Prasidėjo atliekas į energiją paversiančios jėgainės Kaune statybos | Kas vyksta Kaune

Prasidėjo atliekas į energiją paversiančios jėgainės Kaune statybos

R. Tenio nuotr.

Penktadienį Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pradėtos Kauno kogeneracinės jėgainės, kuri iš atliekų, nuotekų dumblo ir biokuro gamins šilumą bei elektrą, statybos. Investicijos į statybas siekia 150 mln. eurų. Jėgainės atidarymas numatytas 2020 m. pradžioje.

Jėgainės projekto vykdytojai nurodo, jog šis objektas padės išspręsti regiono atliekų problemas ir sumažinti šildymo sąskaitas kauniečiams. Skaičiuojama, kad įgyvendinus projektą, Kauno gyventojai sutaupys apie 13 mln. Eur per metus, mažiau mokėdami ir už atliekų tvarkymą, ir už šilumą. Taip pat čia bus pagaminama vietinės elektros energijos, kurios pakaktų apie 100 tūkst. namų ūkių.

Kauno kogeneracinę jėgainę palaiko didžioji miestiečių ir rajono gyventojų dalis – tai patvirtina neseniai atliktos visuomenės apklausos duomenys.

Veiklos startas – 2020 m.

Statybų pradžios ceremonijoje kalbėjęs Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis pasidžiaugė, kad šis nacionalinio lygmens projektas pagaliau iš kabinetų persikelia į statybvietę. „Labai svarbu tai, kad jį vykdo tokio dydžio projektų patirtį turinti valstybės įmonė „Lietuvos energija“. Ji kartu su partneriais užtikrins, kad statybos vyktų sklandžiai ir greitai“, – sakė miesto vadovas.

„Atliekų problemą iš tiesų reikia spręsti, todėl Vyriausybė kogeneracinę jėgainę paskelbė nacionalinės svarbos projektu. Tačiau reikia matyti ir šalia gyvenančius žmones. Todėl prašau jus užtikrinti, kad šis projektas būtų įgyvendintas maksimaliai saugiai ir skaidriai. Norėtųsi, kad aplink šį objektą įsikūrę Kauno rajono gyventojai būtų ramūs ir saugūs”, – jėgainės statybų pradžios iškilmėse kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Kauno kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas informavo, jog objekto eksploatacinius bandymus numatoma pradėti 2019 m. rudenį, komercinę veiklą – 2020 m. pradžioje.

„Valstybės pripažinimas, sėkmingai pritraukti privatūs investuotojai, užsitikrintos palankios finansavimo sąlygos, skaidrus ir viešas projekto valdymas bei kauniečių palaikymas yra veiksniai, leidę mums šiandien pradėti pirmuosius naujosios jėgainės statybos darbus“, – statybvietės atidarymo renginyje pabrėžė R. Paškauskas.

Sumontuos modernią dūmų valdymo įrangą

Kauno jėgainės atliekomis kūrenamą katilą pagamins ir įrengs Vokietijos kompanija „Baumgarte Boiler Systems“, kranus – Suomijos koncernas „Konecranes Finland“, dūmų valymo įrenginius – Prancūzų kompanija LAB, garo turbiną – „Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialas ir Čekijos „Siemens“ konsorciumas.

Šiuolaikinius aplinkosaugos ir technologinius reikalavimus atitiksiančioje Kauno kogeneracinėje jėgainėje elektros energijai ir šilumai gaminti bus naudojamos nepavojingos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės bei pramoninės atliekos, taip pat vandenvalos įrenginiuose susidarantis nuotekų dumblas.

Čia sumontuota moderni dūmų valymo įranga užtikrins, jog normatyviniai taršos reikalavimai niekada nebus viršijami. Jėgainė technologiškai suprojektuota taip, kad būtų eliminuotas bet koks žmogiškosios klaidos faktorius – įvykus kad ir mažiausiam gedimui, jėgainė automatiškai bus stabdoma.

Bus vykdomas reguliarus oro taršos monitoringas. Pastačius jėgainę emisijų rodiklių stebėjimas Kauno m. savivaldybės aplinkosaugos specialistams bei visuomenei bus prieinamas tiesiogiai internetu bet kuriuo paros metu. Poveikio aplinkai vertinimo metu nustatyta, kad jėgainė neturės neigiamos įtakos aplinkai ir žmonių sveikatai.

Spręs atliekų kaupimo sąvartynuose problemą

Jėgainės elektrinė galia sieks apie 24 MW, šiluminė galia – apie 70 MW. Tokie pajėgumai leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. t komunalinių ir pramonių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos per metus.

Jėgainė pagamins apie 40 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos ir išspręs atliekų kaupimo sąvartynuose problemą, o šilumos gamyba čia bus pigesnė, lyginant su alternatyvomis, įvardija projekto vystytojai.

Kauno kogeneracinės jėgainės projektą Vyriausybė yra pripažinusi valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklauso 51 proc. Kauno kogeneracinės jėgainės akcijų, o „Fortum Heat Lietuva“ – 49 proc. akcijų. Taip pat numatyta, kad iki 5 proc. akcijų gali įsigyti Kauno m. savivaldybės įmonė.

Kogeneracija – perspektyvi kryptis

Anot AB „Kauno energija“ generalinio direktoriaus Rimanto Bako, dabar kogeneracija yra perspektyviausia vystymo kryptis šilumos gamybos sektoriuje, o šioje srityje daugiausia yra pasiekę skandinavai, šiuo metu aktyviai dirba vokiečiai.

„Kaune veikia sena dujas deginanti termofikacijos elektrinė, turime dvi kogeneracines biokuro katilines, bet jos yra per mažos pagal apimtis Kauno tinklui, todėl reikia naujos didesnės kogeneracinės jėgainės, kuri patenkintų dalį miesto šilumos poreikio. Nauja Kauno kogeneracinė jėgainė pasiteisins dėl techninio tinklo darbo stabilumo ir garantuos žemesnę šilumos kainą“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ yra sakęs R. Bakas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA