Kodėl Kaune pabrango šiluma?

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Gruodžio pabaigoje šilumos tiekimo bendrovės paskelbė šildymo kainas Naujųjų metų sausiui. Labiausiai iš visų Lietuvos didmiesčių centralizuotai tiekiamo šildymo kaina kilo Kaune, mažiausiai – Šiauliuose. DELFI domisi, kodėl susiklostė tokia situacija.

Kaune veikia devynios nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) katilinės. Aštuonios iš jų šilumą gamina iš biokuro, dar viena – iš dujų. Dar 2 NŠG šilumą gamina Kauno rajone, viena naudoja biokurą, kita – biodujas. Tačiau sausio mėnesį, jei lygintume Lietuvos didmiesčius, Kaune šiluma brango labiausiai, nors kokurencija šiame mieste bene didžiausia.

Brangumas tik iliuzija?

Paklausus, kuriame Lietuvos didmiestyje šilumos kainos didžiausios ar mažiausios, Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius, nurodo, jog brangumas tik iliuzija: „Šildymo kainos šių metų sausį didžiausios yra Kaune, o mažiausios Šiauliuose. Tačiau tai tik iliuzija. Iš tiesų kaina mažiausia yra Kaune, tačiau nepriklausomų gamintojų sukuriamos naudos rezultato nesimato, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vėluoja ir iki šiol delsia perskaičiuoti bazinę šilumos kainą Kaune.“

VKEKK kiekvieną mėnesį skelbia kainų statistiką Lietuvoje. Pagal teisės aktų nuostatas kainos keičiasi kas mėnesį. AB „Kauno energija“ atstovas Ūdrys Staselka nesutinka, jog Kaune šildymo kainos yra ganėtinai didelės: „Nevisiškai sutinkame su teiginiu, kad šilumos kainos yra gana didelės. Lyginant jas su kainomis 2012 metais, kai „Kauno energija“ dar nebuvo pastačiusi nuosavų biokuro katilų, šilumos kainos mieste buvo apie 40 proc. didesnės.“

Ū. Staselka pateikė, jo teigimu, tai iliustruojantį grafiką su vidutinėmis šilumos kainomis Kaune 2012–2016 metais (apačioje).

„Kaip jau nurodėme grafike, šilumos kaina per keletą pastarųjų metų Kaune nuosekliai mažėjo. Atskirais mėnesiais šilumos kaina Kaune buvo mažiausia Lietuvoje. Iki šių metų rudens ji nuolat buvo viena iš mažiausių Lietuvoje.

Tačiau nuo šių metų rudens, pradėjus brangti biokurui bei NŠG užkėlus savo parduodamos šilumos kainas „Kauno energijai“, galutinė šilumos kaina vartotojui neišvengiamai padidėjo. Lyginant su 2017 m. gruodžiu, ji padidėjo 9 proc.“, – teigė Ū. Staselka.

V. Kisielius nurodo, jog šilumos kaina Šiauliuose yra maža ne dėl to, jog mieste nėra NŠG – tai tėra mitas: „2014–2016 metais „Šiaulių energija“, pardavinėdama šilumą brangiau nei kainavo ją pagaminti, iš gyventojų susirinko beveik 2 mln. eurų viršpelnio. VKEKK nurodė įmonei šias permokas vartotojams grąžinti. Tokį sau nepalankų faktą „Šiaulių energija“ nutyli ir sumažėjusią kainą pristato, kaip savo efektyvaus darbo rezultatą. Be to, „Šiaulių energija“ gauna skatinamąjį elektros supirkimo tarifą, todėl, pardavinėdama elektrą brangiau nei rinkos kaina, gali pigiau tiekti šilumą gyventojams.“

Bandė įvardinti priažastis

Sausio 10 dieną „Žinių radijo“ laidoje „Kauno energijos” generalinis direktorius Rimantas Bakas išskyrė šilumos Kaune pabrangimo priežastis: „Priežastys pakankamai aiškios ir suprantamos. Viena priežastis yra brangstantis kuras, šiuo atveju – biokuras <...>. Antra priežastis – nepakankama konkurencija tarp šilumos gamintojų žiemos laikotarpiu. Nepakankama konkurencija leidžia turėti pakankamai aukštas kainas <...>.“

Laidos metu R. Bakas nurodė, jog konkurencijos atžvilgiu, Kaunas yra išskirtinis tuo, jog šiame mieste ji buvo pradėta vykdyti prieš 15 metų, kai buvo parduota Kauno termofikacinė elektrinė. Tada, R. Bako teigimu, buvo prarastas pagrindinis laikinosios sostinės šilumos gamybos šaltinis.

