Priežastis, kodėl iš Lietuvos sprunka pabėgėliai – matematika

Asociatyvi / delfi nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Lietuva šiuo metu pagal europinę programą yra perkėlusi kiek daugiau nei 400 asmenų, iš jų čia liko apie 150. Tokie skaičiai nestebina Mykolo Romerio universiteto dėstytojo advokato Lauryno Biekšos, kuris atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad mūsų šalyje keturių asmenų šeimai galiausiai tenka išgyventi vos už 255 eurus.

“Lietuvoje pagal integracijos tvarką, jeigu, sakykime, turime keturių asmenų šeimą, ji pirmus šešis mėnesius gauna 510 eurų – už tuos pinigus reikia ir išsinuomoti butą, sumokėti komunalinius mokesčius ir save išlaikyti, o septintą mėnesį ta keturių asmenų šeima lieka su 255 eurais. Apie kokias kitas problemas mums kalbėti? Taškas, kokia keturių asmenų šeima Lietuvoje gali išgyventi už 255 eurus?”, – per pabėgėlių integracijai skirtą konferenciją Seime retoriškai klausė L. Biekšta.

Teisininkas atkreipė dėmesį, kad pagal tarptautinius standartus yra keliamas lūkestis, kad prieglobstį gavusiems užsieniečiams būtų užtikrintos bent jau minimalios oraus gyvenimo sąlygos. Pagal Lietuvos teismų praktiką minimaliam oriam pilnaverčiam vaiko išlaikymui reikalinga suma yra prilyginama minimaliam darbo užmokesčiui. Šiuo metu jis siekia 380 eurų, nuo Naujų metų turėtų būti 400 eurų.

Pasak advokato, žiūrint iš teisinės pusės, pagal reikalavimą nediskriminuoti, Lietuvos ir užsieniečio vaiko poreikiai turėtų būti vertinami vienodai.

„Norvegijoje pirmus du metus pabėgėlių socialinė integracija laikoma darbu, kai žmonės gauna darbo užmokestį ir netgi eina atostogų. Tai yra dar vienas pagrindas , kad žmogus, kuris yra integracijoje, turėtų netgi moralinę teisę gauti darbo užmokestį. Iš vienos pusės jis turi pareigą skirti visą savo laiką integracijai, iš kitos pusės būtų teisinga skirti tam žmogui bent jau minimalų darbo užmokestį“, – įsitikinęs L. Biekša.

Ekspertas turi žinių, kad šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje svarstomi įvairūs projektai, ir tikisi, kad kitų metų pradžioje bus priartėta prie panašios sumos.

„Bet šiai dienai, manau, turime suprasti, kad tie žmonės, kurie išvažiuoja iš Lietuvos, čia nėra kažkoks jų nelojalumas ar nedėkingumas, čia yra paprasčiausia matematika“, – sakė L. Biekša.

Siūlo kuo anksčiau siūlyti darbą

Eksperto įsitikinimu, esant šiai nedėkingai matematikai, vienintelis būdas įtikinti pabėgėlius likti Lietuvoje – kuo anksčiau jiems pasiūlyti darbo vietą.

„Nes Lietuvoje paprasčiausiai žmogus pusantrų metų nelankys lietuvių kalbos kursų su ta mintimi, kad „gal po pusantrų metų aš susirasiu darbą“. Po pusantrų metų jis matys, kad „po pusantrų metų aš būsiu gatvėje ir badausiu“, – argumentavo L. Biekša.

Mokslininkas išskyrė Lietuvoje egzistuojančią praktinę problemą – mūsų šalyje prieglobsčio prašytojai neturi teisės dirbti.

„Taip yra todėl, kad taip leidžia ES direktyva. Ji numato, kad jeigu pirmos instancijos procedūra baigiasi per 9 mėnesius, tai iš esmės žmogus gali ir neturėti tos teisės dirbti. Lietuvoje ta procedūra baigiasi per 6 mėnesius. Todėl Lietuva pasirinko tokį variantą nesuteikti prieglobsčio prašytojams teisės dirbti“, – paaiškino L. Biekša.

Jo vertinimu, tokia situacija, kai pirmus devynis mėnesius žmonėms neleidžiama dirbti, o paskui staiga jie skatinami tai daryti, yra ironiška.

