Ramučių gyventojai nusprendė netylėti: nesutinka, kad šalia jų būtų deginamos šiukšlės

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pasigirdus kalboms, kad Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ) visgi bus statoma Kauno Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pakraštyje, į portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi susirūpinę Ramučių gyventojai, kurie nori, kad šiukšlių deginimo gamykla iškiltų kuo toliau nuo jų gyvenamųjų rajonų.

Šiuo metu jėgainės statyboms numatyta teritorija yra šalia autostrados Vilnius-Kaunas, visai netoli įvažiavimo į Kauną, dešinėje autostrados pusėje, jei tiksliau – šalia degalinės ir išrinktų automobilių detalių prekybos aikštelės. Artimiausi gyventojai gyvena Kaune, Partizanų gatvėje – mažiausias atstumas iki pirmųjų apgyvendintų pastatų, kuriuose įsikūrę vaikų globos namai „Atžalynas“ – vos 400 metrų. 500 metrų atstumas teskirs būsimą jėgainę ir Biruliškių gyventojus, pastarieji yra pirmieji gyventojai prieš prasidedant Ramučių gyvenvietei, važiuojant keliu link Karmėlavos.

Nusipirko namą su staigmena

Į redakciją paskambinęs Ramučių prieigose gyvenantis kaunietis Aurimas P. (past. – pavardė redakcijai žinoma) skundėsi, kad namą šioje vietoje nusipirko visai neseniai. Prieš įsigydamas naują būstą, vyras nelabai domėjosi šalia esančiose teritorijose numatytomis statybomis, tačiau jau pradėjęs gyventi sužinojo, kad vos už kelių šimtų metrų nuo jo kiemo iškils šiukšlių deginimo gamykla.

„Greičiausiai ankstesni gyventojai todėl ir skubėjo parduoti namą, kol neprasidėjo statybos. Kas gi norės gyventi tokioje vietoje?“ – skundėsi Aurimas. Vyro teigimu, tokios gamyklos turėtų būti statomos kur kas toliau nuo miesto ir apgyvendintų teritorijų, tačiau, jo įsitikinimu, valstybė atsižvelgia ne į gyventojų norus ir sveikatą, o vadovaujasi ekonominės naudos principais.

Kad ekonomiškai yra ženkliai efektyviau KKJ statyti Kauno LEZ teritorijoje aišku dėl kelių priežasčių. Ji yra vos už kelių kilometrų nuo Kauno regiono komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) stoties, kuri aprūpins jėgainę elektros ir šilumos gamybai reikalingu kuru – išrūšiuotomis šiukšlėmis. Taip pat LEZ sukurta visa jėgainei reikalinga infrastruktūra, o čia pagamintos elektros ir šilumos perdavimo linijos gali būti efektyviai sujungtos su bendraisiais miesto tinklais.

Bendrovės „Lietuvos energija“ atsiųstuose atsakymuose nurodoma, kad vieta Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav., šalia magistralinio kelio Vilnius-Klaipėda pasirinkta dėl keleto priežasčių, tarp kurių ir tinkamas prisijungimas prie inžinerinių tinklų: gamtinių dujų, elektros energijos tinklų bei Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų.

„Gyvenamųjų valdų šalia tokio pramonės objekto yra ir Klaipėdoje – vos už 600 metrų – taip pat beveik visose vakarų Europos valstybėse ir net jų sostinių centruose. Kopenhagoje bei kitose Europos sostinėse tokios jėgainės stovi nutolusios vos 3-5 kilometrus nuo daugiamilijoninių miestų centrų bei jų senamiesčių rotušių“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo „Lietuvos energijos“ atstovas Paulius Stonis.

Nori gyventi švarioje aplinkoje

Tačiau Ramučių bendruomenės aktyvistai nenusiteikę pasiduoti tokiam ekonominiam spaudimui ir linkę ginti savo interesus. „Mes norime ir toliau auginti savo kiemuose vaismedžius ir nesibaiminti, kad su šviežiai nuo šakos nuskintu vaisiumi suvalgysime kadmio ar švino dalelių“, – kategoriškai sakė Ramučių gyventoja Greta Varnaitė-Venskienė.

Moters teigimu, jie sutiktų, jei gamykla būtų statoma bent už 5-ių ar dar geriau –10-ties kilometrų. „Jau kai statė MBA, žadėjo, kad nebus jokio neigiamo poveikio mūsų aplinkai, tačiau jau antri metai gyvename smarvėje. MBA nutolusi per kelis kilometrus, KKJ – dar mažesniu atstumu. Savo nosimi jaučiame, kaip šiukšlių dvokas nusileidžia ant mūsų namų – jis toks baisus, kad žmones pažadina iš miego. Neabejoju, kad KKJ nesmirdės, tačiau bus dar blogiau – ant mūsų pievelių, daržų, sodų kris nuodingos šiukšlių deginimo procese susidariusios medžiagos“, – įsitikinusi Ramučių gyventoja.

Šių metų kovo mėnesį pasipriešinimo KKJ statyboms grupės aktyvistai organizavo susitikimą su Ramučių bendruomenės nariais, kurio metu demonstruotose skaidrėse nurodė, kad šiukšlių deginimo procesuose susidaro tokios žmogaus sveikatai pavojingos medžiagos kaip kadmis, švinas ir dioksinai, padidėja jėgainės prieigų oro tarša anglies monoksidu, kietosiomis dalelėmis, sieros ir azoto oksidais.

Tuo tarpu KKJ atstovai įsitikinę, kad aplinka teršiama nebus – tą, pasak jų, rodo ir atliktas poveikio aplinkai tyrimas.

„Gyventojams baimintis nėra ko. Daugelis dar galingesnių jėgainių veikia visoje Europoje. Pažiūrėkime į Austrijos sostinę Vieną – ten nuo istorinio miesto centro jėgainė stovi vos 3 km atstumu. Danijos sostinėje šiemet pradėjo veikti atliekų deginimo jėgainė su slidinėjimo trasa ant stogo. Na, o jei tokie pavyzdžiai neįtikina, galima pažvelgti ir į Klaipėdą – ten irgi buvo daug baimių dėl atliekų deginimo jėgainės veiklos. Tačiau ją pastačius, paaiškėjo, kad bijota be pagrindo – Klaipėdos jėgainė iki šiol veiklą vykdo išlaikydama aukščiausius aplinkosaugos ir oro taršos standartus. Kaune situacija nebus kitokia – naudosime dar pažangesnes dūmų valymo technologijas“, – „Lietuvos energijos“ vardu žada P. Stonis.

Baiminasi, kad šiukšles teks importuoti

Ramučių bendruomenės aktyvistai nepatenkinti ne tik vieta, kurioje bus statoma jėgainė, jie rodo ir kitas abejotinas šių statybų puses. „Jau pasigirdo ne vienas pasisakymas, kad vienai Lietuvai trijų tokių pajėgumų jėgainių – Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje yra gerokai per daug. Abejojama, ar su laiku Lietuvoje nepritrūksime deginimui skirtų šiukšlių. Šiuo metu įstatymiškai negalėtume jų įsivežti iš kitų šalių, bet jei pritrūksime, tikriausiai įstatymai galės būti pakeisti“, – sakė Ramučių seniūnaitis Darius Merkšaitis.

Vyras pamini Estijos atvejį, kuomet pernai rudenį BBC kanale pasirodė informacija, kad jų jėgainės veiklai užtikrinti teko importuoti šiukšles iš užsienio, daugiausiai – Suomijos. Ramučių gyventojo įsitikinimu, KKJ statybos yra bazės ateičiai ruošimas. Tikimybė, jog tapsime Europos pakraščiu, kuriame patogu sudeginti turtingųjų ES narių šiukšles – labai reali.