V. Kisielius, paklaustas, kodėl Kaune, nepaisant didžiausio NŠG skaičiaus, šilumos kaina nėra mažiausia, nurodė, jog tokia situacija susidaro dėl „Kauno energijos“ kainodaros ir pelno, todėl NŠG sukuriama nauda nepasiekia miesto gyventojų.

„Nepriklausomi gamintojai tiek Kaune, tiek Vilniuje sausį šilumą parduoda po maždaug 30 eurų už megavatvalandę (MWh). Nepaisant to, galutinė kaina vartotojams smarkiai skiriasi – vilniečiai sausį už šilumą mokės 46,3 Eur, o kauniečiai – net 56,7 Eer už MWh. Toks skirtumas yra mažų mažiausiai keistas, nes Kaune didžioji dalis šilumos gaminama iš biokuro, o Vilniuje – iš dujų, kurios yra beveik tris kartus brangesnės“, – tikina V. Kisielius.

Ū. Staselka teigia, jog NŠG „Kauno energijai“ parduodamos šilumos kainą padidino vidutiniškai 22,2 proc.: „Vienas iš NŠG, tikėtina, žinodamas, kad šiluma žiemą iš jo vis tiek bus supirkta, paprašė net 35,5 proc. didesnės šilumos kainos. Tuo tarpu biokuras energijos išteklių biržoje „Baltpool“ pabrango tik 5,9 proc. Taip pat nė vienas NŠG savo perkamo biokuro kainos ar šilumos gamybos savikainos niekur neskelbia. Tuo tarpu šilumos tiekimo įmonės, tarp jų – ir AB „Kauno energija“, tą daro.“

V. Kisieliaus teigimu, NŠG praėjusiais metais pagamino daugiau nei 60 proc. Kaunui reikalingos šilumos, kurios vidutinė kaina siekė 21 Eur už MWh. Nors „Kauno energija“ vidutinės savo šaltinių šilumos gaminamos kainos neskelbia, tačiau NŠG asociacijos preliminariais skaičiavimais, ji gali būti didesnė ir svyruoti tarp 30–40 eurų už MWh.

Konkurencija tik dalinė

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba šiuo metu atlieka tyrimą, ar VKEKK priimti sprendimai šilumos sektoriuje nepažeidžia konkurencijos. Tačiau Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, kalbėdama „Žinių radijo“ laidoje, tikino, jog apie tyrimą kalbėti dar anksti, nes jis tik pradėtas vykdyti.

„Jeigu mes siekiame tvarios rinkos, investicijų, inovacijų į tą patį šilumos sektorių, kainos šiandien argumentas nėra pats tinkamiausias. <...> Konkurencija duoda ne tik tam tikrą kainą, bet ir tam tikrą sektoriaus tvarumą ir nepriklausomumą. <...> Ta pati VKEKK pripažįsta, jog tikrosios konkurencijos kaip ir nėra, nes vienas žaidėjas rinkoje dalyvauja vienomis sąlygomis, kiti dalyvauja kitomis sąlygomis“, – radijo diskusijos metu kalbėjo J. Šovienė.

Ū. Staselka teigia, jog tikroji konkurencija Kauno mieste susidaro tik vasarą, kuomet sumažėja šilumos poreikis. Tuomet šilumą gaminti lieka tik tie gamintojai, kurie pasiūlo pačią mažiausią kainą: „Dažniausiai tai būna pati AB „Kauno energija“, nes ji dažniausiai ir pasiūlo pačią mažiausią kainą. Mažiausią šilumos supirkimo kainą ji gali pasiūlyti dėl to, kad šilumos tiekimo įmonėms, pagal galiojančią VKEKK patvirtintą šilumos supirkimo tvarką, į siūlomos supirkti šilumos kainą leidžiama neįskaičiuoti pastoviųjų sąnaudų, nes jos įskaičiuojamos į galutinę vartotojams tiekiamos šilumos kainą.

Dėl to labiausiai ir piktinasi NŠG, nes jie šiuos pastoviuosius kaštus įskaičiuoja ir jų pasiūloma kaina dažnai būna nekonkurencinga. Būtent dėl šios priežasties jie ir siekia įvairiomis priemonėmis galiojančią supirkimo tvarką pakeisti.“

VKEKK Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė pritaria, jog Kaune pastebima intensyvi NŠG konkurencija, tačiau žiemai prasidėjus, o šilumos poreikiui išaugus, ji sumažėja, nes visas NŠG šilumos kiekis yra superkamas – energijos trūksta.

A. Griškonytė teigia, jog šilumos gamybos sąnaudos yra tik viena dedamoji galutinėje šilumos kainoje vartotojams – į šilumos kainą taip pat įskaičiuojamos perdavimo, tiekimo, mažmeninio aptarnavimo ir kitos sąnaudos, kurias šilumos tiekėjas patiria vykdydamas šilumos tiekimo veiklą.

