Susipažinti su Art Deco stiliumi kauniečius kvies išskirtinė paroda

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Jau visai netrukus Kęstučio gatvėje Kauno centre esančiame viename iš aukščiausių Tarpukario architektūros pastatų – ekonomisto Jono Lapėno name – dviem spalio savaitėms duris atvers dizaino ir gyvenimo būdo paroda – „Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys”.

Paroda vieks nuo spalio 16 d. iki spalio 30 d., įėjimas nemokamas, todėl laukiami visi kauniečiai ir miesto svečiai, norintys susipažinti su išskirtiniu Kauno suklestėjimo laikotarpiu – Pirmosios Lietuvos Respublikos metais (1918-1940 m.). Paroda sieks supažindinti lankytojus su to laikmečio architektūra, buitimi, to meto interjerais, baldais, tekstile, pasikeitusiu žmonių skoniu ir tuo pačiu –  gyvenimo būdu.

Apie parodos užkulisius portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakoja šios parodos sumanytojai ir kuratoriai Dainius Lanauskas ir Laura Bohne.

Vertingą eksponatą rado prie Dainavos konteinerio

Paroda bus eksponuojama keturiose salėse, kurių bendras plotas – 250 kv. metrų. Kiekviena salė turės savo tematiką. Ne vienam kauniečiui nostalgiją sukels jų senelių, tėvų laikų erdvė, kurioje bus eksponuojami to laikmečio baldai, svetainės komplektai, šviestuvai, kilimai. Didžiojoje salėje lankytojai galės pasigrožėti to meto stilistiką turtinusiais interjero daiktais – tai radijo aparatai, plakatai, grafikos darbai, mados aksesuarai, parfumerija, moteriškos smulkmės, papuošalai. Parodos rengėjai taip pat kvies pabendrauti, susitikti su populiarių knygų apie tarpukarį autoriais, norintieji galės įgyti daugiau žinių apie Kauno ir pasaulinio Art Deco stilių subtilybes, skirtumus, tendencijas. Ketvirtoji erdvė iki parodos atidarymo išlieka pridengta paslapties skraiste, tam tikrą intrigą žada organizatoriai.

 

Eksponatai parodai atkeliauja iš privačių kauniečių kolekcijų ir Kauno miesto muziejaus fondų.

Vienas iš parodos kuratorių D. Lanauskas pasakojo, kad netrūks daiktų su išskirtine istorija, pavyzdžiui, parodoje bus eksponuojamas bufetas, kuris priklausė tarpukario Lietuvos statistikos departamento direktoriui dr. Domui Micutai. Bufetas stovėjo jo name Vydūno g., gamintas jų užsakymu, atvertus stalčių išvysime užrašą pieštuku „Micutienei“.

Kitas ekspotatas – tarpukario socialdemokrato, gydytojo Andriaus Domaševičiaus svetainės komplektas, jis pagamintas Vokietijoje, tą rodo meistro įrašas senąja vokiečių kalba.

Dar vieno eksponato istorija išties neeilinė, mat rastas jis – paruoštas išmesti, prie konteinerio. „Neįtikėtina, tačiau garsaus tarpukario dizainerio Jono Prapuolenio gamintą fotelį prieš 2 metus su draugais radome išmestą Dainavos mikrorajone prie daugiabučio, šalia konteinerio! Restauravome, atkurta minkštoji dalis, fotelio vertė didelė: gamintas iš Karelijos beržo ir juodojo ąžuolo. Apstulbino, kad tokie vertingi daiktai – Kaune gali būti rasti tiesiog prie konteinerio“, – kalbėjo D. Lanauskas.

Parodoje – Paryžiaus dvelksmas

Kaip atskleidė L. Bohne, parodoje tik spalio 16 d. bus eksponuojami ponių papuošalai, kuriuos kaunietės anuomet užsisakydavo iš paties Paryžiaus.

„Tuo metu juvelyrika į Lietuvą buvo importuojama, mados tendencijas diktavo Paryžius. Turėsime vieną aksominio šilko paltą, kuris pagal individualų užsakymą Paryžiuje buvo siūtas vienai Lietuvos poniai. Taip pat išvysite originalų cilindrą, medines skrybėlių dėžes, jų dauguma buvo gaminama Latvijoje, netoli Rygos. Viskas, kas geriausio Europoje – tuo metu buvo ir Kaune. Praktiškai, vakar Paryžiuje – šiandien Kaune“, – pasakojo L. Bohne.

Anot jos, tuo metu Kauno ekonomika sparčiai kilo, miestas išaugo vos ne dukart, buvo ir itin daug uždirbančiųjų – žmonės keliavo, grožį atveždavo į sparčiai modernėjantį Kauną.

