Apeliacinis teismas ketvirtadienį paliko galioti sprendimą, kuriuo 100 tūkst. eurų neturtinės žalos priteista kauniečių šeimai, kurios kūdikis mirė Kauno klinikinės ligoninės slaugytojai per klaidą suleidus jam kalio tirpalo.
Abejų šalių skundai atmesti
Po Apeliacinio teismo verdikto pernai spalį priimtas Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo. Jį apskundė abi šalys – ir vaiko netekę tėvai, ir klinikinė ligoninė. „Atsižvelgiant į atskirais atvejais įstatymų nustatytą atlygintiną neturtinės žalos dydį, neteisinga, kad už pareigūno mirtį gali būti sumokama beveik 300 000 eurų artimiesiems, o vaiko gyvybė vertinga dešimt ar daugiau kartų mažiau“, – rašoma artimųjų skunde Apeliaciniam teismui. Tėvas ir brolio netekusi sesuo prašė jiems iš viso atlyginti 1 mln. eurų neturtinės žalos iš ligoninės ir draudimo bendrovės.
Buvusi Kauno klinikinės ligoninės slaugytoja Valdareza Beleškienė 2014 m. pripažinta kalta neatsargiai atėmusi 11 mėnesių kūdikio gyvybę. Kūdikiui supainiojusi vaistus vietoj gliukozės tirpalo ji suleido kalio, nuo kurio šis mirė. Vaikui mirtina medžiaga buvo suleista mamos akivaizdoje medicinos įstaigoje ir ji pati matė sūnų ištikusią klinikinę mirtį. Slaugytoja nuteista 4 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dviem metams.
Ne tik nesuteikė paslaugų, bet ir vilkino tyrimą
Dėl šio įvykio kūdikio tėvai ir kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jie teismui nurodė, kad Kauno klinikinė ligoninė padarė jiems žalą – nebuvo suteiktos kokybiškos medicininės paslaugos vykdant savo prievolę: kūdikį gydanti slaugytoja nebuvo maksimaliai atidi, rūpestinga ir atsargi, kaip reikalauja slaugytojos kvalifikacijos laipsnis. Dėl jos kaltės yra padaryta neatitaisoma žala visai ieškovų šeimai, ir tai sukėlė ieškovams sunkias pasekmes – atsakovės veiksmais jiems yra padaryta turtinė ir neturtinė žala.
Tėvai skundėsi, kad teismas neatsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, kad ligoninės veiksmai ne mažino, o didino jiems padarytos žalos mastą ir pasekmes, didino ieškovų išgyvenimus ir jų trukmę bei pasireiškė dideliu piktybiškumu, nes ligoninės darbuotoja V. Beleškienė slėpė įkalčius – pasak tėvų, jau įvykio dieną ligoninės atstovams buvo žinoma tikroji vaiko mirties priežastis, bet ieškovams buvo atsakyta, kad berniuko mirties priežastis paaiškės po teismo medicinos ekspertizės. Be to, kraujo mėginiai buvo sunaikinti labai operatyviai, nors šiuo atveju logiška būtų buvę juos išsaugoti.
Nepasivargino sušvelninti žalos atsiprašymu
Ligoninė nepripažino ekspertų išvados ir nusprendė tyrimą dėl mirties priežasties atlikti pati, siekdama paneigti ekspertų išvadą. Ligoninės atstovai atkakliai įrodinėjo, kad vaiko mirties priežastis galėjo būti liga. Be to, V. Beleškienės baudžiamojoje byloje ligoninė teikė savo pačios sudarytas medicinines ataskaitas, iškreipiančias įvykio aplinkybes, trukdančias nustatyti tiesą, skirdama dideles finansines lėšas advokatams, kurie gynė būtent jos poziciją.
„V. Beleškienė niekada neatsiprašė ieškovų dėl vaiko gyvybės atėmimo, nepasakė, kad gailisi dėl šio įvykio, tokiu būdu sušvelnindami jiems padarytą žalą“, – skundžiasi mažylio netekusi šeima.
Žala nustatyta teisingai
Savo apeliaciniame skunde Kauno klinikinė ligoninė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimą ir tėvų ieškinį atmesti, esą ieškovams priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teismų praktikos bylose, kai tokia žala kyla iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai vadovavosi teismų praktika, įvertindamas šį konkretų atvejį kaip išimtinį pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą, nustatė teisingą ieškovams padarytos neturtinės žalos dydį, o šalių apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti šią skundžiamo sprendimo dalį ir nustatyti didesnį ar mažesnį neturtinės žalos atlyginimą.
