Vyriausybėje sudaryta darbo grupė turėtų iki pavasario vidurio pateikti pasiūlymus dėl mokesčių reformos, sąžiningo mokesčių mokėjimo skatinimo ir paskatų šešėlinės ekonomikos mažinimui.
Ekonomistė Rūta Vainienė teigė, kad kalbant apie šešėlinės ekonomikos mažinimą, nieko reikšmingo nesitiki.
„Turbūt pateiks kažką iš įprasto priemonių asortimento“, – sakė ji.
Seimo narė Ingrida Šimonytė kalbėjo kiek optimistiškiau.
„Jei Vyriausybė nuspręstų vykdyti ją sudariusios partijos programą, manau, kad jau būtų galima rasti būdų kaip sumažinti šešėlinę ekonomiką“, – sakė ji.
Žadėjo pernai
Apie planuojamą mokesčių reformą daug kalbama buvo ir 2017 metais. Vis dėlto, vasarą pristatytos mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo gairės nebuvo tokios ambicingos, kaip tikėtasi. Šiemet Vyriausybė ketina pateikti naujų pasiūlymų.
Kaip DELFI informavo Finansų ministerijos komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Erika Bogusevičiūtė, šiuo metu premjero Sauliaus Skvernelio pavedimu yra sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl mokesčių srities reformos, sąžiningo mokesčių mokėjimo skatinimo ir paskatų šešėlinės ekonomikos mažinimui parengti.
„Darbo grupę sudaro Finansų ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos, Ūkio ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), „Sodros“, Muitinės departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai.
Atitinkamus pasiūlymus minėta darbo grupė Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybės strateginių projektų portfelio komisijai turėtų parengti ir pateikti iki pavasario vidurio“, – nurodė ji.
Apie ketinimus mažinti šešėlinę ekonomiką rašoma ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. Pavyzdžiui, 2018 metais numatyta sukurti ir įdiegti mokesčių apskaičiavimo smulkiajam verslui paslaugą – sudaryti sąlygas pusiau automatizuotai tvarkyti pajamų ir išlaidų apskaitą; Patobulinti kasos aparatų sistemas, atsižvelgiant į modernius atsiskaitymo ir apskaitos būdus ir Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (IMAS) funkcionalumus; Nustatyti proporcingas sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus.
Pernai Lietuvoje pristatyta šešėlį mažinti turinti kvitų loterija, kurioje dalyvauja tik turgavietėse ir už paslaugas gauti kvitai, o laimėtojai apdovanojami 200 eurų arba 5 tūkst. eurų prizais. 200 eurų dešimčiai laimėtojų skiriami kartą per savaitę, o 5 tūkst. eurų – vienam pirkėjui kartą per mėnesį.
Austrijos Linco Johanneso Keplerio universiteto profesorius Friedrichas Schneideris anksčiau DELFI yra sakęs, kad jo skaičiavimais, 2017 metais šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudarė maždaug 21 proc. bendrojo vidaus produkto, t.y. beveik 9 mlrd. eurų.
Mokesčių turbūt nemažins
R. Vainienė sakė, kad į šešėlinės ekonomikos priežastis nutaikytų priemonių iš Vyriausybės nesitiki, nes, pasak jos, jį meta dideli mokesčiai, o jų mažinti neketinama.
„Dėl akcizų kontrabandinės prekės sudaro apie trečdalį šešėlio, dėl „Sodros“ įmokų (ne gyventojų pajamų mokesčio ar privalomojo sveikatos draudimo), bet būtent dėl „Sodros“ yra vokeliai, o dar yra pridėtinės vertės mokestis (PVM) su 21 proc. tarifu, kuris meta neapskaitytų pajamų šešėlį.
PVM pakeltas ir užmirštas, dėl „Sodros“ irgi viskas visai kita kryptimi einama – kaip tik didina aprėptį, kad kuo daugiau žmonių būtų „įsodrinti“ ir mokėtų“, – dėstė ji.
I. Šimonytė su tokiu požiūriu nesutiko.
„Šešėlį labiausiai sumažintų mokesčių mažinimas iki 0 proc. tarifo. Tada nebūtų jokio šešėlio“, – ironizavo ji.
Jos teigimu, galima turėti tiek didelius mokesčius, tiek ir konkurencingą ekonomiką. Taip pat galima turėti mažus mokesčius ir nieko labai konkurencingo.
„Ne pats mokesčių dydis apsprendžia paskatas vengti jų. Pirmiausia, tai lemia supratimas, žmonių įsitikinimas, kad tai, ką mes atgauname kaip visuomenė yra daugiau ar mažiau teisinga, o našta tarp mūsų paskirstyta irgi daugiau ar mažiau sąžiningai.
