Praėjusį sekmadienį atsukus laikrodžius viena valanda atgal, sutrumpėjo šviesios dienos ir pailgėjo tamsūs vakarai. Tą kartą galėjome miegoti viena valanda ilgiau. Tačiau ką mes žinome apie miegą ir jo įtaką mūsų sveikatai bei nuotaikai?
1. Mums sakoma, kad reikia miegoti aštuonias valandas.
Mes dažnai girdime, kad naktį reikia miegoti aštuonias valandas. Būtent tokią miego trukmę rekomenduoja tokios organizacijos kaip Didžiosios Britanijos Nacionalinė svaikatos tarnyba ir JAV Nacionalinis miego fondas, rašo bbc.com. Tačiau kuo grindžiamas toks patarimas?
Visame pasaulyje atlikti tyrimai, nagrinėję, kaip dažnai serga skirtingų grupių žmonės, priėjo tų pačių išvadų: tiek trumpai, tiek ilgai miegantys žmonės serga virtine ligų ir gyvena trumpiau.
Tačiau sunku pasakyti, ar ligą sukelia miego trūkumas, ar ji tampa nesveiko gyvenimo būdo pasekme.
Paprastai laikoma, kad mažai miegantys žmonės miega mažiau kaip šešias valandas per naktį, o ilgai miegantieji – daugiau kaip devynias ar dešimt valandų per naktį.
Iki brendimo vaikams rekomenduojama miegoti iki 11 valandų per naktį, o naujagimiai turėtų miegoti iki 18 valandų per parą. Paaugliai turėtų miegoti 10 valandų per naktį.
Eksperimentinių smegenų tyrimų profesorius Shane`as O`Mara iš Šv. Trejybės koledžo Dubline teigia, kad sudėtinga pasakyti, ar prastas miegas yra prastos sveikatos požymis – šis santykis paprastai būna abipusis.
Pavyzdžiui, fiziškai silpnesni žmonės mažiau sportuoja, todėl prasčiau miega. Jie tampa išsekę ir turi dar mažiau noro sportuoti, ir t.t.
Tačiau tikrai žinoma, kad lėtinė miego stoka, kai tam tikrą periodą per naktį miegama tik vieną ar dvi valandas, itin kenkia sveikatai – nereikia be miego praleisti daug dienų, kad tai pajustum.
2. Kas vyksta organizme nepakankamai miegant?
Blogas miegas siejamas su virtine ligų. Apžvelgus 153 tyrimus, kuriuose iš viso dalyvavo daugiau kaip 5 mln. žmonių, buvo nustatyta, kad miego trūkumas siejamas su diabetu, aukštu kraujospūdžiu, kardiovaskulinėmis ligomis, koronarine širdies liga ir nutukimu.
Tyrimai taip pat parodė, kad vos kelias naktis iš eilės neleidus žmogui pakankamai pamiegoti, sveiko suaugusio žmogaus organizme atsiranda ikidiabetinės būklės požymių: miego stoka sutrikdo organizmo pajėgumus reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Kai trūksta miego, vakcinos būna ne tokios efektyvios. Miego stoka slopina imuninę sistemą, todėl žmogus dažniau užsikrečia įvairiomis infekcijomis.
Viena studija parodė, kad žmonės, kurie miegodavo mažiau kaip septynias valandas, beveik triskart dažniau sirgdavo peršalimo ligomis negu tie, kurie miegodavo septynias ar daugiau valandų.
Nepakankamai miegančių žmonių organizme gaminama daugiau alkio hormono grelino ir mažiau hormono leptino, kuris siejamas su sotumu – tai, savo ruožtu, didina nutukimo riziką.
Mokslininkai taip pat yra pastebėję miego stokos sąsajas su pablogėjusiomis smegenų funkcijomis, o ilgainiui – net su demencija.
Sh. O`Mara aiškino, kad per dieną smegenyse prisikaupia toksiškų atliekų, kurios pašalinamos miego metu. Jei miego trūko, žmogus lieka lengvai apkvaitęs, teigė jis.
Pernelyg ilgo miego poveikis yra ištyrinėtas mažiau, bet žinoma, kad jis taip pat turi neigiamų pasekmių sveikatai, įskiaitant didesnę susilpnėjusių kognityvinių galių riziką vyresnio amžiaus žmonėms.
3. Kad atsigautume, mums reikia skirtingo miego rūšių.
Kai žmogus užmiega, jis pereina kelis „miego fazių“ ciklus, kurie trunka nuo 60 iki 100 minučių. Kiekvienas miego etapas atlieka skirtingus vaidmenis procesams, kurie vyksta organizme miego metu.
Pirmasis kiekvieno ciklo etapas yra mieguista, atsipalaidavo būsena tarp būdravimo ir miego: sulėtėja kvėpavimas, atsipalaiduoja raumenys, sulėtėja širdies ritmas.
