Pastaruoju metu dažnai sakoma, jog reikia būti pilietišku ir pamačius tam tikrus, galbūt ne visada malonius dalykus, pranešti atsakingiems asmenims, kad situacija daugiau nepasikartotų. Tačiau geri darbai ne visada būna įvertinti ir suprasti.
Taip nutiko ir šį kartą. Žinomas keliautojas Vytautas Mikaitis savo socialinio tinklo „Facebook“ profilyje pasidalino realia, tačiau ne visai džiugia istorija, kuomet norėjęs padėti policijos pareigūnams ištirti nutikusį įvykį, buvo apšauktas ir kone apkaltintas pats. Dalinamės žymaus keliautojo patirtimi:
Ką tik grįžau iš 1,5 mėnesio trukusios kelionės ir pirmą dieną nustūmęs visus planus į šalį kaip pilietiškas žmogus nuėjau į Policijos komisariatą. Kodėl? Prieš beveik du mėnesius mačiau, kaip Karmėlavoje dienos metu vienas piktybiškas asmuo sustojo vidury kelio su savo baltu „BWM“ ir pradėjo mušti jaunuolį. Trumpai, gal maksimaliai pora minučių, kol atsistojo ir išvažiavo. Kai atvyko policija, parodžiau, kur viskas vyko, ir manęs paprašė telefono numerio, kad jei reikės, paskambintų, nes aš – liudininkas.
Kol buvau Bolivijoj, kas dieną kažkas iš laidinio telefono atkakliai skambinėdavo (net neketinau atsiliepti). Po to, panaršiau internete ir supratau, kad tai – policija. Mintyse atsidūrė pamąstymai: pavogė automobilį, sudegė butas… Pasirodo, viskas dėl to įvykio.
Pasakiau, kad grįšiu pirmadienį ir galiu užeiti. Taip ir padariau. Užėjau į Putvinskio g. esantį komisariatą, užlipau į trečiame aukšte esantį kabinetą. Atidarau duris, ten sėdėjo tyrėja ir kažkokia moteris, tikriausiai ne be priežasties.
Po to įvyko pokalbis:
– Laba diena. Atsiprašau, ar galiu užeiti, čia jūs man daug kartų skambinote, kad paliūdyčiau.
– Laba diena, kaip jūs čia atėjote nesusitaręs? Aš dabar su žmogumi. Reikia laiką sudėtinti. Šiandien gal po pusvalandžio arba rytoj.
– Atėjau dabar, kitomis dienomis neturėsiu laiko.
– Jūs čia mane gąsdinate? Mes žinome, kaip tokius kaip jūs atvesdinti!
– Atvesdinti? Aš nieko nepadariau.
– Jūs davėte numerį! (Toliau kažką kalbėjo, bet aš jau uždariau duris ir išėjau, nes nebuvo prasmės tęsti pokalbio)“.
Įdomioji dalis: aš skiriu savo laiką ir pinigus tam, kad atvažiuočiau. Laiką, per kurį galiu uždirbti pinigus ir sumokėti mokesčius. Ateinu palengvinti darbo, kurį žmogus dirba ir gauna atlyginimą (didelį ar mažą – kita tema) Taip. Atėjau nesusitaręs, bet atėjau tada, kada galėjau. Atėjau padėti tam, kas nukentėjo ir tam, kas tiria.
Kaip šios šalies gyventojas privalau tai daryti, nes tai yra pilietiška. Ir visi tai turi daryti. Bet, jei su ištartu antru ar trečiu sakiniu jau ketina mane atvesdinti, tai Lietuvos policijos pageidauju tai padaryti 4 val. ryte, su ginklais ir kaukėmis. Uždėti antrankius tuo metu, kai dar esu tik su apatiniais ir nufilmavus parodyti per LNK. Ir, kai mane atvesdinsite, aš nelabai ką ir atsiminsiu (aut. past. kalba taisyta).
Klausiame portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojų: ar jums kada nors teko patekti į panašią situaciją, kai norėdami padėti, patys virtote kone kaltininkais to, ko nepadarėte?