Ū. Staselka taip pat pabrėžia, jog NŠG niekur nenori užsiminti, kad šilumos tiekimo įmonės dar turi rūpintis ir vamzdynais, kuriais jų pagaminta šiluma ir pasiekia vartotojus. O tai sudaro pastoviuosius kaštus, kuriuos šilumos tiekimo įmonės privalo įskaičiuoti į galutinę vartotojams tiekiamos šilumos kainą.

Tačiau V. Kisielius nurodo, jog „Kauno energija“ aukcionuose supirkdama šilumą iš NŠG sumoka vieną kainą, tačiau gyventojams parduoda už visai kitą, gerokai padidintą. Be to, už šilumos tiekimą ir rūpinimąsi vamzdynais gyventojai taip pat dar kartą susimoka: „Tai niekaip nepaaiškinama, kadangi už šilumos tiekimą, aptarnavimą ir kitas tiekėjų paslaugas gyventojai susimoka atskirai.“

Energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė teigia, jog šiuo metu šioje srityje yra pasiektas lūžio taškas: „Šiai dienai 2010-ųjų Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo, įtvirtinusio galimybę į šilumos gamybos rinką ateiti privatiems subjektams, keltus tikslus esame pasiekę ir įgyvendinę. Privačių ir nepriklausomų subjektų įsitraukimas į šilumos gamybą konkrečiose savivaldybėse ne tik sudarė sąlygas mažėti šilumos kainoms galutiniams energijos vartotojams, bet ir privertė efektyviau dirbti pačius šilumos tiekėjus.

Tačiau jau yra pasiektas tas lūžio taškas, kuris reikalauja pokyčio šioje rinkos dalyje. Štai, pavyzdžiui, nors šiai dienai reali konkurencija šilumos gamyboje yra susiklosčiusi Kaune, tačiau tokia konkurencija jau neduoda ir ateityje neduos norimų rezultatų, kurių buvo siekta 2010 metais Šilumos ūkio įstatymo pakeitimu – pagrįsta konkurencija, mažinanti galutinę kainą vartotojui.“

Kalta „bazinė kaina“?

Vienu iš situacijos sprendimo būdų, V. Kisielius įvardija „bazinės kainos“ perskaičiavimą: „VKEKK galėtų įvesti tvarką, pagal kurią šilumą tiekiančios bendrovės privalėtų viešai nurodyti savo atskiruose įrenginiuose gaminamos šilumos kainą. Tuomet aiškiai matytume, kas šilumą Kaune gamina pigiau.“

Bazinė kaina – tai kaina, kurią nustato VKEKK, ją turi kiekvienas šilumos tiekėjas, ji nustatoma skirtingam laikotarpiui – nuo 3 iki 5 metų. VKEKK narys Donatas Jasas, kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje, nurodė, jog anksčiau buvo nustatomas tam tikras sąnaudų lygis, kuris tam tikrą laikotarpį kinta dėl kelių pasikeitimų – infliacijos, darbo užmokesčio pasikeitimų, kuriems įtaką daro ne įmonės veikla, bet globaliniai reiškiniai, tarp jų ir kuro kainų kitimas. Tačiau svarbiu D. Jasas nurodė ne bazinę kainą, o perskaičiavimą – jo metodika šiandien yra pasikeitusi, didžioji dalis sąnaudų, patirtų ir ne, yra peržiūrimos.

A. Griškonytė nurodo, jog AB „Kauno energija“ šilumos kainos dedamosios dalys buvo perskaičiuotos 2016 m. gegužės mėnesį. Komisija sprendimą dėl naujos AB „Kauno energija“ bazinės šilumos kainos planuoja priimti 2018 m. I – II ketvirtį.

„Komisija taip pat įvertina, ar šilumos tiekėjas dėl šilumos kainoje įskaičiuotos kuro bei iš NŠG supirktos šilumos kainos skirtumo su faktiškai patirtomis sąnaudomis nesusirinko per daug pajamų iš vartotojų – tokiu atveju, nustatant naujas bazines šilumos kainas, yra priimamas sprendimas šią sumą grąžinti vartotojams, mažinant šilumos kainą ateities laikotarpiais. Ir atvirkščiai – jeigu šilumos tiekėjas iš vartotojų susirenka mažiau pajamų, nei faktiškai turėjo sąnaudų kurui ar šilumai įsigyti, tokiu atveju nepriemoka yra grąžinama šilumos tiekėjui“, – paaiškino A. Griškonytė.

Gyventojai permoka?

