13 populiariausių vaistų, kuriuos gaudavote be recepto, o dabar nebegausit

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Vienos sostinės poliklinikos duomenimis, apsilankymų pas šeimos gydytojus skaičius auga, tačiau darbuotojai skuba raminti, jog dar per anksti tai sieti su lapkričio 1-osios „pokyčiais“.

Nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojus tvarkai, leidžiančiai slaptiems pirkėjams lankytis vaistinėse, išryškėjo tai, kad (ministro A. Verygos teigimu) dauguma vaistinių ilgą laiką pažeidinėjo vaistų išdavimo taisykles ir neprašydavo iš pacientų receptų tam tikriems vaistams, nors privalėjo tai daryti.

Skeptikų teigimu, dėl tokios griežtos tvarkos gali išaugti ir taip netrumpos eilės pas šeimos gydytojus, kurie ir išrašo vaistų receptus. Medikų teigimu, ar šios baimės pasiteisino, sužinosime vėliau. Tačiau jau dabar galime pasidalinti sąrašu receptinių vaistų, kuriuos iki šiol pacientai gaudavo „gražiai paprašę“.

Vaistininkai su DELFI pasidalino 13 receptinių vaistų sąrašu (dėl reguliuojančių įstatymų galime rašyti tik veikliąsias medžiagas), kurie neretai (siekiant padėti pacientui) buvo skiriami be recepto:


Šeimos gydytojai ir dabar vos spėja suktis

Prognozes dėl didesnių eilių pas šeimos gydytojus komentuoja vienos sostinės poliklinikos atstovė:

„Mūsų poliklinikos pacientų skaičius per 2017 m. 10 mėn. Vilniaus TLK duomenimis padidėjo iki 92.424. Pagal pacientų skaičiaus didėjimą 2017 m. esame labiausiai auganti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaiga Vilniaus mieste, todėl didėja pacientų apsilankymas pas gydytojus. Pacientų apsilankymo pas gydytojus skaičius visais 2017 m. mėnesiais yra didesnis nei 2016 m. Lyginant birželio mėnesį, fiksuotas 5 proc. augimas, spalį – net 17 proc., o lapkritį (šiam dar tik įpusėjus) jau matyti 6 proc. augimas“, – skaičiais dalijosi poliklinikos atstovė, pridurdama, kad būtų neprofesionalu šio augimo jau sieti su „griežtesne“ vaistų pardavimo tvarka.

VšĮ „Karoliniškių poliklinikos“ direktorė doc. dr. Jelena Kutkauskienė DELFI teigė, kad šeimos gydytojai ir taip dirba maksimaliais krūviais, tad jei nuo šiol pacientams teks dažniau užsukti vien prasitęsti vaisto recepto, sunkumų padaugės.

„Gydytojai vienam pacientui skiria 15 min planinio laiko, dar sugeba priimti ūmiai susirgusius pacientus. Pacientai, kurie anksčiau receptinius vaistus pirko be recepto, be bendrojo užrašymo pas gydytoją nepateks“, – sakė ji.

Vaistininkų kompetencijos išplėtimo (kad šie patys galėtų nuspręsti dėl kai kurių receptinių vaistų) pašnekovė nenorėjo vertinti.

„Nežinau jų parengimo programos ir negalėčiau teigti, kad jie yra tam pasirengę. Bet, be abejo, yra vaistų, kurie yra prieinami, mažai pavojingi (perdozavimo ar kitokių šalutinių poveikių tikimybė yra maža), tai jie galbūt galėtų būti lengviau prieinami. Kitose užsienio valstybėse yra išduodami tęstiniai receptai, kurie galioja visus metus ir pacientas bet kuriuo kreipęsis į vaistininkus gali gauti šių mažai pavojingų vaistų“, – teigė J. Kutkauskienė.

Direktorė pabrėžė, kad visiems reikia galvoti, kaip palengvinti gydytojo darbą, o ne jį papildomai apsunkinti, didinant kreipimųsi skaičių.

„Jie jau šiuo metu nesugeba suteikti paslaugos tais terminais, kurių iš jų tikimasi – per 7 dienas. Šiai dienai tai tik gražus siekinys. Papildomų funkcijų perkėlimas gydytojui situacijos nepagerina. Mūsų poliklinikoje gydytojų užimtumai, tiesa, labai priklauso nuo jų aptarnaujamų pacientų populiacijos. Jei tai jaunesni žmonės, eilės siekia -3-5-7 dienas. Tai yra tai, ko tikisi politikai – realu, kad per tiek laiko pacientas pateks pas gydytoją. Tačiau kalbant apie „senesnes“ apylinkes, kur yra daugiau neįgalumą turinčių ar keliomis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų – jie lankosi nuo 2 iki 4 kartų dažniau nei pacientai, kurie neserga šiomis ligomis. Akivaizdu, kad tokiose apylinkėse paslaugų paklausai ir, atitinkamai, eilės yra didesnės“, – atviravo pašnekovė.

Situacija absurdiška

„Eurovaistinė“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė DELFI informavo, kad šiuo metu situacija vaistinėse yra valdoma.

„Vaistinėse klientai, kurie pasako tam tikrus simptomus ir prašo pagalbos, dažniausiai jos ir sulaukia, nes vaistininkai gali patarti įsigyti medicinos preparatų, kuriems nereikia receptų, tačiau jeigu klientai ateina minėdami konkretų vaisto pavadinimą, kuris šalyje užregistruotas kaip receptinis, tuomet jo prašoma recepto. Vaistininkai paaiškina, kad receptas yra būtinas ir išimtiniais atvejais gali įrašyti šį pirkimą į specialių žurnalą, kuris vėliau saugomas vaistinėje. Būna įvairiausių situacijų – kai kurie klientai kategoriškai atsisako ieškoti kitos alternatyvos gydymui, kiti, išklauso rekomendacijos ir pasirenka kitokį vaistą, treti sako ketinantys registruotis pas gydytojus“, – sako L. Bielskė.

„Camelia“ komunikacijos projektų vadovė Lina Skersytė taip pat papasakojo, kokia situacija šio tinklo vaistinėse.

„Lapkričio 1 dieną pradėję galioti įstatymai didelių pokyčių kasdieniame vaistinės darbe nepadarė. Vaistininkų darbas visuomet buvo reglamentuojamas, jie dirbo laikantis įstatymų, kai receptiniai vaistai buvo parduodami tik pateikus receptą, monitoriuose visuomet buvo informuojama apie kompensuojamųjų vaistų kainas, pasiūlomas pigiausias analogas. Reikėtų suprasti, kad vaistų išdavimo tvarka nesikeitė, tačiau visada įsigaliojus įvairiems naujiems teisės aktams ar kitiems pakeitimams, pacientai pirmiausiai skundžiasi ir priekaištus išsako vaistininkui, taip yra ir šiuo metu.

Kalbant iš vaistininkų pusės, normalu, kad įteisinus „slaptų pirkėjų“ apsilankymus, yra juntama baimė ir nerimas. Turbūt kiekvienas, jei žinotume, kad mūsų darbas gali būti slapta tikrinamas, stebimi atliekami veiksmai, jaustumėmės panašiai ir tai yra normalu. Nėra daugiau jokios specialybės darbuotojų, kurių slaptas darbo stebėjimas ir tikrinimas būtų įteisintas. Manome, kad tokiu sprendimu buvo pademonstruotas savotiškas nepasitikėjimas vaistininkais kaip specialistais, sumenkintas profesijos prestižas“, – sakė ji.

Kaip ryte pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedros vedėjas Liudas Ivanauskas, situacija dabar yra absurdiška.

„Situacija absurdiška, vaistininkai tikrai žino, kad daugelis vaistų, paaiškinus, kokiais kiekiais vartoti, nepakenks žmogui, tačiau teisiškai gamintojai vaistą įrašę kaip receptinį. Aš ir pats parduodamas kalio chloridą nejausčiau moralinės žalos ir palaikau vaistininkus, tačiau tokia situacija toliau negali būti, turi būti sutvarkyta teisiškai, nes joks išsilavinęs vaistininkas dėl tokio mažmožio nenorės prarasti licencijos ar gauti šimtus eurų siekiančios baudos. Jeigu parduotų antibiotikus be recepto, tai jau blogai ir žinau, kad tikrai neparduoda, bet yra daugybė vadinamų receptiniais, bet vaistų, kurie normalu, kad būdavo parduodami be jo, nes vaistininkas žino, kokia jų sudėtis“, – sakė jis.

