Gruodį ir sausį apklaususi beveik 3 tūkst. studentų, trečiadienį Lietuvos studentų sąjunga (LSS) paskelbė, kad reguliariai dirba 34 proc. bakalauro ir 73 proc. magistro studentų. Švietimo ir mokslo ministrė teigia, kad geresnėmis studentų gyvenimo sąlygomis turėtų rūpintis ir pačios aukštosios mokyklos.
Dauguma dirbančių studentų teigia, jog dirba tam, kad pragyventų. 55 proc. dirbančių studentų mano, kad darbas kenkia jų studijoms. Taip pat tyrimas parodė, jog per paskutinį semestrą du iš penkių studentų patyrė rimtų finansinių sunkumų, šis skaičius nesiskiria tarp dirbančių ir nedirbančių studentų.
Apklausa atskleidė, kad 57 proc. studentų gyvena iš tėvų ar kitų artimųjų paramos, 33 proc. – iš darbo užmokesčio, 4 proc. gyvena iš santaupų. Tik 3 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra studijų paskola arba stipendija.
Pasak tyrimo rezultatų, trečdalis bakalauro studentų gyvena su tėvais ar kitais artimaisiais, o dar trečdalis – studentų bendrabutyje. Magistro metais 36 proc. apklaustųjų gyvena su partneriu ar sutuoktiniu, ketvirtis – su tėvais ar artimaisiais. Bendrabutyje gyvena 11 proc. magistrantūros studentų. Mažiausiai savo gyvenamąja vieta yra patenkinti studentai, gyvenantys bendrabutyje.
Apklausos rezultatus komentuodama švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sakė, kad atsakomybė dėl studentų sąlygų krenta ne tik politikams, bet ir pačioms aukštosioms mokykloms. Anot jos, aukštosios mokyklos į studentų sąlygų gerinimą galėtų investuoti realizavusios turimą nekilnojamąjį turtą, kurį naudoja neefektyviai.
„Tai yra labai kompleksinis klausimas ir, be jokios abejonės, yra ir teisės aktų galimybės, bet yra ir pačių aukštųjų mokyklų galimybės (…). Turi keistis ir finansavimo modelis, ir socialinės paramos modelis“, – teigė ministrė.
