Darbdaviai jau tariasi, ką atleis dėl naujų „Sodros“ grindų

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Nuo šių metų pradžios įsigaliojus „Sodros“ grindims, kai darbdaviai privalo sumokėti mokesčius nuo visoms minimalios algos (MMA) net jei darbuotojas dirba ne pilnu etatu ir uždirba mažesnį atlyginimą, jau pridarė bėdų verslininkams.

Štai įmonės „Balionų šalis“ direktorius Tomas Šiuipys sprendė dilemą, ar atleisti motiną, auginančią neįgalų vaiką, nes už nepilną darbo dieną dirbančią darbuotoją jam nuo sausio 1 d. teks papildomai sumokėti 68 eurus mokesčių. Galiausia verslininkas nusprendė „nežaisti su sąžine“ ir darbuotoją paliko dirbti.

Kita savo vardo ir įmonės pavadinimo nepanorėjusi atskleisti verslininkė pasuko kitu keliu ir nuogąstauja, kad jai teks atleisti darbuotojus, dirbusius ne pilnu etatu.

Verslininkai nuogąstauja, kad „Sodros“ grindys yra socialiai neteisinga priemonė, nes mažiausiai uždirbantiems tenka itin didelė mokesčių našta.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pasiūliusi šią priemonę, sako, kad grindys padės darbuotojams sukaupti privalomą stažą pensijai gauti, kadangi metai pensijos stažo susikaupia tik tada, kai įmokos sumokamos mažiausiai nuo MMA. Be to, viliamasi, kad ši priemonė padės ištraukti pinigus iš šešėlio.

DELFI primena, kad „Sodros“ grindys reiškia, jog darbdaviai už darbuotojus turės mokėti ne nuo to atlyginimo, kurį gauna, tarkime už 0,5 etato ar 0,1 etato, bet bent nuo minimalios mėnesinės algos, kuri nuo šių metų pradžios siekia 400 eurų.

Kelias į niekur

T. Šiuipys pripažino, kad po naujo įstatymo „priekalu“ pateko viena jo darbuotoja, auginanti neįgalų vaiką.

Savo feisbuko paskyroje jis retoriškai klausė, ką turėtų daryti: atleisti darbuotoją ar palikti dirbti.

„Nuo sausio 1 d. už darbuotoją, dirbantį pusę etato, darbdavys turi mokėti didesnius mokesčius. Patarkite, ką man daryti su mama, auginančia neįgalų vaiką? Ji negali dirbti pas mane visą dieną. Man ją atleisti? Ar tiesiog mokėti už tai, kad valdžiažmogiams pasirodė, jog taip jie panaikins šešėlį?

Kaip manote, kiek panašaus likimo žmonių virš 24 m. amžiaus (jaunesniems palikta išimtis) ras darbą nepilnai darbo dienai (padavėjos, valytojos, vairuotojai, krovikai)? <...> Ta moteris liks pas mane dirbti, nes skirtingai nuo jūsų (kreipiasi į valdžią – DELFI) aš esu žmogus, o ne kalkuliatorius“, – rašė jis.

DELFI jis sutiko papasakoti plačiau apie tai, su kokiomis problemomis susiduria darbdaviai.

„Bet kokį darbo jėgos mokesčių didinimą šiandien vertinu neigiamai. Tai yra kelias į niekur. Mano konkrečiu atveju ta darbuotoja kažkurį laiką dirbo pilnu etatu, vėliau dėl vaiko sveikatos problemų pasiprašė dirbti pusę dienos. Dėl šio įstatymo už šią darbuotoją teks mokėti papildomai 68 eurus.

Dėl mūsų darbo specifikos tokių darbuotojų, dirbančių pusę dienos, neturime, tačiau norinčių dirbti ne pilną darbo dieną sulaukiame kiekvienos darbo atrankos metu. Dažniausiai tai būna mamos, auginančios vaikus, negalinčios dirbti visą darbo dieną. Šios darbuotojos atveju tiesiog padarėme išimtį. Žinoma, po šio įstatymo priėmimo daugiau niekam išimčių nebus. Ne pirmą ir ne paskutinį kartą valdžia kiša ranką į darbdavių kišenę, esame prie to pripratę“, – pripažino jis.

T. Šiuipys pažymėjo, kad pataisos kaip tik dar labiau padidins šešėlį: „Valdžios atstovai „pamiršta“, kad ne visi verslai gali pakelti augančią mokesčių naštą. Esu įsitikinęs, kad dėl šio įstatymo bus ir jau yra nemažai atleistų darbuotojų. Dalis pereis dirbti į šešėlį, kiti darbdaviai eilinį kartą „paverks“ feisbuke, iškratys kišenes ir susimokės. “

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tiesioginėje DELFI Gyvai konferencijoje dar gruodį teigė, kad su darbo apmokėjimu susijusios išlaidos darbdaviams vidutiniškai išgaus apie 50 eurų, todėl atsakingi darbdaviai neturėtų atleisti darbuotojų dėl šios sumos.