Kas visgi pasikeitė

„Suprantama, kad žmonės dabar jaučiasi pasimetę ir jiems atrodo, kad per vieną naktį pasikeitė tvarka, tačiau iš tiesų, tiesiog farmacijos specialistai, bijodami sankcijų, pradėjo atsakingiau žiūrėti į savo darbą ir nustojo laužyti taisykles, kurios galiojo jau daugelį metų“, – pranešime spaudai sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Deja, ministro teigimu, šioje situacijoje labiausiai nukentėjo Lietuvos žmonės, iš kurių daugelis iki šiol nė neįtarė, kad perka receptinius vaistus be recepto, nors jo reikia. Suprantama, kad daugeliui dabar atrodo, jog apsilankyti pas gydytoją ir gauti receptą yra nepatogu. Tokia situacija šiandien nebūtų susiklosčiusi, jei vaistininkai visuomet būtų sąžiningai atlikę savo darbą, o žmonės būtų įpratę labiau planuoti savo vizitus pas gydytojus.

SAM Farmacijos departamento direktorės Gitos Krukienės teigimu, tik gydytojas, o ne vaistininkas ar, juolab, pats žmogus, gali nuspręsti, kokie receptiniai vaistai jam reikalingi.

„Jau tapo įprasta, kad be recepto negalima įsigyti antibiotikų ar psichotropinių vaistų, tad pacientams reikėtų suprasti ir tai, kad norint vartoti receptinius vaistus, juos turi paskirti ir receptą išrašyti gydytojas. Šiuo metu farmacijos specialistas gali parduoti receptinių vaistų nedidelį kiekį (ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui) be recepto pacientui, kuris serga lėtine liga ir ilgą laiką vartoja šiuos vaistus (buvo išrašomi receptai), tačiau laiku nesuspėja patekti pas gydantį gydytoją, kuris išrašytų receptą“, – sako G. Krukienė.

Ar vaistas yra receptinis, sprendžiama registracijos metu. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), vadovaudamasi europiniais kriterijais, įvertina ir priskiria vaistą receptiniams arba nereceptiniams.

Ministro A. Verygos teigimu, yra peržiūrimos esamos tvarkos, kaip kai kuriais atvejais būtų galima sušvelninti reikalavimus.

„Pavyzdžiui, artimiausiu metu, kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje planuojama įdiegti naujovę – šeimos gydytojų telefonines konsultacijas, kurių metu galima būtų pratęsti receptą kompensuojamiems arba nekompensuojamiems vaistams. Žinoma, visais atvejais yra ir bus laikomasi reikalavimų, galiojančių visoje Europoje“, – sako ministras A. Veryga.

Todėl SAM labai prašo žmonių ir medikų supratingumo ir kantrybės, o vaistinių ir jų darbuotojų – objektyviai paaiškinti, kodėl tokie pokyčiai įvyko, ir nesiųsti pacientų pas ministrą. Jei nutinka pacientams tokių atvejų, kad yra kreipiami iš vaistinių kitur išsiaiškinti ir jiems nesuteikiama reikiama informacija, farmacinė paslauga, nepasiūlomi alternatyvūs vaistai, raginame netylėti ir parnešti nemokamu telefonu 8 800 73568 VVKT apie tokius atvejus arba šiai institucijai pranešti el. paštu.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

241 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Subtilus mados vakaras su „KOKO“ ir žymia juvelyre Saskia Diez iš Vokietijos

Pirmadienio rytą kelyje užsiliepsnojo sunkiasvorė transporto priemonė

Neblaivus vairuotojas sukėlė masinę avariją: nukentėjo žmonės

Ketinama skelbti atvirą konkursą KTU rektoriui rinkti

Sausį laukia permainos: daugelis gyventojų „į rankas“ gaus mažiau algos

Sporto klubas keičia sporto salių įvaizdį – paveikslai, džiazas ir italų dizaino treniruokliai

Kilęs gaisras balkone sukėlė kaimynus ir specialiąsias tarnybas ant kojų

Jasikevičius: vieni kovojo, o kiti žaidė kaip vasarą parke

Kauniečio nuomonė: galerijos erdves pavertė neskoningu turgumi

Pirkėjų pamėgti prekybininkai: klientas turi išeiti patenkintas