Kauniečiai išreiškė valią: nori, kad būtų statoma Kauno kogeneracinė jėgainė

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kauno kogeneracinę jėgainę, kuri šilumai ir elektrai gaminti naudos atliekas ir leis kauniečiams sutaupyti iki 13 mln. eurų kasmet, palaiko dauguma Kauno miesto ir rajono gyventojų. Tai parodė neseniai atliktos visuomenės apklausos duomenys. Kauno administracijos direktorius Gintaras Petrauskas teigiamai vertina naujo šilumos ir elektros gamintojo atėjimą, teigdamas, jog dėl padidėjusios konkurencijos laimės vartotojai. Gatvėje kalbinti kauniečiai pritaria ir teigia, jog dar yra galimybių mažinti šilumos kainas, o atliekas būtina panaudoti šilumos gamybai, vietoj to, kad jas ir toliau vežti į sąvartynus.

Tyrime, kurį atliko tyrimų bendrovė „Spinter Research“, dalyvavo ir Kauno rajono gyventojai, šalia kurių gyvenamųjų vietų planuojama statyti Kauno kogeneracinę jėgainę. Taip pat buvo klausta nuomonės ir atokiau gyvenančių rajonų gyventojų.

Apklausoje dalyvavo Kauno rajone esančių Karmėlavos, Ramučių, Domeikavos, Neveronių, Noreikiškių, Linksmakalnio, Akademijos, Julijanavos gyventojai, taip pat Kauno miesto Žaliakalnio, Dainavos, Petrašiūnų, Giraitės, Gričiupio, Šilainių, Vilijampolės, Aleksoto, Fredos mikrorajonų gyventojai.

Kauniečiai mato naudą

Apklausa siekta išsiaiškinti, kaip gyventojai vertina atliekų, kaip kuro naudojimą energijos gamybai, planus Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statyti šilumą ir elektrą gaminsiančią jėgainę, kokią jie regi atliekų deginimo naudą ir trūkumus.

Dauguma (78 proc.) tyrimo dalyvių išreiškė teigiamą požiūrį į atliekų kaip kuro panaudoją energijos gamybai. 61 proc. apklaustųjų teigiamai vertina planus Kauno LEZ statyti naują atliekas šilumos ir elektros gamybai naudojančią jėgainę.

Didžiausia matoma atliekų deginimo Kaunui nauda – mažinamas atliekų kiekis Kauno regiono sąvartynuose (76 proc.). 56 proc. akcentavo išrūšiuotų atliekų pertekliaus Kauno mieste mažinimą. 34 proc. mano, kad atliekų deginimas paskatintų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą energijos gamybai Kaune.

„Kol kas protingesnių sprendimų nėra“

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ pirmadienį teigė, jog kogeneracija, kai šilumos ir elektros gamybai naudojamos atliekos, sprendžia jų tolesnio panaudojimo, taip pat šilumos ir atliekų tvarkymo mokesčių mažinimo klausimus.

„Kogeneracija – tai viena moderniausių technologijų pasaulyje, kalbant apie atliekų tolesnį panaudojimą. Kol kas pasaulyje protingesnių sprendimų nėra“, – sako administracijos vadovas.

Anot G. Pertrausko, šiuo metu Kaune išrūšiuotos atliekos nėra pakankamai efektyviai panaudojamos, nes tik dalis jų vežamos į Klaipėdos „Fortum“ kogeneracinę jėgainę, kita dalis patenka į sąvartyną.

„Taip yra, nes Kaune nėra kogeneracinės jėgainės. Jai atsiradus, ši problema būtų išspręsta, – nurodo Kauno m. savivaldybės atstovas. – Mes norime, kad tokia jėgainė būtų šalia mūsų ir atliekų nereikėtų toli vežioti arba jomis didinti sąvartynų kalnus“.