„Turime suprasti, kad tai yra investicija į žmonių saugumą. Be to, šie nepilno etato darbai yra tam tikrame sektoriuje ir visiems įvedama ta pati taisyklė, tai ir konkurencinė aplinka tam tikra prasme pablogėja visiems vienodai“, – sakė ministras.

T. Šiuipys apsiskaičiavo, kad jo atveju, darbuotojos tolimesnis darbas jam atsieis papildomus 68 eurus mokesčių per mėnesį.

„Gal ministrui bus naujiena, bet kiekvienas darbdavys skaičiuoja, kiek jam kainuoja vienas darbuotojas ir kiek vertės įmonei jis sukuria. Jei vertė įmonei neauga, o vienas darbuotojas tampa brangesnis nei kitas, tai sprendimo toli ieškoti nereikia. Paprasčiausiai tų „brangesnių“ darbuotojų į darbą niekas nepriims. Kaip tada tie žmonės sukaups būtiną stažą pensijai gauti“, – klausė jis.

Darbuotojus atleis

Su panašiomis dilemomis susiduria ne vienas darbdavys. Maitinimo srityje smuklų verslą turinti verslininkė, nenorėjusi būti pristatoma vardu ir pavarde, pripažino žadanti atleisti porą darbuotojų, dirbančių ne visu etatu.

„Yra du kertiniai momentai. Pirmas, kad visi su darbo santykiais susiję mokesčiai yra uždirbami paties darbuotojo, todėl mokesčių skirstymas į darbdavio ir darbuotojo iš principo yra klaidinantis. Vadinasi tą 50 eurų vis tiek darbuotojas, ne darbdavys sumoka valstybei. Antra – yra anuliuojamas darbo rinkos lankstumas.

Yra žmonių, norinčių ir galinčių dėl asmeninių priežasčių dirbti tam tikrą valandų skaičių per dieną ar savaitę. Tarkime, kad įmonei toks žmogus yra reikalingas, kadangi joje yra tam tikrų darbų, kuriems nereikia, kad žmogus būtų nuo – iki.

Pateikiu skaičius po visų mokesčių: darbuotojas ir darbdavys susidera, kad dirbs už 6 eurus per 1 valandą, tokiu atveju „į rankas“ 40 valandų per mėnesį dirbęs žmogus gaus 240 eurų. Dabar 1 valanda minimaliai kainuoja 2,45 euro ir reikia išdirbti 40 valandų per savaitę.

Ką daro „Sodros“ vidurkių skaičiavimas – jie neatsižvelgia į tai, kad darbuotojo valandos kaina yra daugiau nei dvigubai didesnė nei minimali, bet jie suskaičiuoja pagal minimalią algą ir išveda, kad toks žmogus neuždirba minimalios algos.

Bet gal jis negali dirbti visos darbo dienos dėl asmeninių priežasčių arba nenori. Situacija išeina tokia – darbdaviui nereikia, kad žmogus dirbtų daugiau valandų, o žmogus praranda pasirinkimo laisvę, jis nebegali dirbti tiek, kiek nori“, – atkreipė dėmesį.

Ji tikino, kad tokiu būdu paliečiamas ir kertinis Europos Sąjungos produktyvumo arba našumo rodiklis.

„Dabar valstybė verčia laikyti X žmogų už minimumą visą darbo dieną. Ir tai susiję ne vien tik su valymo ar apsaugos firmomis. Yra daugiavaikės mamos, yra tie, kurie nori planuotis savo asmeninį laiką. Kodėl, pavyzdžiui, ministras nepasiūlo tų 50 eurų leisti pridėti žmogui prie atlyginimo – kad jis savo nuožiūra nuspręstų, ką jam su jais daryti – nusipirkti sviesto, vaistų, gal naujus batus, o gal kaupti ir per metus sutaupyti 600 eurų (50 eurų x 12 mėn) ir išleisti kelionei arba investuoti į mokslus?

Kodėl mūsų valstybėje dirbantis žmogus yra nurašomas kaip nesugebantis savarankiškai mąstyti? Kodėl darbdavys yra nuasmeninamas – jie irgi turi šeimas, vaikų, tėvus, tai labai apčiuopiami žmonės, kuriantys, investuojantys savo laiką, žinias, finansus“, – neslėpė pasipiktinimo.

Teigia, kad valdžia padidino mokesčius mažiausiai uždirbantiems

„Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius DELFI yra teigęs, kad didžioji dalis darbdavių supranta ir palaiko „Sodros“ grindų pasiūlymą.

