Šalia partizanų vado A. Ramanausko-Vanago paminklo suplevėsavo vėliava | Kas vyksta Kaune

Šalia partizanų vado A. Ramanausko-Vanago paminklo suplevėsavo vėliava

R. Tenio nuotr.

Šalia Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago memorialo, Kampo ir Kalniečių gatvių sankirtoje, antradienį suplevėsavo Lietuvos trispalvė. Kaip ir planavo idėjos autorė Adrijana Filinaitė, Lietuvos vėliava pakelta ant 6 metrų stiklo pluošto stiebo, vieta apšviesta ir matyti iš toli.

Kaip portalui „Kas vyksta Kaune” pasakojo A. Filinaitė, idėja įrengti vėliavą šalia tautos didvyrio atminimo vietos jai kilo prieš Vėlinės, o lapkričio 1 d. ji sukvietė žmones į akciją „Adolfas Ramanauskas-Vanagas: JĖGA, kuri gyvena mumyse“, šalia 2012 m. įrengto paminklinio akmens (skulpt. Stasys Žirgulis). Čia ne tik pagerbtas A. Ramanauskas, sugiedotas šalies himnas, bet ir siekta plėtoti vėliavos įrengimo idėją.

„Ketinimas kilo spontaniškai, reaguojant į šmeižto kampaniją prieš mūsų tautos didvyrius ir šalį. Tyloje žinojimas negimsta, apie tokius dalykus reikia kalbėti! Džiaugiuosi, kad ši graži Lietuvos didvyrio atminimo idėja virto realybe. Šis sumanymas – tai tik dar vienas įrodymas, kokie vieningi mes galime būti. Akivaizdu, kad ši vieta tapo dar labiau matoma ir juntama miesto kontekste, ji – mūsų tapatybės ir neatsiejamos istorijos dalis. Tikiu, kad ši vieta taps populiari ne tik paminėjimams, bet ir gyvų istorijos pamokų vedimui, juk netoliese ir besisiejančios vietos – A. Ramanausko-Vanago suėmimo vieta, VII fortas”, – sakė A. Filinaitė.

Pritarus Kauno miesto savivaldybei ir Kauno kolegijai, kurios teritorijoje yra partizano memorialas, gruodžio 5 d., praėjus vos kelioms dienoms po partizanų vado 60-ųjų mirimo metinių, Lietuvos vėliava čia galiausiai suplevėsavo. Už vietos apšvietimą visus metus rūpinsis Kauno miesto savivaldybė.

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė./R. Tenio nuotr.

Antradienį iškeliant vėliavą dalyvavo ir partizanų vado dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. „Esu dėkinga, kad jauni žmonės šiuo metu turės pilietiškumo, meilės Tėvynei pavyzdį. Tai stiprina besiformuojančią pasaulėžiūrą. Tyloje žinojimas neatsiranda. Kuomet istorija atsiveria, jauni žmonės atranda savo istoriją ir savos istorijos šaknis. Duok Dieve, kad panašūs dalykai daugiau nebeatsitiktų niekada“, – komentavo partizanų vado dukra.

Idėjos sumanytoja A. Filinaitė pažymėjo, kad Lietuvos partizanų vado-generolo Adolfo Ramanausko-Vanago troškimas buvo matyti Lietuvą laisvą, gyvenančią, kaip jis dar 1952 m. rašė, „nepriklausomu gyvenimu“. „Tikiu, kad šiandien matydamas jau kitokią – užaugusią Lietuvą, Vanagas didžiuotųsi mūsų visų bendrais darbo vaisiais. Džiugu, kad 2018-ieji paskelbti A. Ramanausko-Vanago, tad ir kitų miestų atstovus raginu įamžinti partizanų, šalį kūrusių žmonių atminimo vietas – iškeliant šalia trispalvę”, – ragino A. Filinaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad visad pravažiuojant pro Vanagui skirtą memorialą, išvysta degančias atminimo žvakes, vieta nuolat tvarkoma ir kviečianti bent trumpam stabtelbti bei atiduoti pagarbą.

Memorialas partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui atminti./R. Tenio nuotr.

Kampo ir Kalniečių gatvių sankirtoje 1956 m. KGB areštavo Lietuvos partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą su žmona partizane Birute Mažeikaite-Ramanauskiene-Vanda. 1957 m. po ilgų kankinimų jam įvykdyta mirties bausmė.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA