Šildymo sezonas prasidėjo: keturios svarbiausios dujų įvedimo naudos

Organizatorių nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Prasidėjęs šildymo sezonas daugeliui asocijuojasi su papildomais rūpesčiais. Ir tai ne tik padidėjusios išlaidos. Savarankiškai malkomis, durpių briketais ar akmens anglimis būstus apsišildantiems gyventojams prasideda nuolatinio kuro paruošimo, katilų priežiūros, kūrenimo sezonas. Gamtines dujas įsivedusiems gyventojams rūpesčių gerokai mažiau. Būtent patogumą, kaip vieną didžiausių privalumų, įvardija dujas šildymui naudojantys gyventojai. Ir tai tik viena iš kelių svarbiausių šio kuro naudų.

Gamtinių dujų naudas atranda vis daugiau gyventojų. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skaičiuoja, kad 2015 m. prie dujų tinklo prisijungė 4374, 2016 m. – 10083 naujų vartotojų, o per šiuos metus, planuojama, prisijungs jau daugiau nei 12000 naujų klientų. Paklausti, koks didžiausias dujų privalumas, ESO atliktų vartotojų apklausų dalyviai pirmiausia pabrėžia, kad tiek įsivesti dujų įrangą, tiek ir ją prižiūrėti yra patogiau nei šildantis kitais būdais.

„Matome tendenciją, kad gyventojai vis daugiau dėmesio skiria patogumui bei ekonomiškiems sprendimams. Įsivedusiems dujas nebereikia ruošti kuro žiemai ir kasdien gaišti laiko palaikant namuose šilumą. Skaičiuojama, kad dujas įsivedę gyventojai, palyginti su namus šildančiais malkomis ar briketais, sutaupo iki 160 valandų per metus. Tai yra visas darbo mėnuo, kurį gyventojai gali skirti laisvalaikiui, šeimai ar kitoms veikloms – sako Giedrius Kvedaravičius, ESO (ESO) Paslaugų vystymo departamento direktorius.

Pasak jo, nauji dujiniai katilai pasižymi ir dideliu efektyvumu ir patogiu valdymu, todėl įsirengus naują sistemą yra galimybė sutaupyti lėšų. Švara, saugumas – tai dar du motyvai, kuriais, rinkdamasi namų šildymo būdą, vadovaujasi tiek jaunesnė, tiek jau ir vyresnė ESO klientų karta.

Nekenkiant aplinkai

Aplinkos tarša yra labai aktuali problema, dėl jos poveikio žmonių sveikatai, gyvajai gamtai, pastatams ir statiniams. Nors dažnam atrodo, kad deginti malkas yra labai natūralu ir nekenksminga, tačiau malkos, durpių briketai, akmens anglis pasižymi didele tarša, juos deginant namų sąlygomis į aplinką patenka kenksmingų kietųjų dalelių.

„Žiemą dažnai galima užuosti, kad kaimynystėje yra kūrenama kietuoju kuru. Tai yra ne tik kvapas, bet ir sveikatai žalingos kietosios dalelės. Gamtinės dujos kietųjų dalelių neišskiria, tad jas naudojantys žmonės saugo savo ir aplinkinių sveikatą, dūmais ir kenksmingomis kietosiomis dalelėmis neteršia aplinkos. Be to, dujas naudojantys gyventojai gali patys reguliuoti šildymą ir sunaudojamą energiją, ramiai išvykti net ir kelioms savaitėms ir nesijaudinti dėl šilumos namuose, dėl įrangos saugumo“, – sako G. Kvedaravičius.

Kaunas dujoms pasiruošė

Kauno gyventojai šio kuro naudas jau įvertino ir dalis jų gana greitai turės galimybę šildytis dujomis. Pasak G, Kvedaravičiaus, Kaune pradėti statyti du dideli dujų kvartalai, kurių gyventojai pasiruošę įsivesti dujas. Tai Vaišvydavos kvartalas, kuriame telkiasi yra 1600 potencialių dujų naudotojų, taip pat sodų bendrija „Karčiupis“ esanti Neveronyse turi 840 potencialius dujų naudotojus. Planuojama suformuoti dujų įvedimo kvartalą ir „Šatijų“ sodų bendrijoje Lapėse, kuriame dujos bus prieinamos 770 potencialių namų ūkių. Dujų tinklų plėtra vyksta ir gyvenvietėse aplink Kauną: Raudondvaryje, Neveronyse, Giraitėje, Ringauduose.

