Ketvirtadienį prekybos tinklo „Lidl“ atstovai pasibeldė į Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto duris norėdami išsiaiškinti, kaip jų ir konkurentų produktus vertina vartotojai. Čia įvyko vadinamasis „aklasis“ maisto produktų tyrimas, o prie specialių langelių sėdo ir Linas Adomaitis, Paulius Ambrazevičius, Inga Žuolytė.
Universitete susirinko tiek aukšti „Lidl Lietuva“ atstovai, tiek Maisto instituto akademikai ir vadovai. „Norime parodyti, kokie procesai vyksta ne tik parduotuvėje, bet ir prekybos tinklo užkulisiuose, prieš produktams patenkant į lentynas. Vertindami maisto produkto skonį, kokybę bendradarbiaujame su KTU Maisto institutu“, – susirinkusius sveikino „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta.
„Lidl Lietuva“ Kokybės užtikrinimo departamento vadovas Karolis Lebednikas pridūrė tikintis, kad kokybės užtikrinimo sistema yra ilgalaikė ir visa apimanti – nuo gamybos vietos analizės iki produkto pateikimo ir pardavimo. „Čia vartotojai ragaus produktus nematydami jų gamintojo, prekės ženklo. Tai sudaro sąlygas objektyviai įvertinti produktą naudojantis vien juslėmis, be išankstinio nusistatymo“, – kalbėjo K. Lebednikas.
„Jeigu mūsų prekė sulaukia aukštų vertinimų ir pagyrimų – tai proga pasidžiaugti. O jei ragautojai pažeria kritinių pastabų, jos išanalizuojamos ir pritaikomos praktiškai tobulinant produkto receptūrą“, – kalbėjo K. Lebednikas. Po kurio laiko juslinis tyrimas atliekamas pakartotinai, įvertinant pasiektą pokytį.
Maisto instituto direktorė dr. Alvija Šalaševičienė džiaugėsi šiemet minimu instituto 60 metų veiklos jubiliejumi. „Visus šiuos dešimtmečius teikiame vertinimo, mokslo paslaugas tiek įmonėms, tiek institucijoms. Kuriame sveikatai palankius maisto produktus, taip pat – tyrimo metodus, leidžiančius geriau pažinti maistą. Mat gamintojas tiek visko prikuria, kad pats susipainioja ir prašo ištirti produktus analitiniais būdais“, – šypsojosi A. Šalaševičienė.
Anot jos, pastebima, kad aktyvūs vartotojai pradeda diktuoti sveikatai palankius kanonus, tad ir verslas stengiasi atsisukti į vartotoją, jam patikti ir įtikti. „Šiandien svečiuose – „Lidl“, ir tai yra tikra ne pirmas KTU bendradarbiavimas su šia įmone, tačiau dirbame su daugeliu verslo įstaigų, kitais prekybos tinklais. Darbas su verslu moderniai europinei aukštojo mokslo įstaigai yra nepaprastai svarbus“, – pabrėžė Maisto instituto direktorė.
Vėsiu požeminiu koridoriumi perėjus į kitą universiteto korpusą, renginio iniciatoriai, organizatoriai ir svečiai atsidūrė Juslinės analizės mokslo laboratorijoje – nedideliame kambaryje su 12 pusiau atskirtų būdelių, į kurias vienas po kito patiekiami numeruoti maisto produktai. Nuomonę apie kiekvieną jų ragautojai nurodo būdelėse esančiuose kompiuteriuose, iš kurių duomenys perduodami į serverį ir vėliau analizuojami.
Laboratorijos vedėja dr. Aldona Mieželienė pristatė, kad bus tiriamas požiūris į 3 grupių produktus: kruasanus (jų patiekti 4), sūrelius (3) ir kolą (6). Iš pradžių maistas vertintas bendrų savybių skalėje nuo 1 iki 9 pagal išvaizdą, kvapą, skonį, poskonį, tekstūrą, bendrą kokybę. Tada – skalėje nuo 1 iki 5 pagal specialiuosius kiekvienam produktui būdingus požymius, pavyzdžiui, kondensuoto pieno ar sviesto skonio stiprumą.
Išragavus visus produktus, po neilgos pertraukos peržvelgti ir rezultatai, kuriuos pristatė laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Gitana Alenčikienė.
Vieno iš kruasanų vertinimas buvo gerokai žemesnis už kitus – jis laikytas nešviežiu, nepakankamai intensyvaus skonio, traškumo. Bene geriausiai įvertintas tamsesnis ir kai kurių pavadintas „apdegusiu“, tačiau itin traškus, geros tekstūros ir stipraus skonio kruasanas.