Kodėl Skandinavijoje gali būti dideli mokesčiai? Ką, jie nenormalūs? Ne, tiesiog visuomenėje yra įsitikinimas, kad reikia sveikų darbuotojų, švietimo, infrastruktūros ir t.t. Jei vertini, kad grąža iš sumokėtų mokesčių yra sąžininga, tada nėra klausimo, kokie jie“, – aiškino ji.
I. Šimonytė pridūrė, kad ir su labai mažais mokesčių tarifais surinktas lėšas galima panaudoti neefektyviai.
„Juk gali ir sumažintus mokesčius kas nors ištąsyti po nesąžiningus viešuosius pirkimus, tada vis tiek atrodys, jog jų neatgauni. Koks tada skirtumas, kad mokesčiai maži? Paskatos vis tiek lieka tokios pačios.
Tai yra labiau infrastruktūros, institucijų, valdžios moralės dalykai, kurie yra gerokai subtilesni už teiginį „duokite mažus mokesčius ir visiems bus gerai“, – sakė Seimo narė.
Įprastas asortimentas
R. Vainienė svarstė, kad Vyriausybės darbo grupė turbūt pateiks kažką iš įprasto priemonių asortimento.
„Tai yra grynųjų ribojimas, mokesčių mokėtojų motyvacijų didinimas: geruoju – per kvitų loteriją, per „vyšninius“ vokus ir panašiai, bloguoju – per visokias baudas. Jei pradėtų bausti ne tik, tarkim, cigarečių pardavėją turguje, bet ir pirkėją“, – kalbėjo ji.
Ekonomistė pažymėjo ir mokesčių administravimo gerinimą. „Čia – visa išmanioji VMI. Tai jau daroma, o apie kokias nors naujoves kovoje prieš šešėlį kol kas neteko girdėti. Manau, kad jie ir toliau analizuos…
Išties, VMI nudirba patį didžiausią darbą. Jie dabar turi detaliausią informaciją realiu laiku, su kuria daro lyginamąsias analizes, identifikuoja pagrindinius rizikos sektorius ir su jais dirba. Tarptautinė mokesčių inspektorių bendruomenė padeda jiems, o ta loterija ar grynųjų mažinimas, kaip sakant – braškės ant torto“, – DELFI sakė R. Vainienė.
Ji dar pastebėjo, kad Vyriausybė iš tikrųjų per daug ir neužsimoja prieš šešėlį.
„Pavyzdžiui, žinome kaip yra dėl neteisėto praturtėjimo – yra toks teisinis įrankis, kur reikia įrodyti, kad asmuo turi turto daugiau nei uždirbo per visą savo gyvenimą. Aišku, kad yra žmonių, turinčių nelegalių, galbūt ir su korupcija susijusių pajamų, bet tas įrankis taikomas pakankamai ribotai. Viena vertus, gal ta teisinė procedūra sudėtinga. Kita vertus, o ką tai reiškia? Reiškia, kad reikės pakrutinti nemažai Lietuvos gyventojų.
Pavyzdžiui, regionuose šešėlis yra labai išplitęs. Daug gyventojų gyvena iš pajamų, kurios neapmokestinamos. Šios srities Vyriausybė nejudina dėl socialinių priežasčių, nes kitaip žmonės tiesiog neišgyvens“, – sakė pašnekovė.
Tikisi pajamų apmokestinimo pertvarkos
I. Šimonytės manymu, bent jau dalį paskatų slėpti darbo pajamas eliminuotų pajamų apmokestinimo pertvarka.
„Darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokos turėtų būti sujungtos, išskaidrintos. Reikėtų atskirti, kas yra pajamų mokestis ir kas yra daugiau ar mažiau draudimas, kalbant apie pensijų individualiąją dalį (ne apie bazinę pensiją) ir t.t. Čia yra pirmas ir svarbiausias dalykas“, – sakė ji.
Opozicijoje dirbanti Seimo narė tikėjosi, kad šiemet nebus apsiribota mažais kosmetiniais pasiūlymais.
„Jei ir vėl bus motyvuojama, kad to niekur nėra ir todėl to nereikia daryti, tai turbūt vėl kažkokių mažų kosmetinių dalykų bus pasiūlyta. Pavyzdžiui, ką nors informuoti apie mokesčių nemokėjimo žalą.
Sunkiai iš to tikėčiausi kažkokių didelių efektų, bet jei Vyriausybė nuspręstų vykdyti ją sudariusios partijos programą, manau, kad jau būtų galima rasti būdų kaip sumažinti šešėlinę ekonomiką“, – sakė I. Šimonytė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
