Siūlo įvesti naują tvarką: jokių išmokų bedarbiams

Asociatyvi / Kaunas.lt nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Jei norime gyventi geriau, reikia nustoti mokėti pašalpas darbingo amžiaus asmenims, neturintiems sveikatos problemų. Tai reikštų, kad Lietuvoje turėtų išnykti nedarbo draudimo ir socialinės išmokos.

Tokią idėją Lietuvai siūlo psichologas Tomas Lagūnavičius. Anot jo, užteks lepinti tuos, kurie to nėra verti.

Idėja Lietuvai – jokių pašalpų darbingiems bedarbiams

„Tai privers žmogų prisiimti atsakomybę už tai, ką jis daro. Kaip Singapūre. Jis išmoks kaupti lėšas savo pensijai ir visiems kitiems dalykams. Kai mokamos išmokos žmonėms, kurie gali dirbti, jie sugalvoja tūkstantį būdų, kaip nedirbti“, – užtikrino pašnekovas.

Anot jo, kiekvienas asmuo turi būti sukaupęs tiek santaupų, kad nedirbdamas galėtų išgyventi bent 5-6 mėnesius. Jei to pasiekti nepavyksta, kaltę esą jis turi prisiimti pats.

„Kodėl Singapūras toks dinamiškas? Nes ten jokių pašalpų niekam nemoka. Žmogus kaupia pajamas tam, kad galėtų gyventi kažkiek laiko ir netekęs darbo. Be to, kai tu pradedi savo sukauptus pinigus leisti, imi galvoti, kad reikia greičiau įsidarbinti. Dingsta akių vartymai, kad tas darbas nepatinka, anas nepatinka – eini ten, kur šiuo metu reikia“, – aiškino psichologas.

Turi nebijoti dirbti ir už 400 eurų

Pasak T. Lagūnavičiaus, tokia tvarka skatintų žmones sparčiau persikvalifikuoti, surasti naujų galimybių save realizuoti.

„Jei jau kitą mėnesį neturintys darbo patys turėtų save išlaikyti, užpildytos būtų darbo vietos, kurios šiuo metu yra laisvos. Aišku, tu gal uždirbdavai 2 tūkst. eurų per mėnesį, o dabar – tik 400 eurų, bet tada judink smegenis ir galvok, kaip padaryti, kad 2 tūkst. gautum. Gal tavo specialybė jau niekam nebereikalinga? Eik mokytis, įgyk naujų įgūdžių, žinių ir tada prasimuši“, – ragino pašnekovas.

Jo teigimu, jei negebi tiek uždirbti ten, kur gyveni, važiuok kažkur kitur – ar į didmiestį, ar į kitą šalį.

„Eik dirbti už 500 eurų, pasikelk kvalifikaciją, gausi 1 tūkst. eurų. Įgysi naują specialybę, gausi 2,5 tūkst. Pažiūrėkite, informacinių technologijų srityje, kiek aš žinau, 1,2 tūkst. atlyginimas – pradžia. Ir nėra darbuotojų, trūksta. O kiti sėdi ir svajoja apie kažką“, – kalbėjo T. Lagūnavičius.

Negalintiems dirbti dėl sveikatos, siūlo mokėti 659 eurus „į rankas“ kas mėnesį

Tuo metu tiems žmonėms, kurie dirbti negali dėl sveikatos būklės ar, pavyzdžiui, yra tėvystės, motinystės atostogose, T. Lagūnavičius siūlo mokėti stabilias išmokas, kurios dar gali būti vadinamos ir bazinėmis pajamomis.

„Tai būtina, kad jie jaustųsi oriai, nereikėtų žemintis, eiti ir prašinėti visą laiką rankytę ištiesus. Juos tiesiog pasiektų pinigų suma, kurią būtų galima leisti taip, kaip nori. Svarbu, kad jie būtų matomi ne prašytojo, o aktyvaus ekonominio proceso dalyvio vaidmenyje“, – kalbėjo T. Lagūnavičius.

Pasak jo, tokiems asmenims turėtų būti mokamas vidutinis Lietuvos atlyginimas. Šiuo metu šalyje jis siekia 659 eurų „į rankas“.

Negalima bausti tų, kurie nori dirbti, gimė skurdžiose šeimose arba neįgalūs

„Atimti šių pinigų nebūtų galima iš neįgalių žmonių, kurie pradėjo kažkokį savo verslą. Na, pavyzdžiui, 500 eurų gauna iš valstybės kaip pastovias pajamas, pradėjo dirbti, uždirba 200 eurų, tai negalima atimti 200 eurų iš 500 eurų. Taip nebūtų užkertamas kelias iniciatyvumui“, – kalbėjo psichologas.

