Konsultuoja medikai: sušalimas savaime peršalimo ligų nesukelia | Kas vyksta Kaune

Konsultuoja medikai: sušalimas savaime peršalimo ligų nesukelia

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Ruduo saulėtomis dienomis kauniečių nelepina – netikėtas šalčio bangas keičia visą šalį skalaujantis lietus, tad dažnai namo tenka grįžti ir peršlapusiais batais, ir nuo šalto oro sustingusiais pirštais.

Kauno klinikų duomenimis, pastarosiomis savaitėmis Kauno mieste susirgimų peršalimo ligomis dažnis svyruoja apie 80 atvejų dešimčiai tūkstančių gyventojų – tai, lyginant su praėjusią savaitę skelbtais „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro„ duomenimis, parodo, jog sergančiųjų mūsų tarpe – vis daugiau.

Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytoja Jolanta Sauserienė portalui „Kas vyksta Kaune“ teigia, jog labai dažnai žmonės galvoja, jog susirgimai peršalimo ligomis siejami tik su lauke nukritusia temperatūra. „Pats sušalimas nesukelia peršalimo ligų, jas sukelia įvairūs virusai. O ligos tokios kaip sloga, faringitas, otitas, laringitas ar netgi bronchitas dažniausiai ir yra sukeliamos virusų. Pats kūno atvėsimas nesukelia ligos, bet jeigu žmogus nesigrūdina, yra įpratęs būti tik labai šiltoje patalpoje, netikėtas atvėsimas gali nepalankiai paveikti imuninę sistemą ir tiesiog susidaro palankios sąlygos virusui sukelti ligą. Na, o virusų šaltuoju sezonu pilna visur, tiesiog vieni suserga, kiti – ne,“ – komentuoja medikė.

„Peršalimu paprastai vadiname įvairių virusų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. Joms būdinga sloga, nosies užgulimas, gerklės skausmas, kosulys, nedidelis karščiavimas, neretai pacientas jaučia galvos skausmą, nedidelį bendrą silpnumą. Peršalimo liga dažniausiai prasideda palaipsniui ir dažniausiai būdingas ne vienas, o keli mano minėti simptomai,“ – pasiteiravus, kaip atskirti peršalimo ligas nuo kitų virusinių susirgimų, sako J. Sauserienė.

Tačiau yra ir ženklai, kurie parodo, jog „pasigauta“ infekcija reikalauja kuo skubesnio gydymo ir medikų konsultacijos. „Sunerimti reikėtų, jei kyla aukšta temperatūra (virš 38,5 laipsnių), jos nepavyksta sumažinti vaistais. Karščiavimui užsitęsus ilgiau nei 4 paras, ligos eigoje sustiprėjus ankstesniems simptomams ar atsiradus bėrimams odoje, pykinimui vėmimui, stipriam bet kurios kūno vietos skausmui, dusuliui, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.“ Šeimos gydytoja taip pat pastebi, jog gydytojo konsultacija pastebėjus peršalimo ligų simptomus būtina kūdikiams arba sunkiais gretutiniais susirgimais sergantiems asmenims.

J. Sauserienė pastebi, jog visus metus trunkantis pasiruošimas atvėsusiems orams ir elementarios higienos taisyklės gali ženkliai sumažinti susirgimų skaičių. „Pirmiausia reikėtų laikytis higienos reikalavimų: dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, vengti kontakto su sergančiaisiais. Be abejo reikėtų ruošti savo organizmą žiemos sezonui – būti gryname ore, sportuoti, drėkinti ir vėdinti darbines patalpas, vartoti daugiau šviežių vaisių ir daržovių. Na, o turint lėtinių sveikatos problemų, pasitarti su gydytoju dėl tam tikrų vitaminų ar maisto papildų vartojimo tikslingumo,“ – rekomenduoja gydytoja. Ji taip pat pastebi, jog padėti aplinkiniams gali ir pats sergantysis – pastebėjus peršalimo simptomus rekomenduojama vengti masinio susibūrimo vietų (renginių, neiti į darbą, paskaitas).

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA