Naujausi įstatymų pakeitimai: tūkstančiai darbuotojų gaus mažesnes algas

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Prasidėjus naujiems metams įsigaliojo įstatymų pataisos, dėl kurių jau už sausį didelė dalis dirbančiųjų atlyginimo „į rankas“ gaus mažiau, o mokesčių sumokės daugiau.

Kaip jau buvo skelbta, nuo sausio 1 d. įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymų pataisos.

Bene didžiausias pasikeitimas laukia visų darbuotojų, kurie augina nepilnamečius vaikus. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, tokių yra daugiau kaip 380 tūkst.

Iki 2017 m. pabaigos jiems buvo taikomas papildomas neapmokestinamų pajamų dydis (PNPD) – po 200 Eur už kiekvieną vaiką.

Jei darbuotojas vaiką augino vienas, jis nemokėjo po 30 Eur GPM per mėnesį. Už du vaikus toks darbuotojas nemokėjo po 60 Eur ir t. t.

Kai PNPD buvo dalijamas abiem dirbantiems tėvams, už vieną vaiką, kiekvienas iš jų nemokėdavo po 15 Eur per mėnesį.

Nuo sausio 1 d. panaikinus PNPD, šių darbuotojų alga, priklausomai nuo auginamų vaikų skaičiaus, sumažės 15 Eur, 30 Eur, 60 Eur. Tokia suma jie mokės daugiau GPM.

Kita vertus, kai kuriems darbuotojams mokėtina šio mokesčio suma pamažės dėl kitos pataisos, nes nuo metų pradžios neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) padidintas nuo 310 Eur iki 380 Eur.

Tai reiškia, kad, pvz., 400 Eur per mėnesį uždirbantiems asmenims mokėtina GPM suma sumažės 10,5 Eur – nuo 13,5 Eur iki 3 Eur.

Vis dėlto pritaikius įstatyme įtvirtintą formulę darbuotojai, kurie „ant popieriaus“ uždirba per 1 160 Eur, „į rankas“ pinigų daugiau negaus, o jei augina vaikus, kaip minėta, gaus mažiau.

Tiesa, Finansų ministerija ne kartą viešai yra komentavusi, kad panaikinus PNPD už vaikus, darbuotojų atlyginimai neva nesumažės, nes jie galės teikti prašymus gauti 30 Eur dydžio išmoką už kiekvieną vaiką.

Asmenims, kurie 2018 m. įsigis verslo liudijimą, svarbu žinoti, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas jie turės mokėti nuo minimalios algos (t. y. nuo 400 Eur), proporcingai liudijimo galiojimo laikotarpiui net ir tuo atveju, jeigu tuo pat metu dirba samdomą darbą (iki šiol užtekdavo darbdavio sumokėtų įmokų).

Didesnės „Sodros“ įmokos turės būti mokamos ir už tuos asmenis, kurie dirba ne visu etatu. Pasikeitus įstatymui, jos bus mokamos nuo sumos, nemažesnės nei minimali mėnesinė alga.

Atkreiptinas dėmesys, kad iki 400 Eur padidėjus minimaliai algai, padidėjo ir fiksuotas 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydis. Nuo sausio per mėnesį reikės mokėti 36 Eur (ne 34,2 Eur kaip iki šiol).

Priklausys ne tik nuo mokesčių

Kaip naujausi įstatymų pakeitimai paveiks darbuotojų atlyginimus, Lietuvos maistininkų profesinė sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė teigė, kad tai vertinti kol kas anksti:

„Sunku pasakyti, kaip tai pajus šeimos. Mes ir patys svarstome, ar tie 30 Eur visiems vaikams buvo reikalingas. Galbūt tie žmonės, kurie turi pakankamai pinigų, tiesiog vaiko pinigų neprašys ir gal bus galima tuos vaikus kažkaip kitaip paremti.

Ir, aišku, buvo kompromisas – minimali alga buvo padidinta tiek nedaug dėl to, kad gerokai padidėjo NPD. Žinote, kas mažai uždirbdavo, negalėdavo NPD pasinaudot, taigi, nežinome, kaip paveiks tuos žmones.“

Pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2017 m. liepos įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, kiekvienoje darbovietėje turi būti patvirtinta darbo apmokėjimo sistema, o joje, be kita ko, ir atlyginimų indeksavimo tvarka.

„Tie mokestiniai pakeitimai gal ir duos kažkokį efektą, bet reikia žiūrėti, ar pavyks įmonėse įtvirtinti darbo apmokėjimo sistemas. Gal iš tikrųjų bus šuolis į priekį. Kita vertus, yra visokių situacijų – kai kurios įmonės bando tai apeiti, advokatai jas moko, kaip galima gudrauti“, – svarstė pašnekovė.

Jos įsitikinimu, sprendimas įvesti „Sodros“ įmokų grindis (t. y. įmokas mokėti mažiausiai nuo minimalios algos), yra geras. Estai, į kuriuos nuolat pavydžiai lygiuojamės, seniai jas įvedę, tad naujovė ir Lietuvoje gali pasiteisinti.

G. Gruzdienė abejojo ar bus daug darbuotojų atleidimų, apie kuriuos įvedus „Sodros“ įmokų grindis, kalbėjo kai kurios įmonės, pvz., teikiančios valymo paslaugas:

„Dėl valymo paslaugų įmonių iš viso yra betvarkė. Daugelis jų yra dar socialinės. Jos gauna berods 60 proc. atlyginimų kompensaciją, o žiūrėkit, kokie ten menki atlyginimai ir kokios valymo normos.