„Gaunasi šiokia tokia ironija, kad mes tuos pirmus devynis mėnesius sąmoningai įstatymo pasirinkimu nukertame žmonėms pačią efektyviausią ankstyvos integracijos galimybę. Nebūtų daug žmonių, kurie įsidarbintų, bet galėtų būtų viena, antra, trečia šeima, kuri prieglobsčio procedūros metu atrastų tokią galimybę, ir toliau, matyt, daugelio integracijos problemų su tokia šeima neturėtume“, – sakė L. Biekša.

Svarbus integracijos planas

Mokslininkas taip pat pabrėžė integracijos plano svarbą. Esą būtų optimalu, kad toks planas būtų suderintas su žmogumi dar prieš jį perkeliant.

„Nes dabar mes užsiimame meškos paslauga, europinio solidarumo imitacija, jei realiai mes persikeliame per 400 žmonių, jų čia lieka 150, ir, ko gero, ilgainiui liks dar mažiau, o kiti atsiduria Vokietijoje, prasimokę 300 valandų lietuvių kalbos. Ar reikia tuo užsiimti?“, – klausė L. Biekša.

Pasak advokato, žmonėms kuo anksčiau turi būti suteikta informacija, kas jų lauks atvykus į šalį.

„Jeigu tas būtų padaroma prieš perkėlimą, tai daugelis žmonių tiesiog matytų, kad Lietuvoje objektyvių galimybių neturi, ir jie čia nevyktų, ir mes neimituotume proceso. Galimai atvyktų tie, su kuriais suderintas planas, jiems tiktų, ir jie matytų galimybes“, – sakė L. Biekša.

Pasak eksperto, dar yra svarbu, kad integracijos trukmė būtų ne konkretus laikotarpis, kaip dabar yra 15 mėnesių, bet paremtas rodikliais. Tokia sistema veikia Norvegijoje, kur pabėgėlių įdarbinimo rodikliai viršija 60 procentų.

„Jei ir Lietuvoje būtų kalbama apie tokio pobūdžio planą, tada visa sistema truputėlį kitaip veiktų“, – sakė L. Biekša.

Turime ir kuo didžiuotis

Mokslininkas savo pranešime išskyrė ne tik probleminius pabėgėlių integracijos Lietuvoje momentus. Jis pagyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją už tai, kad yra priimti daug metų svarstyti įstatymai.

„Buvo suvienodintas statusas asmenų, turinčių pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, labai pažangus įstatymas – darbo vietų subsidijavimo įsigaliojo nuo metų vidurio, taip pat šiuo metu pabėgėliai turi galimybę studijuoti aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerija naudoja įvairias kur kas labiau apgalvotas visuomenės informavimo priemones negu buvo daug metų iki to. Yra svarstomi įvairūs įstatymo projektai dėl socialinės paramos didinimo“, – vardijo L. Biekša.

Jis taip pat pagyrė Migracijos departamento praktiką. Pasak advokato, Lietuvoje mes turime vieną efektyviausių Europoje prieglobsčio procedūrą, kai per pusmetį pirmoje instancijoje yra įvertinamas prieglobsčio prašymas, o kai yra perkelti, relokuoti asmenys, kadangi jiems yra suteikiama pirmenybė, tai terminai iš viso būna labai trumpi – vienas – du mėnesiai.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

39 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Atomazga: neįgalią motiną uždusinęs kaunietis - pakaltinamas

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojai padėjo surasti pavogtą pirtį: banditai toliau ieškomi

Nauji butai Kauno senamiestyje vilioja ieškančius balanso tarp karjeros ir turiningo laisvalaikio

Valstybės biudžete numatyta skirti pinigų naujajam Kauno stadionui

Sunkiasvorio automobilio partrenkta moteris paniro į komą

Nelaime paženklintas vidurnaktis: per gaisrą užgeso žmogaus gyvybė

10 Kauno regiono baseinų: kiek kainuoja, geriausi kainų pasiūlymai, paslaugų paketai

Skaitytojo nuomonė: kaunietį papiktino A. Tapino pacifistinės idėjos

Džiugios žinios: „Ryanair“ iš Kauno skraidins dar dviem naujomis kryptimis

Karą propaguojančias prekes ketinama drausti įstatymu