Nori nekenksmingos aplinkai jėgainės

Kaune, Laisvės alėjoje, kalbinti pašnekovai mano, jog atliekų deginimas ir iš to gaminama šiluma bei elektra yra tinkamas sprendimas miestui.

Laisvės alėjoje kalbintas kaunietis Vidmantas Miliūnas pritaria atliekų antrinio panaudojimo šilumos ir elektros gamybai idėjoms, kurios yra pasitvirtinusios Europoje ir yra nekenksmingos aplinkai. „Labai svarbu, kad būtų dirbama pagal modelius, kurie yra pasitvirtinę Europos Sąjungoje. Pati savaime kogeneracinė jėgainė yra gera tuo, kad taip sprendžiama perpildytų sąvartynų problema. Svarbu tik, kad jos veikla būtų nekenksminga aplinkai“, – įvardijo pašnekovas.

Kauno centre sutikta senjorų klubo „Berželis“ pirmininkė Antanina Liutvinskienė mano, kad Lietuvoje būtina užtikrinti tinkamus kogeneracinių jėgainių pajėgumus.

„Dabar informacijos apie kogeneracines jėgaines yra skelbiama nemažai, bet mes norime aiškių faktų be išvedžiojimų, – nurodo A. Liutvinskienė. – Žinoma, senjorai yra už tai, kad šilumos kaina dar mažėtų. Jeigu bus tinkami pajėgumai ir atliekos bus deginamos vietoje – Kauno jėgainėje – tada ne tik šilumos, bet ir atliekų tvarkymo kaina turėtų dar sumažėti“.

Mažės atliekų tvarkymo mokesčiai, pigs šiluma

Kol laukiama Kauno kogeneracinės jėgainės veiklos pradžios, Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamykla dalį degintinų atliekų vis dar veža į sąvartyną. Pradėjus veikti naujai jėgainei, degiosios atliekos iš Kauno MBA būtų vežamos į ją – iš jų būtų gaminama šiluma bei elektros energija, kuri atpigintų šilumą ir elektrą kauniečiams.

Kauno jėgainę artimiausiu metu numatoma pradėti statyti Kauno LEZ. Projektą įgyvendina bendra UAB „Lietuvos energija“ ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ įmonė UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“.

Nauja Kauno kogeneracinė jėgainė pigiau pagamins apie 40 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos bei 94 tūkst. būstų reikalingos elektros energijos. Jėgainę numatoma pradėti eksploatuoti 2019 m. rudenį, komercinė veikla turėtų prasidėti 2020-aisiais.

Skaičiuojama, kad, pradėjus veikti šiai jėgainei, Kauno gyventojai kasmet sutaupytų apie 13 mln. Eur, nes sumažės atliekų tvarkymo mokesčiai, atpigs šiluma. Kol jėgainės nėra, deginimui tinkamos išrūšiuotos atliekos vis dar keliauja į sąvartyną.

Š. m. gegužę UAB „Lietuvos energijos“ užsakymu visuomenės nuomonių tyrimų bendrovė „Spinter Research“ atliko Kauno miesto ir rajono gyventojų apklausą, kurioje dalyvavo 1005 respondentai – nuo 18 metų amžiaus.

50 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauno įgulos kariai kviečia kartu švęsti kariuomenės dienos 99-ąsias metines

Kinai Kauno rajone domisi žemės ūkiu, galimybėmis studijuoti ir investuoti

Eurolygos akistatoje – susidūrimas su komandai pažįstamu žaidėju

Žvalgosi didžiausių metų geradarių

Kviečia atsiliepti eismo įvykį mačiusius gyventojus

Sunerimę skaitytojai: kas vyksta Kauno oro uoste?

Kaune į naują „McDonalds“ investuotas milijonas eurų: planuoja statyti daugiau

Vairuotojams kurį laiką teks aplenkti V. Putvinskio gatvę

Lietuvoje lankysis popiežius (papildyta)

Eidama Kauno senamiesčiu mažamečio mama raudo iš gėdos