Ragina už „žolę“ nesodinti: į kalėjimą siunčiame visai ne tuos žmones, kuriuos reikia

DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Seime – iniciatyva persvarstyti Baudžiamojo kodekso nuostatų pakeitimus, nuo šiol neleidžiančius skirti bausmės atidėjimo už sunkius nusikaltimus. Liberalų pristatytame įstatymo projekte siūloma dekriminalizuoti kanapių vartojimą ir neteisti baudžiamąja tvarka už nedidelio šio narkotiko kiekio turėjimą.

Seimo narė liberalė Aušrinė Armonaitė pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pristatė rengiamą įstatymo projektą, kuriuo siekiama dekriminalizuoti kanapių vartojimą.

Praėjusioje Seimo kadencijoje įgyvendinus Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) reformą, net ir mažo kiekio neleistinų medžiagų turėjimas tapo griežtai reguliuojamas pagal Baudžiamąjį kodeksą (BK). Tai reiškia, jog net ir gramo žolės turėjimas su savimi užtraukia baudžiamąją atsakomybę, gali baigtis kardomosiomis priemonėmis ir teismais. Tai priskiriama sunkiam nusikaltimui. Taigi dabar disponavimas be tikslo platinti iki 5 g., pavyzdžiui, kanapių, gali užtraukti baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų.

A. Armonaitė pastebi, kad šiuo metu galiojančiame BK praktiškai nėra skirtumo tarp nedidelio ir didelio kiekio narkotinių medžiagų reguliavimo. Negana to, nėra jokio skirtumo, ar platini siekdamas užsidirbti, ar daliniesi suktine su draugais ar grupiokais. „Reikia aiškiai pasakyti: šita kovos su neleistinomis medžiagomis strategija neveikia, nes už grotų siunčiame visai ne tuos žmones, kuriuos reikia“, – kalbėjo Seimo narė. Jos manymu, teisėsaugos institucijoms tenka nepagrįstas krūvis dėl perteklinės kriminalizacijos. Šįmet jau pradėta 800 ikiteisminių tyrimų dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose buvo paskirtos 537 kardomosios priemonės.

Anot A. Armonaitės, Seimas šiandien turi padaryti du dalykus. Pirmas – panaikinti baudžiamąją atsakomybę už disponavimą be tikslo platinti nedidelį kiekį neleistinų medžiagų. Tokiems atvejams būtų paliekama administracinė atsakomybė. Tai Seimui jau buvo siūlyta, tačiau nesulaukė palaikymo – grąžinta tobulinimui. „Reikia aiškiai atskirti atvejus, kai yra organizuotas platinimas, siekiant naudos sau, ir kai medžiagomis dalijamasi tarpusavyje savo reikmėms. Reikia atskirti „proginius“, atsitiktinius vartotojus nuo „narkodealerių“, – sako parlamentarė.

A. Armonaitės nuomone, protingiausia elgtis taip: pirmą kartą pagavus „rūkant žolę“, taikyti įspėjimą, už kitus kartus – administracinę bausmę. Ši sistema, sako Seimo narė, galioja kai kuriose regiono šalyse. Jos teigimu, žolės vartojimas Lietuvoje yra „pakankamai paplitęs reiškinys“ ir ilgainiui reikėtų diskutuoti apie laisvą „žolės“ vartojimą.

Kalėjimas gresia ir žolės parūkiusiems paaugliams

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas atkreipė dėmesį, kad vartoti narkotines, psichotropines medžiagas yra blogai. Tačiau, sako jis, tai nė iš tolo taip blogai kaip kontrabanda ar disponavimas dideliais kiekiais.

Audrius Cininas / DELFI nuotr.

Dabartinius įstatymus jis vadina nenuosekliais ir ne visai logiškais. „Pavyzdžiui, gal ne visi žino, kad asmuo, kuris įgijo, laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, yra baudžiamas BK nustatyta tvarka. Tačiau jeigu tas pats žmogus spėjo narkotines medžiagas jau suvartoti, sakysim, kanapes surūkyti ar praryti amfetamino tabletę, jam jau baudžiamoji atsakomybė netaikoma, jis baudžiamas administracine tvarka. Taigi kokį signalą mes siunčiame žmonėms, kurie yra vienokiu ar kitokiu būdu priklausomi nuo narkotinių medžiagų – taigi gavai narkotines medžiagas, nesnausk, greičiau suvartok“, – kalbėjo A. Cininas.

Antra teisėjo keliama problema – menkas atsakomybės už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis diferencijavimas. Tarkime, už išplatintą gramą kanapių gresia laisvės atėmimas iki 8 metų. Tačiau jei išplatinama, pavyzdžiui, pusė kilogramo kanapių, gresia iki 10 metų atsakomybė. Tokią atsakomybę už nedidelį kiekį narkotinių medžiagų A. Cininas vadina „drakoniška“. „Įstatymas sureguliuotas taip, kad paaugliai, žmonės, kurie galbūt pirmą ir paskutinį kartą sutraukia suktinę ar pavartoja kokį nors kitą draudžiamą preparatą, kurie turi ateities planų, nėra asocialūs, jiems gresia reali laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo dviejų iki aštuonerių metų be jokios galimybės bausmės vykdymą atidėti“, – konstatavo A. Cininas.