Sūrelių rodikliai nebuvo dramatiškai skirtingi – kiek išsiveržė čia dvi rūšys, o kolos bandymuose ragautojams neišdildomą neigiamą įspūdį paliko vaistų poskonį ir kvapą turėjęs tirštas gėrimas – jis pasirodė prasčiausias pagal bendras savybes.
Dainininkas, kompozitorius ir muzikos prodiuseris Linas Adomaitis sakė, kad procesas buvo labai smagus. „Tiesa, būtų lengviau įvertinti produktus turint kiekvieną numerį prieš akis, juos palyginant. Neturint šios galimybės, sunku vertinti specialiuosius požymius – atrodo, buvo pakankamai saldus kruasanas, o atėjo dar saldesnis. Šiaip buvo saldu – kitąkart galėtų patiekti kepsnių ir gero vyno“, – juokavo vyras.
Jis svarstė, kad apskritai bevalgydami nekreipiame per daug dėmesio į maistą, nesigiliname, ką dedame į burną. Dažniausiai galvojame apie kažkokius kitus reikalus – kur važiuosime, kuo užsiimsime vėliau.
A. Mieželienė paaiškino, kad esmė – ne lyginti, o kiekvieną produktą vertinti atskirai, jis turėtų būti tarsi nauja istorija. Taip požymiai nustatomi objektyviau. „Dėl specialiųjų požymių skalės, ypač saldumą joje reikėtų vertinti itin atsargiai“, – dėstė laboratorijos vedėja.
„Valgant derėtų susitelkti į maistą – tik taip pajusime jo pilną, tikrą skonį. Juk kai dainuojate, negalvojate apie maistą?“ – klausė atlikėjo A. Mieželienė. O L. Adomaitis teigė galvojantis apie kitą dainą, kaip ją pristatyti publikai, ne visada būnantis absoliučiai pasinėręs į atliekamą kūrinį.
„Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento atstovė Valerija Lebedeva priminė, kad ketvirtadienį ragautų produktų gamintojai tyrimo dalyviams atskleisti nebus. „Šių tyrimų rezultatai tiesiogiai neturi įtakos kažkokio produkto pardavimų reguliavimui, nebent tai būtų kritinė situacija, kai kokybė labai prasta“, – tvirtino ji.
Iš esmės, V. Lebedevos teigimu, nebūna taip, kad produktas „Lidl“ lentynose atsirastų iš beorės erdvės – prieš jį įtraukiant į asortimentą reikia praeitį ilgą tiekėjų atrankos procesą. Visa kokybės užtikrinimo sistema yra sukurta tam, kad būtų galima iš pat pradžių numanyti, koks bus tas produktas.
„Pasirinkęs tiekėją, turi patikrinti, koks jo gamybos pobūdis, kokios technologijos taikomos – viską nuo higienos reikalavimų iki produkcijos atitikimo europiniams standartams. Tad nebūna, kad produktas būtų kritiškai prastas ir aklo tyrimo metu baisiai nustebintų – taip, jog reikėtų tuoj pat griebtis priemonių“, – aiškino „Lidl Lietuva“ atstovė.
Toks tyrimas labiau skirtas produktų tobulinimui, niuansų paieškai, pasilyginimui su konkurentais, išsiaiškinimui, kuriais aspektais gaminiai labiau skiriasi nuo kitų, netgi rėžia akį. „Šio juslinio tyrimo rezultatus mes patys, žinoma, gausime ir sužinosime, kurie produktai buvo mūsų ir kurie – konkurentų. Bet tai lieka už kadro, šiuos duomenis gaus kokybės užtikrinimo departamentas ir jo darbuotojai nuspręs, kaip „Lidl“ produktai pasirodė ir ką reikėtų tobulinti.
Tyrimas turi praktinę paskirtį ir tik susiejant produktus su konkrečiais ženklais gali būti pakankamai efektyvus, turintis reikšmę, tačiau organizuojant viešą renginį, norint supažindinti visuomenę su vertinimo specifika konkretūs ženklai nėra atskleidžiami.
Tokie tyrimai – tik vienas iš visos maisto produktų kokybės užtikrinimo sistemos etapų. Ji apima produkto sudedamųjų dalių ir rizikos analizę, reguliarius analitinius laboratorinius produktų tyrimus akredituotose laboratorijose, ženklinimo įvertinimą bei gamybos vietų auditą.
