Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybėje meras Visvaldas Matijošaitis, Vyčio paramos fondo valdybos pirmininkas Česlovas Jezerskas ir skulptorius Arūnas Sakalauskas pasirašė Vyčio paminklo darbų ketinimo protokolą. Svarstomos trys vietos, kuriose galėtų iškilti skulptūra – favoritę balsavimu rinks gyventojai ir projekto autorius. Taip pat pristatyta darbų sąmata, vykdytojai ir smarkiai spaudžiantys terminai.
Atidengs iki liepos 6-osios
V. Matijošaitis patvirtino, kad Vytis Kaune bus pastatytas iki liepos 6 dienos, t. y., Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos. Meras sakė, kad kelios dienos po akto pasirašymo skulptorius A. Sakalauskas jau turi dirbti studijoje padidintomis apsukomis norint suspėti įgyvendinti projektą nustatytu laiku.
„Svarbu, kad visi kauniečiai būtų aktyvūs ir dalyvautų vietos parinkime – kad Vytis stovėtų ne ten, kur nori meras ar savivaldybė, o ten, kur nori Lietuva. Sausio 15 dieną jau bus žinoma vieta – tada paaiškės skulptūros aukštis ir prasidės gamybos darbai“, – teigė V. Matijošaitis.
Pusę milijono surinks iš rėmėjų
Vyčio paramos fondo direktorius Vilius Kavaliauskas pasakojo, kad pamačius projektą Vilniuje stringant, prezidentas Valdas Adamkus pasiūlė nesiveržti ten, kur jie nėra laukiami – verčiau apsvarstyti puikų, energingą ir veržlų Kauną. Tada fondas paradėjo bendradarbiauti su laikinosios sostinės savivaldybė.
Visa projekto sąmata siekia 470-550 tūkst. eurų, priklausomai nuo skulptūros aukščio, kuris gali svyruoti nuo 6,4 iki 7 metrų. Pagrindinė idėja – kad Vytis yra dovana Kaunui ir visai Lietuvai – dėl to projektas bus finansuojamas rėmėjų lėšomis. Fondo tikslas, kaip teigė jo atstovai – surinkti minėtą sumą ir išsiversti be savivaldybės paramos.
Pasak V. Kavaliausko, šiuo metu fondas „ant stalo padėti“ gali 50 tūkst. eurų, o pirmiesiems darbams reikia 72 tūkst. eurų – tokią sumą turėti planuojama jau pačioje sausio pradžioje. Kaip teigė Vyčio paramos fondo direktorius, lėšos plaukia iš miestiečių, verslo – jis džiaugėsi, kad paramą, ne tik finansinę, siūlo ir vilniečių kompanijos, kurios ruošiasi prisidėti darbu. Projekto mokėjimai bus išdėstyti tam tikru grafiku – tikimasi, kad jo pavyks laikytis.
Skulptorius A. Sakalauskas užtikrino, kad suma daugiau augti jau negali, 550 tūkst. eurų yra maksimalaus varianto sąmata.
Susitarti pavyko su ukrainiečiais
A. Sakalauskas taip pat dėkojo merui už pasitikėjimą Kaune statant šį paminklą. „5 mėnesiai – labai trumpas laiko tarpas tokiam projektui. Lietuvoje įgyvendinti jį nėra sąlygų – buvo kalbėta su keliomis Vokietijos, Lenkijos ir Ukrainos liejyklomis. Vis dėlto, dėl kainos, gerų sąlygų pasirinkta liejykla Ukrainoje, Kijeve“, – pasakojo A. Sakalauskas.
Ukrainiečiai, menininko teigimu, buvo šokiruoti, tačiau pasiryžo projektą įgyvendinti ir sutiko dėl to dirbti dviem pamainomis. Iš pradžių bus lipdomas modelis iš molio, tada pagamintos formos ir liejama iš bronzos – jos prireiks apie 6 tonų. Kūriniui pastatyti Kaune numatomos trys vietos, o į laikinąją sostinę ji atkeliaus birželio vidury. „Jeigu pradėsime tuoj pat, spėsime iki numatyto laikotarpio“, – tikino A. Sakalauskas.
Pasiūlytos trys vietos – žodį tars miestiečiai
Architektas prof. Jonas Audėjaitis sakė, kad paklausti, kuri vieta skulptūrai geriausia, atsiliepė daug kauniečių – išskirti trys pagrindiniai variantai: Nemuno sala, santaka prie aukuro ir Kauno piliavietė. Siūlytas ir Aleksotas, Žaliakalnis, tačiau žmonės suprato, kad tinkamiausios būtų minėti taškai.
„Manome, tas dažniausiai siūlomas vietas reikėtų išnešti į žmones ir paklausti, ar iš tikrųjų jos geriausios ir būtų išrinkta favoritė. Tikimės tai padaryti internetine apklausa, kurią greitai ruošiamės pradėti ir sulaukti geidžiamo rezultato. Geografiškai visos trys vietos labai geros – istoriškai Santakos ir pilies teritorija – sėkmingiausios vietos. Tačiau žinant, kokia dabar populiari Nemuno sala, gali būti visaip“, – kalbėjo J. Audėjaitis.
