Paskutinę praėjusių metų darbo dieną sveikatos apsaugos ministrą pavadavęs LR žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pasirašė įsakymus, leidžiančius Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose pradėti kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijas be jokių saugumą užtikrinančių reikalavimų ne tik suaugusiems, bet ir vaikams.
Ministro įsakymu buvo atsisakyta iki šiol galiojusių kokybę bei pacientų saugumą užtikrinančių reikalavimų: kad 100 dienų mirtingumas po transplantacijos būtų ne didesnis nei 1 proc., neliko gydytojų ir slaugytojų 2 metų darbo stažo susijusio su transplantacijomis bei nepertraukiamo specialistų skaičiaus užtikrinimo visą parą, rašoma pranešime spaudai.
Kraujo ligomis sergančiųjų interesus atstovaujanti asociacija „Kraujas“ ir vaikų vėžio asociacija „Paguoda“ nerimauja dėl šio sprendimo pasekmių bei išreiškia susirūpinimą dėl galimų grėsmių kraujo vėžiu sergantiems pacientams.
„Manome, kad žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pasirašytas įsakymas yra žalingas kraujo vėžiu sergantiems pacientams, nes be jokios būtinybės paverčia juos Kauno klinikų nepatyrusių medikų bandymų objektais. Kaip rodo statistiniai duomenys, Kauno klinikose 100 dienų mirtingumas po kaulų čiulpų transplantacijos yra 5,9 proc., tuo tarpu Santaros klinikose jis nesiekia ir 1 proc., (t. y. 0,7 proc.).
Kalbame apie žmonių gyvybes – iš 100 pacientų, kuriems atlikta kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija, Kaune vidutiniškai miršta beveik 6 asmenys, Vilniuje – mažiau kaip 1. Deja, net žmonių gyvybės argumentai sveikatos politikos formuotojams neatrodo įtikinami“, – susirūpinimą išreiškė asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Pacientus atstovaujančios organizacijos „Kraujas“ ir „Paguoda“ dar 2017 m. lapkričio mėn. kreipėsi į LR Vyriausybę, LR Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymais patikrinti, ar Kauno klinikoms išduota licencija atitinka visus reikalavimus, tačiau nepateikus argumentuotos nuomonės ir siekiant dangstyti neteisėtus veiksmus, buvo pakeisti teisės aktai, kurie pritaikyti išimtinai Kauno klinikoms.
„Tokie sprendimai diskredituoja Sveikatos apsaugos ministerijos ir visos valstybės tarnybos vardą, nes jie priimti vienašališkai už uždarų durų – nei specialistai, nei pacientų atstovai, nėra pritarę šiems pakeitimams“, – kalbėjo asociacijos „Paguoda“ vadovė Daiva Žaromskienė.
Pacientų organizacijų „Kraujas“ ir Paguoda“ nuomone, tokie sprendimai:
Yra neetiški – pirmoje vietoje turėtų būti vadovaujamasi principu „nepakenkti“. Šiuo atveju pacientų išgyvenamumo rezultatai tik įrodo, kad pacientams jau yra pakenkta ir siekiama toliau tai daryti. Tiesa ta, kad kiekvienos medicinos inovacijos įdiegimas yra itin sudėtingas, o pradžia visada būna komplikuota ir kartais žalinga pacientams. Šioje situacijoje apie inovacijas kalbėti netenka, nes Kauno klinikos jokių naujų technologijų Lietuvos mastu nediegs – tiesiog ketina atlikti tas pačias procedūras, kurios atliekamos sėkmingai Vilniuje daugiau nei 18 metų.
Yra žingsnis atgal, kuris susilpnins Lietuvos mediciną, nes Europos Sąjungos valstybės juda sudėtingų specialybių telkimo (referencijos centrų) kūrimo, bet ne skaldymo linkme.
Šis sprendimas rodo, kad sveikatos apsaugos ministras ir žemės ūkio ministras neturi sveikatos apsaugos investicijų vizijos, nes investicines lėšas kreipia ne menkai išplėtotoms LR sveikatos priežiūros sritims, bet perteklinių pajėgumų bei centrų steigimui.
Pacientus atstovaujančios organizacijos „Kraujas“ ir „Paguoda“ mano, kad skuboti teisės aktų pakeitimai neatitinka kraujo vėžiu sergančių pacientų interesų, o taip pat sukels nevienareikšmių neigiamų pasekmių visai Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai ir ragina Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą juos nedelsiant atšaukti.
Klausimai dėl situacijos perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai bei Kauno klinikoms – gavus atsakymus, tekstą papildysime.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