„Tačiau turime ir kitokių darbdavių, bet jie turi suprasti ir prisiimti socialinę atsakomybę. Jie skundžiasi, kad darbuotojai išvažiuoja, nebus tuoj kam dirbti. Bet jie dėl to ir išvažiuoja, kad nėra socialiai apsaugoti – gauna kelių eurų ligos pašalpą, labai mažas pensijas“, – DELFI Gyvai konferencijoje sakė jis.

Vis dėlto Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas į tokius posakius reaguoja griežtai ir teigia, kad tokie skelbiami siekiai socialiai apsaugoti žmones skamba keistai.

„Teiginiai, kad taip darbuotojai sukaups privalomąjį stažą pensijai – visiška nesąmonė. Dabar jei nepakankamai uždirbi, tu neįvykdai valdžios taisyklės, kad gautum pensijai stažą, bet juk tai visiškai valdžios sukurta taisyklė.

Kitaip tariant, uždėta taisyklė kad kai jeigu tu nesumoki įmokų nuo MMA – išvis nieko negausi, ir tai visiškas valdžios kūrinys. Jeigu jie taip rūpinasi žmonėmis, galėjo tą taisyklę panaikinti, ir kiek žmogus sumoketų mokesčių – tiek ir gautų senatvėje. Jei mažai sumokėtų – labai mažai ir gautų, bet tai būtų teisinga“, – svarsto Ž. Šilėnas.

Ekonomisto neįtikina ir siekis tokiu būdu kovoti su šešėliu: „Jeigu žmonės nuo aukštų mokesčių pabėgo į šešėlį, nes, pripažinkime, tikrai tokių žmonių yra, mokesčius padidinus – iš šešėlio jie tikrai nesugrįš, tai tikrai ne ta priemonė.“

Jis skaičiuoja, kad procentine išraiška išeina paradoksali situacija, nes MMA neuždirbančiam žmogui krenta tokia pati mokesčių našta kaip 1000 eurų „į rankas“ ir daugiau uždirbančiajam.

„Iš tikrųjų buvo noras padidinti mokesčius, ir tai buvo akių dūmimas, kad valdžia rūpinasi žmonėmis. O kad mokesčiai padidinti skurdžiausiai klasei – išvis absurdas. Realiai valdžia sukūrė tokį mokesčių padidinimą, kai per metus vidutiniškai po 400 eurų iš to mažiausiai uždirbančiojo norima paimti.

Aš tą skaičių gaunu taip: skirtinguose aiškinamuose įstatymo raštuose yra parašyta, kad numatoma iš šios priemonės gauti 70 mln. eurų papildomai į „Sodros“ biudžetą. Tai aš tą skaičių padalinu iš 170 tūkst., nes maždaug tiek yra žmonių, dirbančių nepilną darbo dieną, taigi išeina po 400 eurų iš kiekvieno“, – skaičiuoja jis.

Ž. Šilėnas pabrėžia, kad skaičiuoja ne tik jis, bet ir kiekvienas verslas, todėl papildomi 50–60 eurų už darbuotoją mėnesiui kai kurioms įmonėms yra sunkiai pakeliama suma.

„Žinoma, viena vertus tai nedaug, bet kita vertus, įsivaizduokite, jei tokiam žmogui iš atlyginimų fondo skiriama tik kokių 200 eurų per mėnesį, tie 50–60 eurų yra ryškus padidinimas. Aišku, turtingoms įmonėms tai nieko nereiškia ir dėl tų pinigų jie gal neatleis žmonių, bet čia ir nereikia apie jas šnekėti, o apie tas, kurios vos suduria galą su galu, arba riekia kalbėti apie darbuotojus, kurie daugiau dirbti tiesiog neišgali.

Natūralu, kad tokių žmonių neapsimoka samdyti, nes visos įmonės skaičiuoja. Vienus gal įdarbins pilnu etatu, jei jie nori ir gali dirbti, kitus paprasčiausia atleis. Ir kas liūdniausia šioje istorijoje – tai visiška valdžios atsakomybė, nes kritikai buvo ignoruojami, valdžia buvo užsispyrusi ir neklausė“, – teigė jis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

40 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Papasakojo, kas Kaune dedasi vakarais: be dujų balionėlio į gatvę nekelia kojos

Sinoptikų spėjimai: kitą savaitę į Lietuvą plūstels šalčio banga

Nė karto nesuklydęs K.Pangosas gerino rezultatyvių perdavimų rekordą

Savivaldybėms siunčiami J. Statkevičiaus vaikiški tautiniai kostiumai

Kristaus Prisikėlimo bazilikos lankytojams šalti nebeteks

Jau aiški viena vieta, kur vilniečiai bus pakviesti vakarienės

Kaunietis: tokios smalos, bėgančios iš čiaupo, dar nemačiau

„Kauno energija“ aiškinasi, ar įmanoma šilumą supirkti pigiau

Verslo už alkoholio reklamos pažeidimus kol kas nebaus

Ekstremalus atvejis Kauno mariose: skendo žmogus