Antrajame etape prasideda šiek tiek gilesnio miego fazė. Žmogui gali atrodyti, kad jis nemiega, tačiau iš tikrųjų šiuo metu jis snaudžia, tik to nežino.
Trečioji fazė yra gilus miegas. Šiuo periodu jį būna sunku pažadinti, nes būtent dabar organizme vyksta mažiausiai procesų.
Antroji ir trečioji fazės vadinamos lėtųjų bangų miegu, kurio metu paprastai nesapnuojama.
Po giliojo miego kelioms minutėms mes grįžtame į antrąją fazę, o tada įžengiame į sapnavimo etapą, kuris dar vadinamas greitų akių judesių (REM) faze. Kaip nurodo pavadinimas, būtent šiuo metu mus aplanko sapnai.
Per pilną miego ciklą žmogus pereina visas miego fazes nuo pirmos iki trečios, tada grįžta į antrą fazę ir įžengia į REM etapą.
Vėlesni ciklai turi ilgesnius REM periodus, taigi per mažai miegant, padaroma neproporcingai didelė žala REM miegui.
4. Pamainomis dirbantys žmonės, kurie nereguliariai miega, serga dažniau.
Darbas pamainomis siejamas su virtine sveikatos problemų. Mokslininkai nustatė, kad pamainomis dirbantiems žmonėms, kurie pernelyg mažai miega netinkamu dienos metu, padidėja rizika susirgti diabetu ir nutukimu.
2013 metais atliktas Nacionalinės sveikatos tarnybos tyrimas parodė, kad pamainomis dirbantys žmonės savo bendrą sveikatos būklę dažniau apibūdindavo kaip „pakenčiamą arba blogą“. Anot tyrimo, šios grupės žmonės taip pat dažniau sirgdavo „ribojančiomis ilgalaikėmis ligomis“ negu tie, kurie pamainomis nedirbdavo.
Darbuotojai, dirbantys naktimis, taip pat dažniau imdavo nedarbingumo pažymėjimus, rodo Nacionalinės statistikos biuro duomenys.
Be to, pastebimas itin ryškus skirtumas tarp dirbančiųjų fizinį ir sėdimą darbą: panašu, kad miego trūkumas dažniau kankina dirbančiuosius sėdimą darbą.
5. Daugelis žmonių šiais laikais jaučia didesnę miego stoką.
Skaitant žiniasklaidos pranešimus susidaro įspūdis, kad esame apimti nemigos epidemijos. Tačiau ar tikrai šiais laikais miegame prasčiau?
Plataus masto tyrimas, analizavęs 15 šalių duomenis, nustatė labai mišrų paveikslą. Šešiose šalyse miego laikas tikrai buv sutrumpėjęs, septyniose – pailgėjęs, o dviejose šalyse rezultatai buvo įvairūs.
Daugybė įrodymų liudija, kad per pastarąsias kartas miego kiekis smarkiai nesikeitė.
Tačiau jei paklausite žmonių, ar jiems pakanka miego, sulauksite visai kitokių atsakymų.
Taigi kodėl tiek daug žmonių jaučiasi nepailsėję?
Gali būti, kad ši problema koncentruojasi tam tikrose grupėse, todėl plačiuoju mastu ją pastebėti sunku.
Miego problemos labai priklauso nuo amžiaus ir lyties, rodo viena 2 tūkst. britų studija. Ji nustatė, kad beveik bet kokio amžiaus moterims yra sunkiau išsimiegoti, negu vyrams.
Paauglystėje didesnių skirtumų tarp lyčių nepastebima. Tačiau moterys didesnę miego stoką pradeda justi tuomet, kai turi mažų vaikų. Vėlesniame gyvenime šis skirtumas vėl sumažėja.
Daug įtakos miego trukmei taip pat turi kofeinas ir alkoholis.
Be to, vėlesni vakarai ir aktyvesnis socialinis gyvenimas lemia tai, kad daugiau žmonių prabunda blogai pailsėję, nors miega tiek pat valandų, teigia profesorius Derkas – Janas Dijkas iš Sario universiteto Miego tyrimų centro.
Kai kurie žmonės darbo dienomis miega mažiau, tačiau bando atsigriebti savaitgaliais. Tai padidina bendrą miego valandų skaičių, tačiau jausmas, kad trūksta poilsio, nedingsta.
Itin didelė rizika neišsimiegoti kyla paaugliams, pažymi profesorius. Juos blaško tokie prietaisai kaip kompiuteris ir išmanieji telefonai, kurių skleidžiama melsva šviesa užmuša norą miegoti. Be to, pati veikla – ar tai būtų bendravimas su draugais ar televizoriaus žiūrėjimas – stimuliuoja smegenis tuo metu, kai jos turėtų ruoštis miegui.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