Žinau pavyzdį teatre. Ten valytojos turėjo tam tikrą plotą – teatras yra teatras, kėdės ir visa kita. Pasisamdo firmą, moteris permeta į firmą ir niekas nepasiteisina. Moterims duoda dar darbo ir jos lieka be rankų ir po to visuomenei lieka „ant galvos“, kai gauna profesinę ligą. Čia tikrai betvarkė. Iš tikrųjų trūksta darbo jėgos. Reikia tvarkyti atlyginimus, o ne amžinai kalbėti, kaip visus atleis. Nebus taip. Kas tą „biznį“ suks? Be žmonių niekas nesisuks.“

Pirmininkės vertinimu, apskritai kiti metai dirbantiems žmonėms turėtų būti neblogi, o daugelio jų atlyginimas turėtų didėti. Tiesa, jeigu tik Vyriausybė šioje srityje darys tai, ką kalba.

Verslas žiūri optimistiškai

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus svarstė, kad skirtingi šalies darbdaviai mokestines permainas vertins nevienodai.

„Dėl „Sodros“ grindų didelės vienybės tarp darbdavių nebus. Bet aš asmeniškai tam pritarčiau. Buvome susitikę su „Sodros“ vadovu, jo pateikti skaičiai tikrai dideli – turbūt apie 150 tūkst. žmonių neužsidirba pensijai dėl to, kad nemoka minimalių įmokų. Taip neturėtų būti.

Ir ta iniciatyva dėl vyšninių vokų, kuriuos jie išsiuntė žmonėms, yra sveikintina. Kad gautų bent kažkokią normalesnę pensiją žmonės, jie turi mokėti „Sodrai“. Taigi tą tikrai palaikyčiau“, – komentavo jis.

V. Sutkaus teigimu, šita naujovė taip pat svarbi kovojant su algomis vokeliuose.

„Ypač kai kuriose srityse. Kai paskaitai įmonės skelbimą, kur rašo, kad priima stogdengius į darbą ir moka 1 tūkst. Eur atlyginimą, o pagal „Sodros“ duomenis paaiškėja, kad įmonės atlyginimų vidurkis 50 Eur kyla klausimas, kur „eina“ tas skirtumas“, – svarstė darbdavių atstovas ir pridūrė, kad įvedus minimalias įmokas, būtina grįžti ir dėl maksimalių įmokų („lubų“) klausimo.

Konfederacijos vadovas abejojo, ar NPD padidinimas ir PNPD už vaikus panaikinimas turės kokios nors didesnės įtakos darbo vietų kūrimui ar apskritai makroekonominei padėčiai. Esą tai daugiau socialinio pobūdžio pakeitimai.

Paklaustas, kokie 2018 m. bus Lietuvos verslui, pašnekovas kalbėjo:

„Manau, metai dar neturėtų atnešti kokių nors didelių pokyčių, nors yra ekonomistų (tarp jų ir žinomų), kurie vis pakalba apie naują sunkesnį laikotarpį. Kol kas tendencijos nerodo, kad vyktų koks nors pablogėjimas.

Sakyčiau atvirkščiai. Pvz., 2017 m. apie investicijas Lietuvoje paskelbė tokios didžiulės užsienio bendrovės, kaip „Hella“ ar „Continental“. Kiek žinau, „Hella“ jau kasa gamyklos pamatus. Taip pat buvo kitų nemažų investicijų. Pasibaigę metai, manau, šiuo požiūriu buvo geri. Ir jei mes neprarasime tempo, tai kiti metai gali būti dar geresni.“

Esą ir naujasis ūkio ministras turi entuziazmo ir noro eiti į priekį.

„Taigi, manau, turime neblogas perspektyvas įsitvirtinti kaip valstybė, kuri pritraukia rimtas užsienio investicijas, kur darbo vietų kūrimo. Tiek tai matyčiau. Aišku, yra globalūs dalykai, kurie nuo mūsų nepriklauso. Bet artimiausiu metu nematome ženklų, kad kas pablogėtų“, – apibendrino V. Sutkus.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

10 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Pirmasis Kauno užsienio investuotojų bendruomenės susitikimas: leis su iššūkiais susidoroti greičiau

Pirmasis popiežiaus žodis Lietuvoje: ragina lietuvius tapti „tiltu tarp Rytų ir Vakarų Europos“

P. Jankūnas prieš pirmąsias sezono varžybas: bet kas gali nugalėti bet ką, tad turime būti pasiruošę

Rytoj į Kauną atvyksiantis popiežius šiandien keičiasi dovanomis su prezidente (papildyta)

Sekmadienį mišias Santakoje aukosiantis popiežius jau Lietuvoje (papildyta)

Įvairiapusiška popiežiaus asmenybė – kuklusis dvasininkas mėgsta tango ir picą

Popiežiaus tikslai Lietuvoje – įvertinti šalies vystymąsi ir riziką dėl pabėgėlių?

Prasideda išbandymų savaitgalis: ribojimai sukaustė Kauno gatves

Kauniečiai praneša apie parduodamus sėdimus bilietus į popiežiaus mišias

Buvusi LSMU studentė apkaltino dėstytojus seksualiniu priekabiavimu