Norintiems įsivesti dujas dažnai kyla nerimas, ar tai nėra itin sudėtingas ir brangus procesas? Dar vienas dažnai užduodamų klausimų – ar norintys įsivesti dujas į kvartalą turi pasirūpinti infrastruktūra ir susimokėti už dar dvejojančius kaimynus? Pasak G, Kvedaravičiaus, visiems gyventojams yra apskaičiuojama vienoda įmoka, nepriklausomai nuo to, kada jie įsiveda dujas. Formuojant kvartalą, dujotiekio ilgis ir jis yra padalijamas iš visų potencialių klientų skaičiaus, įtraukiant ne tik gyvenamuosius namus, bet ir sklypus. Pirmais metais iš tos visos teritorijos turi jungtis bent 10 procentų klientų.

„Pavyzdžiui, jeigu „Šatijų“ sodų bendrijos kvartale yra 770 potencialių dujų naudotojų, pirmais metais 77 iš jų turėtų pateikti prašymus ir sumokėti prijungimo įmoką. Bet sumokėti reikia tik už savo dalį, kiti gyventojai sumokės tada, kai jungsis, net jei tai darys po penkių ar po dešimties metų“, – paaiškina ESO Paslaugų vystymo departamento direktorius ir priduria, kad prisijungti – kiekvieno žmogaus laisvas pasirinkimas.

Su asmeniniu patarėju

Pats dujų įvedimo procesas susideda iš dviejų dalių: dujų įvedimo iki apskaitos prietaiso ir vidaus dujų tinklo įsirengimo iki katilo. Klientui pateikus paraišką, kurioje nurodoma, kurioje vietoje prie sklypo ribos jis pageidauja dujų apskaitos spintos, yra įvertinami dokumentai, išduodamos sąlygos ir parengiama prijungimo sutartis.

O pasirašius sutartį ir apmokėjus prijungimo įmoką, pradedami darbai, kurie gali užtrukti nuo trijų iki septynių mėnesių. Tuo pačiu metu vykdomi ir vidaus dujų tinklo įsirengimo iki katilo sumontavimo darbai.

Klientų patogumui, nuo 2017 metų pradžios ESO pradėjo teikti naują paslaugą – įrengia ir vidaus tinklą, tad gyventojams nebūtinai reikia patiems tuo rūpintis.

„Kad įvedimo procesas būtų dar sklandesnis ir gyventojams visa tvarka būtų aiški, dujas įsivedantiems klientams ESO paskiria dar ir asmeninius vadybininkus, kurie palydi per visą procesą, konsultuoja, paaiškina kokių reikia dokumentų, ko svarbu nepamiršti. Tikiu, kad įvertinę naudas ir pokyčius, kuriuos suteiks dujų įvedimas, Kauno gyventojai dar drąsiau pasinaudos galimybe šildytis patogiau, saugiau, efektyviau ir švariau“, – pažymi G. Kvedaravičius.

Visą informaciją apie dujų įvedimo procesą ir naudas galima gauti tiek regioniniuose klientų aptarnavimo centruose „Gilė“, tiek ir savitarnos svetainėje www.manogile.lt ar telefonu 1802.

2 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauno įgulos kariai kviečia kartu švęsti kariuomenės dienos 99-ąsias metines

Kinai Kauno rajone domisi žemės ūkiu, galimybėmis studijuoti ir investuoti

Eurolygos akistatoje – susidūrimas su komandai pažįstamu žaidėju

Žvalgosi didžiausių metų geradarių

Kviečia atsiliepti eismo įvykį mačiusius gyventojus

Sunerimę skaitytojai: kas vyksta Kauno oro uoste?

Kaune į naują „McDonalds“ investuotas milijonas eurų: planuoja statyti daugiau

Vairuotojams kurį laiką teks aplenkti V. Putvinskio gatvę

Lietuvoje lankysis popiežius (papildyta)

Eidama Kauno senamiesčiu mažamečio mama raudo iš gėdos