„Pagal ES teisę ES valstybėms narėms leidžiama riboti deginimui skirtų atliekų įvežimą, tačiau tokio ribojimo priežasčių yra nedaug“, – specialiame interviu portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

A. Pranckevičiaus teigimu, vertindama papildomų energijos gamybos iš atliekų (ypač perdirbamų) pajėgumų poreikį, šalis turėtų atsižvelgti į kelis dalykus: kaip žaliavų kiekį paveiks esami ir siūlomi rūšiuojamojo surinkimo įsipareigojimai ir perdirbimo tikslai, turint omenyje deginimo įrenginių veiklos trukmę (20–30 metų); kokie yra bendri atliekų deginimo pajėgumai dabar esančioje infrastruktūroje, pavyzdžiui, deginimo įmonėse, cemento ir kalkių deginimo krosnyse; ir kokie yra dabartiniai ir planuojami pajėgumai kaimyninėse šalyse.

Visą interviu su A. Pranckevičiumi skaitykite čia.

Organizavo bendruomenės narių apklausą

Ramučių, dalies Karmėlavos, Biruliškių gyventojus vienijanti bendruomenė turi savo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“. Ramučių gyventojai joje aktyviai dalinasi naujienomis apie KKJ statybas, o pasirodžius informacijai apie atliktą Kauno miesto ir rajono gyventojų apklausą, kurios duomenimis dauguma kauniečių teigiamai vertina KKJ statybas šalia Kauno, organizavo savo paskyros narių balsavimą. Iš 706 grupei priklausančių žmonių, paskelbus balsavimą dėl KKJ statybų, 258 nariai pasisakė prieš KKJ, vienas – už, vienas narys pažymėjo, kad neturi nuomonės.

„Jei paklausime kokio Aleksoto gyventojo, jam, aišku, jokio skirtumo, kad bus statoma KKJ šalia Ramučių. Reiktų apklausą daryti toje teritorijoje, kurioje žmonės gyvens arčiausiai KKJ ir jaus jos veiklos poveikį savo aplinkai. Esu įsitikinusi, kad apklausos rezultatai būtų visai kitokie“, – piktinosi Greta Varnaitė-Venskienė.

Moters teigimu, daugumos Ramučių, Biruliškių, taip pat ir Karmėlavos gyventojų visiškai nemotyvuoja argumentai, kad KKJ padės sumažinti šildymo kaštus Kaune. „Esame užmiesčio gyventojai, dauguma mūsų gyvena individualiuose namuose, kuriuose įrengtas dujinis šildymas ar šildymas kietuoju kuru, todėl centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mums neaktuali“, – sakė moteris.

Šios savaitės pradžioje paskelbta, kad KKJ statybų vietoje penktadienį, gruodžio 8 d., vyks oficialus statybų aikštelės atidarymo renginys.

Daugiau apie gyventojų apklausą skaitykite čia.

78 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Rusnės estakadą statys jungtinės kauniečių ir vilniečių pajėgos

E. Ulanovui pirmą kartą karjeroje teks praleisti Eurolygos rungtynes

Bus prašoma suimti žmogžudyste įtariamą kaunietį

Pinigų reikalavę P. Mažylio gimdymo namų gydytojai bus teisiami

Kaune duris atveria visą parą veiksianti „Maxima“

Kaunas už milijoninę sumą eurų ruošiasi atnaujinti viešojo transporto parką

Gruodį Kaune atidaromos dvi atsinaujinusio „Utenos trikotažo“ parduotuvės

Avarija 6-forte: eismas paralyžiuotas - gatvėse kolona transporto priemonių

Policija prašo pagalbos: toliau ieškomas vyras, įtariamas narkotinių medžiagų disponavimu

Keleiviai nustebo: Kauno autobusų stotyje skambėjo neįprasti garsai