Grėsmingą ligą išdavė dusulys ir padidėjęs kraujospūdis

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

„Viskas prasidėjo prieš trejus metus, kai pajaučiau, jog vis dažniau pritrūksta energijos, pasidarė sunkiau kvėpuoti. Pirmiausia įtariau širdies sutrikimus“, – pasakojimą pradėjo Saulius. Tą patį iš pradžių galvojo ir gydytojai, tačiau pasirodė, kad vyras prastai jautėsi ne dėl širdies.

Nusprendė, kad išgelbėti gali operacija

Kaip rašoma Kauno klinikų pranešime, per trejus metus greitąją pagalbą Sauliui teko kviestis kelis kartus – jį dažnai dusindavo, turėjo miegoti sėdėdamas. Iš pradžių gydytojai įtarė įvairias širdies ligas, buvo paskirtas ir gydymas, tačiau nutraukus vaistus problemos vėl sugrįždavo.

„Po metų vėl teko kviestis greitąją pagalbą. Su tais pačiais simptomais ir sutrikusia šlapinimosi funkcija buvau paguldytas į ligoninę – tada gydytojai ir diagnozavo inkstų nepakankamumą. Praėjus kelioms savaitėms po gydymo išvažiavau namo ir pakankamai gerai gyvenau iki dienos, kai spaudimas pasiekė 220 mmHg, pradėjau dusti, negalėjau normaliai šlapintis. Nedelsiant buvau išvežtas į Kauno klinikas, kuriose man skubiai pradėjo taikyti hemodializes, o vėliau gydytojų konsiliumas nusprendė, jog prireiks sudėtingos operacijos“, – kelią iki operacinės stalo nupasakojo Saulius.

Sudėtinga procedūra atlikta pirmą kartą

Anot Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytojo nefrologo prof. Vytauto Kuzminskio, paprastai pacientai lėtinio inkstų nepakankamumo požymius pradeda jausti vėlai – tada, kai išsivysto mažakraujystė, patinimas, žmogų pradeda pykinti. „Kol pacientui buvo atliekamos hemodializės, padarėme angiografinį tyrimą ir atradome visiškai užsikimšusias abi inkstų – dešiniąsias klubines ir 90 proc. viršutines mezenterines – arterijas“, – nieko gera nežadančius tyrimų rezultatus prisiminė V. Kuzminskis.

Po konsiliumo ir tvirto ligonio pasiryžimo operuotis, nefrologų kolegos – kraujagyslių chirurgai – pirmą kartą operaciniu būdu pašalino dešinę inksto arteriją siaurinančias plokšteles. „Nors abu inkstai jau buvo žymiai sumažėję dėl kraujotakos sutrikimo, šio inksto darbas pagerėjo, todėl pacientui buvo nutrauktos hemodializės. Tai – įrodymas, kad kartu dirbdama daugiadalykė gydytojų komanda gali pasiekti puikių rezultatų“, – džiaugėsi V. Kuzminskis.

Reikalavo ilgo pasiruošimo

Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc. Linas Velička teigė, kad ypatingai operacijai – inksto arterijos ir aortos aterosklerozinių plokštelių ir trombų pašalinimui, – trombendarterektomijai – buvo ilgai ruošiamasi.

„Prieš operaciją turėjome du iššūkius – didelę anesteziologinę ir operacinę riziką. Privalėjome atkreipti dėmesį į paciento mažakraujystę, kraujo rodiklius, mikrobines infekcijas, operaciją apsunkino ir gretutinės širdies-kraujagyslių sistemos ligos. Tačiau viskas praėjo sėkmingai – operacijos metu iš dešiniojo inksto arterijos ir pilvinės aortos buvo pašalintos aterosklerozinės plokštelės ir susidarę trombai (kraujo krešuliai)“, – apie pasiruošimą ir operacijos eigą šnekėjo L. Velička.

Padovanojo antrą gyvenimą

„Esu dėkingas kiekvienam sutiktam gydytojui už profesionalumą, nuoširdumą ir dabar galiu drąsiai pasakyti – už išgelbėtą gyvybę. Noriu visiems žmonėms patarti, kad sveikatą reikia tikrintis reguliariai, o sutrikus vienam organui, į tai pažiūrėti plačiau – ieškoti priežasčių visoje organizmo sistemoje“, – dalijosi mintimis Saulius, kurio gyvenimą pakeitė hemodializių nusikratyti padėjusi operacija.

Pasak Nefrologijos klinikos profesorius, tokių sėkmingų istorijų būna ir daugiau. „Jeigu pacientui su ryškiais aterosklerozės sukeltais širdies, smegenų, inkstų kraujagyslių pažeidimais staiga labai greitai pablogėja inkstų funkcija ir kartu didėja arterinis kraujo spaudimas – tikslingas angiografinis tyrimas. Visa tai buvo nutikę ir mūsų pacientui Sauliui“, – sakė V. Kuzminskis.

Inkstų nepakankamumą gali sukelti daug kitų ligų: netinkamai gydoma arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, uždegiminės inkstų ligos, aterosklerozinis inkstų arterijų pažeidimas. „Mano nuomone, visiems reiktų bent kartą per metus pasidaryti paprastą šlapimo tyrimą, kas 3-5 metus – inkstų ultragarsinį tyrimą ir kreatinino kiekio kraujyje tyrimą. Savo sveikata pirmiausia turime pasirūpinti mes patys“, – įspėjo profesorius.

3 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauno įgulos kariai kviečia kartu švęsti kariuomenės dienos 99-ąsias metines

Kinai Kauno rajone domisi žemės ūkiu, galimybėmis studijuoti ir investuoti

Eurolygos akistatoje – susidūrimas su komandai pažįstamu žaidėju

Žvalgosi didžiausių metų geradarių

Kviečia atsiliepti eismo įvykį mačiusius gyventojus

Sunerimę skaitytojai: kas vyksta Kauno oro uoste?

Kaune į naują „McDonalds“ investuotas milijonas eurų: planuoja statyti daugiau

Vairuotojams kurį laiką teks aplenkti V. Putvinskio gatvę

Lietuvoje lankysis popiežius (papildyta)

Eidama Kauno senamiesčiu mažamečio mama raudo iš gėdos