Tvarka, nepalanki darbuotojams: susirgus galima prarasti išmokos už ligą pinigus

Asociatyvi / Archyvo nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Jeigu netyčia susirgote ir ligos laikotarpiu jums sumokami pinigai už anksčiau atliktus darbus, nenustebkite, kad realiai jų negausite. Nežinantiems visų niuansų „Sodra“ tiesiog savavališkai sumažins ligos išmoką.

Kaip žinoma, ligos ir motinystės draudimas garantuoja, kad susirgusiems laikino nedarbingumo laikotarpiu priklauso ligos išmoka. Jos tikslas – kompensuoti dėl ligos negautas darbines pajamas.

Ligos išmoka, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 proc. ir didesnė negu 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo trečios dienos ligos išmoka mokama iš „Sodros“ biudžeto. Ji yra lygi 80 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Būtent „kompensuojamas“, o ne vidutinis dėl to, kad įstatyme nustatytos išmokų „lubos“.

Net ir didžiausią atlyginimą gaunantiems ir daugiausia mokesčių sumokantiems asmenims, kompensuojama ne daugiau kaip 80 proc. sumos, lygios 2 vidutiniams darbo užmokesčiams šalyje (dabar tai būtų apie 850 x 2 = 1 700 Eur x 80 proc. = 1 360 Eur neatskaičius mokesčių).

Tačiau net ir taip ribojamą išmoką „Sodra“ gali dar labiau sumažinti, jeigu ligos laikotarpiu jums bus sumokėti pinigai už anksčiau atliktus darbus – pvz., honoraras pagal autorinę sutartį.

Su tokia situacija tiesiogiai susidūrė moteris, dirbusi įmonėje, kurioje buvo mokama pastovi atlyginimo dalis ir honoraras už autorinius kūrinius.

„Įmonės buhalterija informuodavo visus darbuotojus, kad jie, imdami nedarbingumo lapelį tomis dienomis, kai būdavo mokamas autorinis atlyginimas, turi informuoti apie ligą iš anksto – tada buhalterija nukeldavo pinigų išmokėjimą. Kitaip grėsė netekti išmokų už nedarbingumo laikotarpį, valstybei traktuojant, kad tu tuo metu gavai atlygį, nors iš tiesų honoraras būdavo uždirbamas anksčiau.

Situacija ir stebino, ir pykdė – visų pirma, žmogus negali suplanuoti ligos, antra, kai sergi, tikrai mažiausia rūpi galvoti dar ir apie tai, kad valstybė tau už nugaros svarsto, kaip dar kažką atimti. Sergant reikia vaistų, maisto pagaliau, bet tu negali gauti savo teisėtai uždirbtų pinigų, turi žemintis, skolintis – juk ne paslaptis, kad daugelis žmonių Lietuvoje gyvena „nuo algos iki algos“, – pasakojo skaitytoja.

Beje, praėjusiais metais šalies gyventojams buvo išrašyta 3,22 mln. laikino nedarbingumo pažymėjimų. Tai yra beveik 1 mln. arba maždaug 45 proc. daugiau nei prieš penkerius metus.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pripažino, kad dabartinė tvarka ne pati palankiausia darbuotojams – autorinių pajamų negalima gauti, jei sirgdamas nenori prarasti ligos išmokos.

„Ir buhalteriams būtų daugiau darbo, jeigu pildant atitinkamą „Sodros“ pranešimą, reikėtų nurodyti ir tikslią darbų atlikimo datą. Kartais tai neįmanoma, jei, pvz., mokamas avansas. Manau, „Sodra“ neturėtų prašyti siųsti darbų priėmimo – perdavimo aktus, užtektų patvirtinimo iš autoriaus kada jis atliko darbus.