Pastebėjus, kad tai gali sukelti pavydą tiems asmenims, kurie dirba už minimalų atlyginimą, T. Lagunavičius bėdų dėl to neįžvelgė.

„Darbuotojams atsirastų paskata pradėti dirbti geriau, susirasti kitą darbo vietą. Darbdaviams – automatizuoti procesą arba mokėti geresnį atlyginimą. Vidutinis atlyginimas reikalingas tam, kad žmogus tiesiog gerai jaustųsi. Tačiau pabrėžiu – tai turi būti mokama tiems žmonėms, kurie realiai šiuo metu negali dirbti.

Pavyzdžiui, yra motinystės atostogose – turi vaiką maitinti, auginti, pirkti visokias prekes. Jei moteris dirbo už 300 eurų, tu jai skiri 200 eurų siekiančias išmokas, tai koks vaikas užaugs? Be baltymų, be nieko. Kodėl tas vaikas turi kentėti? Jis juk ką tik gimė. Arba žmogus su negalia – jis negali dirbti, bet kodėl turi jaustis pažemintas, nes, tarkime, negali sau leisti išgerti kavos kavinėje. Pinigų tam atsiras, jei nustosime mokėti tiems žmonėms, kurie gali dirbti“, – sakė jis.

Pataria neskatinti emigrantų grįžti

Maža to, T. Lagūnavičius pataria neskatinti Lietuvos emigrantų grįžti į tėvynę. Anot jo, parvykti reikia kviesti tik tuos, kurie turi pinigų ir žada gimtinėje investuoti.

„Jei grįš visi, tai sumažins atlyginimus Lietuvoje. Kai pradeda trūkti žmonių, ima kilti atlyginimai. Darbuotojų trūkumas – geras procesas, nes darbdaviai priversti mokėti daugiau“, – kalbėjo jis.

Pasak psichologo, jei emigrantai imtų masiškai grįžti į Lietuvą, tai iškreiptų rinką.

„Žinoma, suprantu, kad tai paskatins ir kainų augimą, bet, grubiai tariant, tai mokestis už didesnį atlyginimą. Po kurio laiko, gali būti, Lietuvoje atlyginimai susilygins su kitų ES šalių“, – svarstė jis.

Anot T. Lagūnavičiaus, tai nereiškia, kad negalima atverti sienų kitiems imigrantams, pavyzdžiui, iš Ukrainos, Rusijos ar Baltarusijos.

„Jie sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą, tai ką turi daryti lietuvis? Dirbti našiau, kad uždirbtų daugiau. Tuomet atsiranda natūralus ekonominis judesys. Šiuo metu situacija yra iškreipta – norime didesnių atlyginimų, bet daugiau nedirbame. Taip negalima“, – sakė jis.

Siūlo koncentruotis kitur

T. Lagūnavičius taip pat siūlo piliečius skatinti kurti globalius verslus, nes regioniniai verslai esą yra pasmerkti.

„Visi tie regioniniai verslai anksčiau ar vėliau yra sunaikinami globalių kompanijų. Jei nori būti nugalėtojas, būk globalus – pasidarai analizę ir žiūri, kaip laimėti, ieškai globalaus segmento“, – nurodė pašnekovas.

Anot jo, verslai Lietuvoje turi būti netokratiniai – ir realiame gyvenime, ir internete, ir socialiniuose tinkluose. Tai esą padėtų jiems geriau vystytis.

„Geriausias pavyzdys yra „Google“. Iš pradžių verslas vykdomas internete, paskui atsiranda „Google“ automobiliai ir visi kiti dalykai“, – pasakojo T. Lagūnavičius.

Nurodė, kokias vertybes turime ugdyti

Kita jo pasiūlymų Lietuvai grupė – socialinės idėjos. Psichologo teigimu, yra tam tikros dogmos, kurias turėtume pradėti ugdyti dar vaikams, kad išaugtų karta, turinti kitokias vertybes.

„Pirma, žmogus turi savyje išugdyti daugybę mąstymo būdų. Prioritetas – jis turi mąstyti racionaliai, logiškai. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia lavinti kitų mąstymo būdų – estetinio, vertybinio, religinio. Svarbiausia, jis turi suvokti, kad visi šie „mąstymai“ gali būti jo galvoje vienu metu. Tarp to neturi kilti prieštaravimų. Kodėl? Nes tada tu pajunti įvairius pasaulio lygmenis ir imi įvairiai pažinti“, – dėstė psichologas.

