Apskaičiavo, kiek pinigų lietuviai išleidžia apsipirkdami kaimyninėse šalyse: valdžia suklydo?

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kai net oficiali statistika Lietuvoje rodo sparčiausią kainų didėjimą visoje ES, nenuostabu, kad nemažai tautiečių apsiperka kaimyninėse šalyse. Vis dėlto tyrimas rodo, kad į pietus ir šiaurę traukia skirtingi lietuviai.

Visą rugsėjį Lenkijos ir Latvijos parduotuvių prieigose buvo kalbinami žmonės, atvykę automobiliais su lietuviškais numeriais. Iš viso buvo apklausta 1 tūkst. respondentų – pusė vienoje valstybėje, pusė – kitoje.

Gyventojų klausta kaip dažnai jie apsiperka, ką perka, kiek pinigų išleidžia ir pan. Įvertinus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad į Lenkiją dažniau važiuojama maisto ir pramonės ar buities chemijos prekių, čia išleidžia ir vidutiniškai daugiau pinigų. Latvijoje dažniau perkami alkoholiniai gėrimai ir maistas.

Tyrimui vadovavęs Vilniaus universiteto Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas kartu su komanda pats lankėsi abiejose šalyse. Jis atkreipė dėmesį į vieną svarbų skirtumą tarp vienur ir kitur besilankančių pirkėjų.

„Labai nustebino vienas dalykas – žmonių nuotaikos. Lenkijoje žmonės buvo pakankamai liūdni. Ta prasme, kad jie viską vertino pesimistiškai, dažnai bumbėjo ir apskritai atrodė nepatenkinti. Matėsi, kad yra priversti važiuoti.

Jie realiai taupo būtiniausiam maisto krepšeliui ir gal dėl to justi pesimistiškas požiūris į viską. Atseit, neperkame Lietuvoje ir nepirksime, ar kitokios panašios replikos pasipildavo. Latvijoje nuotaikos geresnės – pirkdami alkoholį jie taupo dėl to, kad turi tokią galimybę“, – pasakojo pašnekovas.

Jis taip pat pastebėjo, kad Latvijoje dažnai išgirsdavo žmones kalbant, kad alkoholio jie perka daugiau nei pirkdavo Lietuvoje. Tarsi taip taupydami nusiperka ilgesniam laikui ar grįžę pavaišina kaimynus.

„Į Lenkiją žmonės daugiau važiuoja pirkti maisto. Aišku, šiek tik kiek ir alkoholio perka, bet maniau, kad jų dalis bus didesnė. Vis dėlto žmonės čia labiau orientuoti į maistą, pramonės ir buities prekės.

Nustebino respondentų pajamų pasiskirstymas. Akivaizdžiai matosi, kad į Latviją važiuoja turtingesni žmonės. Praktiškai dažniausia į komandiruotes. Ir grįždami iš jų nusiperka alkoholio. Be abejo, pastebima, kad tarp jų yra ir daugiau šiaurinės Lietuvos gyventojų“, – sakė M. Dubnikovas.

Kita vertus, anot jo, lietuviai per vieną apsipirkimą Lenkijoje vidutiniškai išleidžia daugiau nei Latvijoje:

„Yra pirkėjų, kurie nurodo išleidžiantys 500 Eur ir daugiau. Tarp tų jų buvo galima pastebėti ir atvažiavusių tikrai brangesniais automobiliais. Nors apklausoje nebuvo tokio klausimo, jie patys prisipažino, kad perka vaistus. Matyt, tie, kurie išleidžia didesnį krepšelį, atvažiuoja ir pigesnių vaistų.“

Artimiausiu metu tendencijos nesikeis

Docentas taip pat buvo kiek nustebęs, kad maždaug ketvirtadalis apklaustųjų nurodė nepakeitę alkoholio pirkimo įpročių, nors po akcizų padidėjimo Lietuvoje gėrimai pastebimai brango. Gyventojai nurodė, kad Lietuvoje jie esą iš viso nieko neperka.

„Beveik ketvirtadalis apklaustųjų nurodo, kad nieko neperka, kitaip tariant, yra išstumti ar nedalyvauja Lietuvos ekonomikoje. Tai iš tiesų buvo stebinantis dalykas“, – kalbėjo pašnekovas.

Jo teigimu, apklausa parodė, kad alų tautiečiai perka tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje. Tačiau, jei pastarojoje dažniau perka vyną, pvz., putojantį, tai pirmojoje – dažniau stiprius gėrimus:

„Priežastis labai paprasta – vyraujantis pasakymas buvo, kad perkame stiprųjį, bet tokį, kokio Lietuvoje nėra – dominuoja užpiltinės. O dėl Latvijos apklaustieji teigė, kad čia vyno, putojančio vyno kainos skirtumas yra apie 1–1,5 Eur ar net iki 2 Eur už butelį.“

Paklaustas, kiek ilgai lietuviai dar važiuos apsipirkti svetur, M. Dubnikovas prognozavo, kad bent jau artimiausiu metu tokios tendencijos nesikeis.

„Tai truks pakankamai ilgai. Tol, kol bus dabartinė mokestinė sistema, t. y. pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. Skiriasi ne tik maisto kainos, bet jie yra tam tikrų specifinių prekių. Pvz., žalios mėsos, kruopų, chemijos prekės, skalbimo, valymo produktai ten yra pigesni“, – aiškino docentas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad po akcizų padidinimo Lietuvoje gerokai skiriasi ir alaus kaina. Esą kai kurių gamintojų alaus butelis pas mus ir Latvijoje ar Lenkijoje gali skirtis kone du kartus. Jeigu kas nusprendžia pirkti, pvz., dvi dėžes alaus, tai kelionė esą vien dėl to gali atsipirkti.

Poveikis Lietuvos mažmeninei prekybai

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas pripažino, kad lietuvių apsipirkimas kaimyninėse šalyse mažina vietos verslininkų pajamas.

„Tokiai palyginti mažai vidaus prekybos rinkai kaip Lietuva net ir nedidelis kiekis pinigų, iškeliaujančių į kitas šalis, yra skausmingas. Ekspertų vertinimu, lietuviai Lenkijoje ir Latvijoje palieka apie 1 proc. visos Lietuvos mažmeninės rinkos apyvartos, o t. y. apie 80 mln. eurų per metus. Teoriškai svarstant, jei tokia suma ir atitinkamas prekių kiekis grįžtų į Lietuvos rinką, be abejo, jog oficiali mūsų vartojimo statistika būtų geresnė nei yra dabar“, – komentavo jis.

Anot asociacijos vadovo, labiausiai sumažėjusią paklausą junta pasienio rajonų prekybininkai:

„Iš prekybos įmonių atstovų teko girdėti, kad pasienio parduotuvėse fiksuojamos mažesnės apyvartos. Vis dėlto šis reiškinys nėra naujas, tad, sakyti, kad tos apyvartos kritusios tik pastaruoju metu irgi nebūtų teisinga.“

L. Vilimas taip pat svarstė, kad artimiausiu metu lietuviai ir toliau trauks apsipirkti pas kaimynus.

„Būdami realistai, turime pripažinti, kad lietuvių kelionės apsipirkti į kitas šalis tęsis tol, kol egzistuos reikšmingas maisto, gėrimų ar kasdieninių prekių kainų skirtumas. Nesvarbu, didelį ar mažą, bet tokios kelionės, be abejo, gali turėti tik neigiamą poveikį tiek mažmeninei prekybai, tiek visai mūsų šalies ekonomikai“, – apibendrino asociacijos vadovas.

Kiek pinigų paliekame kaimynams

Paklaustas, kiek pajamų netenka mūsų gamintojai dėl to, kad lietuvių apsipirkimų Latvijoje ar Lenkijoje, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas teigė, kad tą labiausiai pajuto smulkios daryklos.

„Daugiau nei dvigubai padidinus akcizą alaus kaina gerokai išaugo ir alaus pardavimai, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje nukrito 14,5 proc. Sunku tiksliai pasakyti, kokią tų praradimų dalį sudaro mūsų vartotojų apsipirkimai kaimyninėse šalyse, bet tikėtina, kad nemažiau kaip trečdalį iš to lietuviai įsigijo pas kaimynus, ypač Latvijoje.

Daugiausiai prarado Šiaurės Lietuvos mažieji aludariai ir pasienio parduotuvės. Girdėjome, kad kai kurios parduotuvės nuo pavasario alaus visai neužsakinėjo.

Mažiems ir nuostoliai labiau jaučiasi. Viena reiškia kelių šimtų tūkstančių ar net milijono eurų pajamų praradimas dideliam aludariui ar prekybos tinklui, o visai kas kita – mažiukui, jiems tokie praradimai gal ir bankrotu grasina. Yra ir laimėtojų – tai kaimynų aludariai ir pardavėjai, tik mūsų tai nedžiugina“, – komentavo gildijos prezidentas.

Jo teigimu, jeigu skaičiuotume, kad apie 5 proc. alaus lietuviai įsigijo kaimyninėse šalyse, tai kaimynams padovanojome apie 4–5 mln. Eur vien akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio. Tačiau esą prarandami ir kiti netiesioginiai, su darbo apmokestinimu susiję mokesčiai, nes darbuotojų poreikis alaus ir su juo susijusioje pramonėje mažėja.

S. Galadausko vertinimu, alaus vartojimas Lietuvoje per pastaruosius 10 metų gerokai sumažėjo. Nuo 2007 m. iki 2016 m. jo pardavimas sumažėjo net 18 procentų, o vien per 9 šių metų mėnesius – 14,5 procentų.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

6 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Portalas „Kas vyksta Kaune“ senuosius metus palydėjo geros nuotaikos renginiu (nuotraukų galerija)

Net 43 metus teatro grimuotoja dirbanti A. Nėniūtė: geriausi perukai - iš bizono plaukų

Kauno mieste ir rajone ketinama steigti naujus priklausomybių konsultacinius punktus

Ketinama plėsti išmokas smurtinių nusikaltimų aukoms

Rusnės estakadą statys jungtinės kauniečių ir vilniečių pajėgos

E. Ulanovui pirmą kartą karjeroje teks praleisti Eurolygos rungtynes

Bus prašoma suimti žmogžudyste įtariamą kaunietį

Pinigų reikalavę P. Mažylio gimdymo namų gydytojai bus teisiami

Kaune duris atveria visą parą veiksianti „Maxima“

Kaunas už milijoninę sumą eurų ruošiasi atnaujinti viešojo transporto parką