Kai kurie ekspertai ragina į 2018-uosius žvelgti optimistiškai, nepykti dėl augančių kainų ir susirūpinti savo finansine disciplina. Anot jų, Lietuvoje per prekybos tinklų akcijas galima apsipirkti „lenkiškomis“ kainomis, įsigyjant netgi geresnės kokybės produktų.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, kad regioninė ir socialinė atskirtis lieka ryški, tad tikėtina, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai ir toliau turės mažiau laisvų pajamų, kurias galėtų naudoti laisvalaikiui ar kitoms nebūtinoms išlaidoms. Banko atstovė pažymėjo, kad atlyginimai Lietuvoje kyla, tačiau ne visiems ir nevienodai.
Pigs dalis prekių, brangs paslaugos
Pasak analitikų, vartotojai turėtų ruoštis tolesniam paslaugų kainų augimui, tačiau dalis prekių gali atpigti. SEB banko analitikas Tadas Povilauskas sako, kad 2018 m. brangs cigaretės, bet pigs elektra, dujos ir vaistai, normalizuosis ir sviesto kaina.
„Daugiausia visuomenės dėmesio po pabrangusio alkoholio sulaukė smarkiai paaugusi pieno produktų, ypač sviesto kaina. Vis dėlto sviesto kaina eksporto rinkose pastaraisiais mėnesiais jau rieda žemyn ir nuo piko yra sumažėjusi penktadaliu, tad pigesnio sviesto turėtų atsirasti ir Lietuvos prekybos centruose“, – pranešime rašė T. Povilauskas.
Pasak jo, svarbiausias veiksnys, lemsiantis infliaciją, bus darbo jėgos sąnaudų didėjimas, kurio pokytį bus bandoma įtraukti į galutinę prekių, ypač paslaugų, kainą. Vis dėlto analitikas pažymi, kad gyventojų pajamos didės sparčiau negu kainos, tad žmonių perkamoji galia teoriškai didės. Vertinant atskiras gyventojų grupes, daugumos jų perkamoji galia neturėtų blogėti.
Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistas Vaidas Gaidelys linkęs manyti, kad gyventojų pajamų augimas kitąmet bus menkesnis nei kainų. „Kažkiek pajamos augs, bet greičiausiai ne tiek, kiek kainos. Įmonės, kurios vykdo užsienio prekybą, ko gero, turės stipresnes pozicijas, nes sugebės uždirbti ir gauti pajamų užsienyje. O lietuviškų įmonių, prekiaujančių šalies, kurioje mažėja gyventojų, viduje, pozicijos veikiausiai silpnės – kaip pasekmė, augs kainos“, – sakė V. Gaidelys.
Ekonomisto teigimu, didelė tikimybė, kad brangs paslaugos, nes tai yra „sritis, kurią paprasčiausia branginti“. Tikėtina, kad augs ir dalies maisto produktų kainos, bet tai lems įvairūs veiksniai: gamtos sąlygos, naujų dalyvių rinkoje atsiradimas, importuojamos prekės ir žmonių pajamos.
„Europos centrinio banko (ECB) tikslas – turėti 2,5-3 proc. infliacijos lygmenį. Jį ECB ir siekia išlaikyti, tad maistas, atskiri produktai, kaip ir kasmet, kažkiek brangs. Ar drastiškas tas brangimas – kaip šiemet su sviestu – tai sunku prognozuoti“, – sakė profesorius.
V. Gaidelys komentuoja, kad Lietuvos problema – nepalanki investicinė aplinka. „Nesugebame šalyje pritraukti tiek investuotojų, kiek ta pati Estija, kurios situacija yra pastebimai geresnė už Lietuvos. Mūsų sprendimai daugiau orientuoti į kontrolę ir šešėlio mažinimą. Tai yra, be abejo, svarbios sritys, bet ekonomikos augimas ir investicijų pritraukimas yra ne mažiau svarbu“, – sakė ekonomistas.
Sutaupyti galima ir Lietuvoje
Asmeninių finansų ekspertė Marija Bunkaitė teigė, kad gyventojai turėtų kreipti dėmesį ne vien į augančias kainas, bet ir į didėjančias pajamas. Tuo labiau, kad kainų augimas iš esmės yra gerėjančios ekonomikos požymis.
„Ekonomika auga, atlyginimai taip pat, didelių iššūkių kitais metais nelabai žadama. Susidraugauti vertėtų su didesnėmis pajamomis, didesnėmis išlaidomis ir nebepykti, kad kainos kyla, nes atlyginimai lygiai taip pat kyla. (…) Jeigu kieno nors neauga, tai galima sakyti, kad to žmogaus truputėlį problema. Tendencija – kad dabar galima savo pajamas didintis“, – sakė M. Bunkaitė.
J. Cvilikienės teigimu, gyventojams vertėtų labiau susirūpinti savo finansine disciplina. „Mūsų apklausos rodo, kad aiškų biudžetą turi ir jo laikosi tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas, tad tai būtų tikrai gera pradžia naujiems metams. Gerai suprantant savo finansinę situaciją, galima imtis atitinkamų priemonių – planuoti maisto pirkimus ilgesniam laikui, inventorizuoti turimus likučius prieš einant į parduotuvę, galbūt ieškoti galimybių dalį daržovių užsiauginti patiems“, – teigė J. Cvilikienė.
M. Bunkaitė įsitikinusi, kad Lietuvoje yra visos galimybės taupyti, „ypač maisto sąskaita“. Pasak jos, kitąmet kai kurių maisto produktų kainos gali sumažėti. „Jeigu pataikai į geras nuolaidas, tai kainos panašios į Lenkijos. Bet kai perki pas mus, tai gali ir kokybę daugmaž nuspėti, nes kai matai, ką Lenkijoje žmonės perka, tai jie tik į kainą ir žiūri. Lietuvoje, „pamedžiojus“ geresnių kainų, galima lygiai taip pat sėkmingai, toli nevažiuojant, pigiau apsipirkti“, – sakė M. Bunkaitė.
Tuo metu kai kurie vilniečiai sako gyvenantys iš santaupų ir turintys vilčių, kad gyvenimas pagerės. „Turime kažkiek santaupų, tai taip nesijaudiname. Tikimės, kad turėtų kainos nekilti, bent jau stabilizuotis ir net mažėti. Jeigu tarptautinė padėtis bus rami, turėtų ekonomika augti ir pajamos didėti“, – vylėsi 77-erių Vytautas.
Kainų augimą pajuto: kai ko nebeperka
70-metė pensininkė iš Vilniaus Birutė jau kelerius metus gauna 300 eurų pensiją, tačiau dėl išaugusių kainų sako esanti priversta vis mažiau valgyti. „Kainų augimas baisus. Kiek gyvenu šitame pasaulyje, tokio augimo, kaip šiemet nebuvo. Aišku, tai keitė apsipirkimo įpročius – mažiau valgai, mažiau geri, pienas baisiai pabrangęs, varškė – taip pat, grietinė brango du ar tris kartus. Grietinės beveik neperku“, – pasakoja senolė.
Tuo tarpu 24-ių Viktorija sako irgi keičianti vartojimo įpročius ir ieškanti galimybių taupyti. „Taip, aišku, pastebėjau – nes maistas tikrai brangiau kainuoja. Daugiau pradėjau dėmesį į akcijas atkreipti, kai ko, kas nėra būtina, atsisakau. Manau, kad reikės keisti įpročius. Nemanau, kad tiek pakels atlyginimus, kiek pakils kainos“, – teigė moteris.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