Antra, esą asmenyje turi vyrauti radikalus nepastovumas – visus savo „aš“ reikia užauginti ir sąmoningai, atsižvelgiant į situaciją keisti.

„Kiekvieną dieną reikia būti kitokiam. Kai susikuri daug asmenybių, sociumas tavęs „nepagauna“. Pavyzdžiui, jei visi žino, kad esi religingas, visuomenė sugalvoja, kaip tave sužavėti ir priversti vartoti per gailestingumą, dar kažką. Jei tuo metu sąmoningai pasikeiti, apsigini nuo bandymų manipuliuoti“, – aiškino T. Lagūnavičius.

Tiesa, kurią svarbu įsisavinti: niekada nesirink

Pašnekovo teigimu, trečia svarbi tiesa – nieko nesirink.

„Reikia viską daryti tuo pačiu metu. Pavyzdys – asmuo baigia mokyklą, nori dirbti trijose srityse. Jei jis nieko nesirenka, tampa viskuo – kontroliuoja laiką, erdvę ir savo energiją, pastangas. Tarkime, jei jis nori būti fotografas, rašytojas ir gydytojas, tai ką daro? Eina mokytis medicinos, tuo pačiu metu skiria laiko, sakykime, 2 val. per dieną, fotografijai, vaikšto į įvairius kursus ir dar užsuka į kūrybinio rašymo užsiėmimus 2-3 kartus per savaitę“, – modelį, kurio turėtume siekti, įvardijo T. Lagūnavičius.

Psichologo teigimu, bet koks pasirinkimas yra netektis, tad ilgainiui užklumpa graužatis – galėjau gyventi kitaip.

„Nereikia nieko rinktis, tada nebus depresijos, liūdesio. Daryk viską, ką tik nori, tik susiplanuok prioritetus. Tada tapsi laisvas ir laimingas“, – ragino pašnekovas.

Siekis – lanksti asmenybė

Pasak T. Lagūnavičiaus, gyvenant mūsų laikmečiu, svarbu ir greitai mokytis.

„Tą daryti paprasta – struktūrink medžiagą ir ją išmok. Yra 14 struktūrinimo metodų, kurias vadovaujantis bet kokią informaciją gali išskaidyti ir išmokti. Kai turi žinias ir įgūdžius, naudok“, – sakė jis.

Anot psichologo, asmuo turi siekti išrasti unikalų dalyką, kurti kažką visiškai naujo, nes tik taip tampa asmenybė.

„Jei Lietuvoje atsiras kuriantys, jei prasimuš. Jei mes užsiimsime tik kopijomis, vienintelis būdas prasimušti – mažinti savikainą. Ką tai reiškia? Nėra pridėtinės vertės, atlyginimų, žmonės kraunasi daiktus ir išvažiuoja kitur“, – nukirto pašnekovas.

Jis pabrėžė – svarbu bandyti tapti ir vertybiniu skeptiku. Tai reiškia, turėti vertybes, tačiau žiūrėti į tai skeptiškai ir pernelyg prie jų neprisirišti.

„Reikia visuomet būti pasiruošusiam suvokti, kad jei vieną mąstyseną pakeiti kita, tu gali pasikeisti ir vadovautis kitomis vertybėmis. Kartais vertybės veda į tai, kad tampame agresyvūs – tarkime, islamo fundamentalistai yra 100 proc. radikalūs. Vertybės neturi būti pastovios, radikalios. Reikia suvokti pakankamai ciniškai, kad jos – tik santykinės, galiojančios vienoje žmonių grupėje. Kitoje galioja gal visai kitokios. Esmė – tu tampi lankstus, prisitaikantis, o, svarbiausia, nepagaunamas nei propagandos, nei manipuliacijos“, – kalbėjo jis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

302 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Ekonomistai: sunku patikėti, kaip gerai dabar gyvename

Ruošiasi artėjančioms šventėms: miesto centrą papuošė pirmosios kalėdinės dekoracijos

Perspėja kelininkai: artėjant žiemai budrumo keliuose reikės vis daugiau

Paaiškėjo, už kokią sumą V. Matijošaitis įsigijo dvarą

Geriausių dešimtukas: visureigio fenomenas

Kaune veiklą pradėjo kokybišku ir prabangiu nekilnojamu turtu prekiaujanti agentūra

Tarp krepšinio žiūrovų Kaune – žinomas modelis ir flirtuojantys latviai

Akibrokštas: Sodra jauną mamą prilygino pensininkei

Avarija Ateities plente: po automobilių susidūrimo prireikė medikų pagalbos

„Mojo Lounge“ ruošia Kauno naktinį gyvenimą dar vienam laipteliui