Atskleidė, kurios vietos yra pagrindinės spūsčių Kaune kaltininkės

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Ne jokia paslaptis, kad magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda ties Kaunu dažnai nusidriekia kilometrinės automobilių eilės, priverčiančios vairuotojus ilgokai lūkuriuoti. Aiškinamės, kodėl taip yra ir kokie sprendimai reikalingi eismo efektyvumui gerinti.

Eismą dar labiau apsunkino vykdomi rangos darbai

Susisiekimo ministerijos atstovė Audronė Filimanavičienė teigia, kad pastaruoju metu transporto spūstys magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda važiuojant nuo Vilniaus link Kauno susidarydavo dėl eismo apribojimų.

Kelio 81-ajame kilometre, ties Rumšiškėmis, AB „Kauno tiltai“ vykdė rangos darbus pagal įmonės įgyvendinamą projektą „Daugiafunkcės pažeidimų kontrolės ir eismo stebėjimo sistemos posto magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 80,806 km įrengimas“. Jo metu vykdytas svėrimo posto įrengimas, 80,50 – 87,00 km ruože greitis buvo ribojamas iki 50 km/ val.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovas Laurynas Slapšys patvirtina, kad šioje magistralės atkarpoje ties Rumšiškėmis vykdyti darbai pabaigti spalio 1 d. – nors iki šiol spūstyse tekdavo praleisti daugiau laiko nei įprastai, šiuo metu dėl baigtų kelio darbų turėtų būti jaučiamas geresnis eismo pralaidumas.

LAKD praneša, kad Kauno miesto gyventojų ir vykstančių automobiliais pro Kauną nuo kitų metų laukia naujovės. Rugsėjo 31 d. Kelių ir transporto tyrimo instituto specialistai baigė automobilių srautų tyrimus, apimančius eismą Kleboniškio tiltu, privažiavimus prie „Megos“, Sargėnų ir Muravos sankryžų, o apdoroję gautus rezultatus, pateiks savo išvadas Susisiekimo ministerijai kitų metų vasarį. Į tyrimą šįkart buvo įtrauktas ir eismas miesto gatvėmis, vedančiomis į minėtus transporto mazgus.

Kol bus įdiegti ilgalaikiai sprendimai, užtikrinantys darnų eismą mažiausiai 20-čiai metų, galios laikinieji, kurie bus įgyvendinami jau kitąmet. Laikinieji sprendiniai turėtų pagerinti eismą 2018-aisiais, o ilgalaikiai – kaip visuma, užtikrintų darnų eismo ritmą netolimoje ateityje. Visą Islandijos plento rekonstrukciją planuojama užbaigti iki 2020 metų.

Važiuojantys į Kauną kamščiuose leidžia valandas

Vairuotojas Darius Grėbliūnas į kamščius ties Kaunu dažniausiai patenka vos pravažiavęs Karmėlavos viaduką, leisdamasis link Kleboniškio tilto.

„Kadangi Kaune būnu apie 10 val., tai eismas būna tiesiog sulėtėjęs. Važiuojant anksčiau tenka keliasdešimt minučių pralaukti spūstyje. Tame ruože tiesiog būtina trečia juosta kylantiems ant tilto nuo Jonavos ir Kleboniškio gatvių, nes jie pristabdo eismą atvažiuojantiems nuo Vilniaus“, – aiškina vairuotojas.

D. Grėbliūnas prideda, kad rekonstravus „Megą” automobilių srautas Islandijos gatvėje tapo kur kas intensyvesnis. „Dėl to buvo uždaryti keli nuvažiavimai ir užvažiavimai ant magistralinio kelio. Dabar visiems tenka grūstis iki „Megos“ viaduko, kuris neatlaiko krūvių“, – pastebi vairuotojas.

Dažnai iš Vilniaus pro Kauną į gimtinę važiuojantis Hermanas Vaitiekus pastebi, kad ties Kaunu dažniausiai tenka užstrigti kiek anksčiau nei privažiavus Nerį. Didžiausia tikimybė patekti į spūstį, jo teigimu, būna vakarėjant, kai dauguma žmonių išvažiuoja iš darbo.

„Kamštis susiformuoja maždaug iki „Megos“ – ten man kažkada teko ir gerą valandą prastovėti. Dabar stovėjimas spūstyse taip ilgai netrunka. Nenorint pakliūti į spūstį tiesiog reikėtų anksčiau nusukti kitu keliu“, – teigia vairuotojas.

Prognozuoja, kad ateityje kelio apkrovimas tik didės

VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto (KTTI) Saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus pastebi, kad ryškios spūstys ties Kaunu formuojasi ir maždaug 20 km nuo miesto nutolusiame taške ir miesto ribose – Islandijos plente.

„Spūstys Kauno miesto Islandijos plente yra ilgalaikis reiškinys, kurį lėmė ir tebelemia Kauno priemiesčių urbanizacija – daugybė žmonių ryte ir vakare pravažiuoja šiuo keliu vykdami į darbą mieste ir atgal į namus. Kadangi priemiesčiai augti nenustoja ir sparčiai vystosi, panašu, kad kelio apkrovimas tik didės“, – prognozuoja M. Katkus.

KTTI Saugaus eismo viršininko teigimu, akivaizdu, kad kelias ties Kaunu netenkina automobilių eismo poreikių.

„Gaila, kad lengvų ir finansiškai patrauklių sprendimo būdų šiai problemai spręsti nėra. Yra akivaizdu, kad turi būti arba sumažintas pravažiuojančių automobilių kiekis, ypač vietinio ir priemiestinio transporto, arba įvykdyta itin brangi kelio plėtra, kuri pritrauks dar daugiau automobilių“, – aiškina M. Katkus.

Pašnekovas tikisi, kad į klausimą, koks būdas šiai problemai spręsti yra optimalus, atsakys modeliavimo ir prognozavimo darbai.

„Neatmestina, kad tiktų platus spektras kompleksinių priemonių – nuo viešojo transporto plėtros, iki naujų kelių ir tiltų statybos. Darbo laiko diferencijavimas taip pat turėtų teigiamos įtakos“, – teigia KTTI Saugaus eismo viršininkas.

Daugiau informacijos skaitykite čia.

35 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kauno pareigūnai sulaikė vyrą, įtariamą Šančiuose įvykdytu nužudymu

Kauno įgulos karininkų ramovėje nuaidėjo „Priesaika“

Seimas – prieš žmogui palankesnes išankstinės pensijos sąlygas

Grįžti į Lietuvą gali ir nepavykti: „Ryanair“ ruošia streiką

Perskaičiuos valstybei padarytą žalą - neužtenka ES paramai gauti

Avarija Tunelio gatvėje - moteris patyrė galvos traumą

Išrinktas Kauno dramos teatro vadovas

S. Skvernelis atšovė į prezidentės kritiką: šalyje yra vienas žmogus, kuris neklysta

Patvirtintas 2018 metų biudžetas

Chanuka prasideda tik šiandien, tačiau Kaune pradėjo švęsti anksčiau