Asmens duomenų apsauga turėtų būti taikoma ir duomenims, kurie gaunami iš gyventojų. Juk „Sodrai“ neturėtų rūpėti kiti akte nurodyti darbų atlikimo pastebėjimai dėl broko ir t. t.“

Asociacijos vadovė pripažino, kad pagal dabar galiojantį įstatymą asmens draudimo pradžia laikoma mokėjimo autoriui data, o tai ne tas pats kas darbų atlikimo data. Įstatyme įtvirtinta, kad draudimas atsiranda pagal mokėjimo datą. Darbų atlikimo data nelaikoma draudimo pradžia. Tačiau toks esą yra įstatymas.

„Sodros“ atstovai pripažino, kad ligos išmoka gali būti mažinama arba susirgęs darbuotojas turi pateikti papildomus dokumentus.

„Jeigu sergančiam ar šeimos narį slaugančiam gyventojui tuo metu išmokamas atlygis pagal autorinę sutartį, ligos išmoka nemažinama, jeigu darbas buvo atliktas iki laikinojo nedarbingumo laikotarpio pradžios. Tam užtenka „Sodrai“ pateikti autorinio darbo sutartį ar atlikto darbo perdavimo – priėmimo aktą. Dokumentai gali būti pateikti ir elektroniniu būdu“, – rašoma „Sodros“ komunikacijos atstovo Sauliaus Jarmalio atsiųstame komentare.

Esą tokioje situacijoje paprastai pati „Sodra“ dirbančiųjų pagal autorines sutartis paprašo pateikti atitinkamus dokumentus.

„Žinoma, jeigu nustatoma, kad ligos išmokos gavėjas laikinojo nedarbingumo metu iš tiesų dirbo – sudarė autorinę sutartį, atliko darbą ir gavo autorinį atlygį, laikoma, kad asmuo pažeidė elgesio nedarbingumo metu tvarką ir ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą“, – paaiškino pašnekovas.

Be to, jie priminė, kad motinystės (už nėštumo ir gimdymo atostogas), tėvystės ar vaiko priežiūros (iki vaikui sukaks 1 metai) išmokos nėra mažinamos, jeigu šių išmokų gavėjai gauna autorinį atlygį už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų dienos.

Esą tai irgi galima pagrįsti autorinio darbo sutartimis ar atlikto darbo perdavimo–priėmimo aktais.

„Tais atvejais, kai autorinis atlygis išmokamas už darbą nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų metu ir jo dydis mažesnis už priskaičiuotos išmokos dydį per mėnesį, mokamas išmokos ir atitinkamą mėnesį turėto atlygio skirtumas“, – komentavo „Sodros“ atstovas.

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos yra 100 proc. kompensacija už pajamas, prarastas dėl vaiko gimdymo ir priežiūros. Jeigu tėvai dėl vaiko priežiūros atostogų turi galimybę dirbti bei gauti kad ir mažesnį atlyginimą nei iki tol, reiškia jie prarado tik dalį iki tol turėtų pajamų ir jiems kompensuojamos ne visos iki vaiko priežiūros atostogų turėtos, o tik prarastos pajamos.

Tokiu atveju galima teisėtai gauti pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos, ar dividendus, nes šios pajamos nelaikomos pajamomis iš individualios veiklos, todėl motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos dėl to nemažinamos.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

23 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Atskleidė dingstančios elektros priežastį: daugeliu atvejų kalti ūkininkai

Į Kadagių slėnį - ne tik reginiu pasigrožėti, bet ir itin grynu oru pakvėpuoti

Kauną garsinančio „Uokso“ įkūrėjai nusitaikė į verslo elitą: atidarė naują restoraną

Paaiškėjo, kiek gyventojų jau įsirengė dūmų detektorius: ugniagesiai dar vaikščios į namus

Kaune atnaujinama dalis mikroautobusų maršrutų trasų

Šiurpi nelaimė: traukinys mirtinai sužalojo jauną vaikiną

Startuoja Kauno jaunimo apdovanojimai: kauniečiai kviečiami siūlyti kandidatus

Tarpmiestiniuose autobusuose keičiasi tvarka dėl saugos diržų

Pasiektas pirminis susitarimas: parduotuvės nedirbtų dvi dienas per metus

Kauniečiai susirūpinę: kaip į tokią stotelę išleisti eiti vaikus? (foto)