Antradienio popietę žurnalistė, keliaudama į redakciją, nugirdo įdomų vaiko ir jo mamos pokalbį – vaikas klausė mamos, kodėl prie kavinių, barų, parduotuvių vitrinose išdėlioti moliūgai, šiurpiai atrodančios kaukės ir manekenai, dega žvakės. Mama trumpai atsakė: „Helovinas, tokia amerikietiška šventė.“ Vaikas toliau akimis sekė oranžines puošmenas, bet daugiau klausimų neuždavė.
Lyg nujausdami apie tokios diskusijos tikimybę, portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojų savo socialinio tinklo Facebook paskyroje klausėme skaitytojų, ar plintanti Helovino tradicija yra tikra šventė, ar komercinė beprasmybė.
Vieningos nuomonės šiuo klausimu, žinoma, nebuvo – dalis skaitytojų pastebėjo, kad šventė Lietuvoje išpopuliarėjo tik dėl komercinių tikslų, o kiti džiaugėsi – šventė yra šventė ir kiekvieną šventę reikia švęsti.
Skaitytoja Evelina pastebėjo: „Labai nuostabi šventė, gaila, kad lietuvių toks siauras mąstymas“, tačiau jai oponavo Arnoldas, primindamas, jog negalima švęsti visų tautų sugalvotų švenčių. „O Mungu-tungu genties Čiupakabros pagerbimo diena irgi Lietuvoje šventė? Galima dar Dramblio Kaulo kranto vėžiagyvių šventę, Kiniečių šunų valgymo ir kitas tokias šventes minėti,“ – komentavo jis.
Daug skaitytojų atkreipė į tai, jog tokios šventės mina lietuviškus papročius. Portalo skaitytoja Greta rašė: „Mano manymu, lietuviai turi savo šventę – Mirusių pagerbimo naktį, o Helovinas – ne Lietuvos tradicija.“
Merginai pritarė Kaunietis Laurynas. „Tie kas švenčia Heloviną, išsidirbinėja iš mirties, o už poros dienų neva tai rimtyje eina degt žvakučių mirusiems artimiesiems. Štai kur aukšto lygio veidmainystė. Jeigu neturėtumėme Vėlinių tai prašau, švęskit ką norit. O dabar yra rimties ir susikaupimo laikmetis. Būtent toks gyvenimo būdas lietuvius daro lietuviais,“ – nuomonę dėstė pašnekovas.
Helovino šaknys susijusios ir su Naujaisiais metais
Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. 800 m. katalikų bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 d. Taigi žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis, rašoma portale „Vikipedija“.
Manoma, jog šiandien švenčiamo Helovino pagrindinis šaltinis − tai keltiška Sauino šventė. Keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d. O šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų išvakarėse, būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi.
Šventės akcentai neaplenkia ir Kauno
Ir nors dalis skaitytojų atkreipė dėmesį į nutolimą nuo lietuviškų, katalikiškų tradicijų, tačiau šventės atgarsiai pastebimi ir Kaune. Vienas tokių pavyzdžių – „Liuks“ kebabinės juodieji patiekalai, kuriuos galima užsisakyti tik spalio 31-ąją.
Taip pat savaitgalį viename prekybos centrų vyko „Šmėklinės“ – po kelių metų pertraukos organizuotas renginys, pritraukęs net kelis šimtus dalyvių.
„Šis jau tradicija tapęs vaikų iki 14 metų kostiumų konkursas itin mėgstamas šeimų iš visos Lietuvos. Vieni renginiui ruošiasi net po kelis mėnesius, o kitiems pakanka tik originalios minties, kuriai realizuoti daug laiko nereikia“, – pasakoja renginio atstovė Rasa Vyšniauskienė.