Tuo metu Generalinės prokuratūros atstovas sekmadienį BNS duotame interviu aiškino, kad Baudžiamajame kodekse lieka nuostata, leidžianti skirti švelnesnę bausmę nei numatyta. Tai esą turėtų apsaugoti nuo jaunų žmonių siuntimo į laisvės atėmimo vietas.

„Norėčiau jūsų retoriškai paklausti – kas yra įstatymas? Ar įstatymas yra įstatymas, ar išimtis yra įstatymas ir ko mūsų žmonėms reikia? Ar aiškių įstatymų, kuriuose viskas aiškiai parašyta, ar išimčių, kažkokios malonės, kuri bus taikoma arba netaikoma, priklausomai nuo prokuroro ar teisėjo nuomonės. Šiuo atveju, manau, tai, ką kalba prokurorai, yra laikinas sprendimas, bet ne išeitis“, – su prokuroro pozicija nesutiko A. Cininas.

Lygiuojamės į Rusiją

Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys akcenatvo, kad narkotikų vartojimas yra sveikatos ir socialinė, o ne kriminalinė problema. m„Mūsų veiklos tikslas, kad narkotikų vartotojai gautų sveikatos ir socialines paslaugas, o nebūtų sodinami į kalėjimą. Kalėjimai negydo“, – sakė G. Duoblys.

Girvydas Duoblys / DELFI nuotr.

Jo teigimu, žmogus, nesuprasdamas, ką daro, gali gauti bilietą į „blogas vietas“. G. Duoblio vertinimu, tokiu sprendimu Lietuva stoja į tą pačią lygą su Rusija ir iškrenta iš kitų europinių šalių lygos. Mat daugumoje pastarųjų einama dekriminalizavimo keliu. Tokios valstybės kaip Vokietija, Portugalija, Lenkija, Čekija, Šveicarija imasi veiksmų šią sritį dekriminalizuoti, tuo metu Lietuvoje darome atvirkščiai.

Eksperto teigimu, nėra loginio ir programinio mąstymo, ko Lietuva siekia savo politika. „Mūsų nuomone, Lietuva turėtų siekti sveikatos politikos, o ne baudžiamosios politikos šioje srityje“, – kalbėjo „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas.

Dainininkas Vaidas Baumila taip pat apgailestavo dėl drakoniškų sankcijų už marihuanos rūkymą. „Noriu pabrėžti, kad tikrai pažįstu žmonių, žinau žmonių, kurie yra bandę, yra vartoję, yra tą darę, kai buvo jauni, paaugliai, ir jeigu juos būtų tuo metu sučiupę, baudę, neaišku, kuo jie būtų užaugę, kuo jie būtų dabar, ką jie būtų sukūrę, nutapę. Ar būtų rašę poeziją, dainas, filmus pradėję kurti. Derėtų atsakingai pagalvoti, kaip bausti“, – sakė V. Baumila.

Vaidas Baumila / DELFI nuotr.

Bausmės problemų nespręs

Narkotikų, alkoholio ir tabako departamento (NTAKD) direktorė Inga Juozapavičienė atkreipia dėmesį, kad pavieniai nubaudimai vargu ar leidžia siekti subalansuotos politikos. „Jeigu norime atliepti problemą iš tiesų, tais atvejais, kai norime padėti žmogui, kai kalbame apie baudimą už turėjimą be tikslo platinti, vargu ar mes galime padėti tiems žmonėms, kurie jau priklausomi, arba tam jaunam žmogui, kuris eksperimentuoja.

Kriminalinis įrašas jauno žmogaus gyvenime tikriausiai neprideda pridėtinės vertės jo tolesnės karjeros ir gyvenimo kūrime. Jis gali padaryti labai didelę žalą ir dėl to turėjimas savo reikmėms turėtų patekti po subalansuota politika. Vis dėlto reikia alternatyviomis priemonėmis atliepti tokias veikas ir iš esmės problemą spręsti ne baudimu, o tomis priemonėmis, kurių reikia“, – situaciją DELFI komentavo I. Juozapavičienė.

Pavyzdžiui, sako ji, priklausomą asmenį svarbu motyvuoti ieškoti pagalbos. Jaunam eksperimentuojančiam žmogui taip pat galima pasiūlyti alternatyvių priemonių, įgalinančių keisti elgseną, suvokti veiksmų pasekmes. „Labai svarbu suvokti, kad nekalbame apie legalizavimą – tai visiškai skirtingi dalykai. Mes kalbame apie dekriminalizavimą, galima kalbėti apie depenalizaciją, kai atsakomybė už veiką numatyta baudžiamuosiuose įstatymuose, tačiau praktikoje atsakomybė dažnai netaikoma arba taikomos alternatyvios bausmės tam tikroms veikoms“, – kalbėjo I. Juozapavičienė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

99 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kauno įgulos kariai kviečia kartu švęsti kariuomenės dienos 99-ąsias metines

Kinai Kauno rajone domisi žemės ūkiu, galimybėmis studijuoti ir investuoti

Eurolygos akistatoje – susidūrimas su komandai pažįstamu žaidėju

Žvalgosi didžiausių metų geradarių

Kviečia atsiliepti eismo įvykį mačiusius gyventojus

Sunerimę skaitytojai: kas vyksta Kauno oro uoste?

Kaune į naują „McDonalds“ investuotas milijonas eurų: planuoja statyti daugiau

Vairuotojams kurį laiką teks aplenkti V. Putvinskio gatvę

Lietuvoje lankysis popiežius (papildyta)

Eidama Kauno senamiesčiu mažamečio mama raudo iš gėdos