Nors „Žinių radijo“ laidos metu, R. Bakas išsakė nuomonę, jog NŠG svarbiausias tik sugeneruojamas pelnas, tačiau V. Kisielius teigia, jog 2016 metais visi asociacijos nariai Kaune veikė nuostolingai, o bendras jų nuostolis siekė 1,7 mln. eurų.

Taip pat V. Kisielius įsitikinęs, jog kauniečiai už šilumą permoka: „Skaičiuojame, kad vartotojai „Kauno energijai“ už šilumą 2015–2016 metais gali būti permokėję apie 10–15 mln. eurų. Jei VKEKK perskaičiuotų bazinę šilumos kainą Kaune, šios permokos būtų grąžintos gyventojams ir šilumos kainos sumažėtų.“

Paklausus Ū. Staselkos, ar kauniečiai už šilumą nepermoka, pašnekovas nurodė, jog kauniečiai, kaip ir visų kitų Lietuvos miestų gyventojai, už šilumą moka pagal VKEKK patvirtintą metodiką: „Šiuo metu perskaičiavimo procesas vykdomas. Mūsų nuomone, po perskaičiavimo, kauniečiai gaus AB „Kauno energija“ įvykdytų investicijų grąžą mažesnės šilumos kainos pavidalu.“

Triukšmas kilo tik dabar?

Minėtoje „Žinių radijo“ laidoje, R. Bakas teigia, jog šilumos kaina Kaune, jei jame nebūtų nė vieno NŠG, būtų pigesnė: „Pažiūrėkime, kada Kaune buvo vienintelis gamybos šaltinis, modernesnis ir dujinis, kada „Kauno energija” pradėjo daryti efektyvias investicijas į dujų deginimą, ta kaina sumažėjo. <...> Kada „Kauno energija” pasistatė biokuro katilines, tada iškilo didelis triukšmas, jog yra neteisinga tvarka, supirkimai, konkurencija. <...> Teisinė aplinka yra taisytina, bet kol NŠG turėjo pelną, jie tylėjo, nesikreipė niekur.“

D. Jasas, atsakydamas į R. Bako išsakytas mintis pabrėžė, jog tai netiesa: „Iš tiesų tai yra neteisybė, nes pats mechanizmas yra suformuotas, kad NŠG negali parduoti brangiau, negu pati pasigamintų „Kauno energija”. Bet koks jų atėjimas bent kažkiek sumažina kainą.

Sakoma, jog triukšmas dėl sąlygų prasidėjo tik dabar, tačiau, aš pradėjęs dirbti VKEKK, jau 2013 metais gavau dokumentus, šitas klausimas buvo keliamas, tik jis nebuvo tiek užaštrintas, nes nebuvo tiek pajėgumų. Tas klausimas – aštrėja ir jau gresia arba įrenginių atsisakymas, arba bankrotinė situacija, jeigu mes nieko nekeičiam.“

A. Vernickaitės teigimu, Energetikos ministerija rengia ir artimiausiu metu diskusijoms pateiks esminius planuojamus pokyčius, susijusius su šilumos ūkio sektoriumi, pradedant nuo šilumos tiekėjų ir baigiant šilumos gamintojais.

„Bus koreguojama šiuo metu taikoma kainodaros schema, kurios tikslas pereiti nuo šiuo metu galiojančio griežto reguliavimo prie skatinamojo reguliavimo. Tokiu reguliavimu bus siekiama efektyviai veikiančias šilumos tiekimo įmones atleisti nuo reguliacinės naštos, numatant galimybę gauti papildomas skatinamąsias priemones už investicijas į kainos mažinimą, o tuo tarpu toms įmonėms, kurių šilumos kaina didžiausia – taikyti griežtą reguliavimą,“ – apie ateities permainas kalbėjo A. Vernickaitė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

26 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Masinis eismo įvykis Kaune: pagrindinėje miesto gatvėje formuojasi spūstis (papildyta)

Nemokamas renginys Kaune visai šeimai: keiskite žingsnius į prizus!

Popiežius Pranciškus Kaune: kur ir kada būti?

Apie „Urme“ gresiantį sprogimą pranešusi moteris sulaikyta

Kauniečiai stebisi: užsukus į parduotuvę, jiems buvo parodytos durys

Kauno policininkai išgelbėjo jaunos merginos gyvybę

K. Pūko byla pajudėjo į priekį – apklausiamos nukentėjusiosios

Atsakas bijantiems per popiežiaus vizitą likti be ryšio: viskuo pasirūpins „karvė“ iš Rygos

Sėkmingos kalbų mokyklos Kaune kuria naują prekės ženklą – „Grupo“

Šio sekmadienio traukos objektai: vietos, kuriose bus galima pasveikinti popiežių