Tarpukario ir dabartinio Kauno panašumai: viena statybų aikštelė

Tai jau ne pirmoji organizatorių įgyvendinama tarpukario temos paroda. Prieš dvejus metus D. Lanauskas Kauno Karininkų ramovėje surengė mažesnę parodą – „Art deco Kaune 1919–1940. Namų jausmas“. „Sulaukėme nemenko pasisekimo, kauniečiai pradėjo pasakoti patys namuose turintys panašių savo tėvų ar senelių išsaugotų lobių, tad nutarėme daryti ankstesnės temos tęsinį. Tarpukariu Kaune per mažą laiką labai daug sukurta, pastatyta daugiau kaip 10 tūkst. objektų, tačiau iki mūsų nedaug buvo parodų, kurios rodytų jų viduje buvusį interjerą ir stilių. Mes, kauniečiai, turime jausti atsakomybę už paveldą bei pastebėti jį kasdien“, – kalbėjo D. Lanauskas.

Anot kitos parodos kuratorės L. Bohne, ši paroda yra svarbi švietimo apie Lietuvos istoriją dalis, kurią reikia vis priminti, mat auga naujos kartos, to laikmečio neregėjusios. Be to, dabartinis Kaunas, pasak jos, turi labai daug panašumų su tarpukario Kaunu.

„Šiandien turime deja vu situaciją: lygiai kaip prieš 87-erius metus Kaunas panašiai atrodė – tarsi burtininko lazdele pamojus, miestas statėsi, skleidėsi. Iki pat 1940 m. Kaunas buvo ištisa statybų aikštelė, kurioje plušo iš visos šalies atvykę darbininkai, kilo pastatai. Istorija gyva, tiktų žodis zeitgeist – laiko dvasia. Ji turi ypatybę – vis atsikartoja“, – pastebėjo Laura Bohne.

Senasis J. Lapėno namas

Šįmet paroda vyks tarpukario ekonomisto, AB „Maistas“ valdytojo J. Lapėno name, esančiame Kęstučio g. nr. 38. Tarpukariu apie jį sklido legendos – esą, jis restoranuose šimtais pirkdavo brangiausius cigarus, o žmonai Pietų Amerikoje įgijo kavamedžių plantaciją. Tarpukariu šis namas buvo vienas moderniausių ir aukščiausių Kaune, jį dar 1932 m. suprojektavo garsus architektas Feliksas Vizbaras.

Anuomet pirmi aukštai su išlikusiomis vitrinomis buvo skirti parduotuvėms, o kituose aukštuose veikė prestižiniai, daugiau kaip 100 kv. m nuomojami butai, pačiame viršuje gyveno pats J. Lapėnas. Dalyje pastato seniau vyko kailinių prekyba, buvo įsikūrusi Lenkijos ambasada. Pokariu čia veikė Žemės ūkio akademijos bendrabutis ir mokslinių tyrimų institutas, atgavus Nepriklausomybę – keli bankai ir komercinės firmos. Dabar pastato pirmajame aukšte baigiamos įrengti nuomojamos biuro patalpos.

Pastate išlikusios autentiškos plačios durys, tarnų laiptinė, į kurią patenkama iš kiemo pusės, prie įėjimo atkurtas dirbtinis marmuras ant sienų. Anot D. Lanausko, tokio dirbtinio marmuro Kaune nėra daug išlikusio, panašių pavyzdžių galima rasti Karininkų ramovės, Lietuvos banko pastatų puošyboje.

Sudomintų pasaulį

Parodos kuratoriai net neabejoja, kad paroda sudomintų ir tarptautinę bendruomenę, čia pat primena, kad Kauno Art Deco stilius buvo su susižavėjimu minimas leidinyje „The Guardian“, o Čikagos Art Deco stiliaus gerbėjų asociacijos prezidentas Joseph Loundy atvykęs į Kauną ir pamatęs interjeruose išlikusius tarpukario baldus net kelis kartus perklausė ar tikrai jie Kaune pagaminti. „Jam padarė didelį įspūdį, negalėjo patikėti tokiu lobiu kažkur Kaune. Britų „The Guardian“ Kauną įtraukė į Europos miestų 10-tuką, kur geriausiai atsiskleidžia tarpukario Ar Deco stilius. Labai svarbu, kad mus pripažintų ne tik tarptautiniai ekspertai, bet, kad mes patys, kauniečiai, išmoktume didžiuotis, pastebėti ir tausoti šias vertybes“, – neabejoja D. Lanauskas ir tikisi, kad panašios iniciatyvos prisidės, jog Kauno modernizmo architektūra vieną dieną bus įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Paroda „Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys” spalio 16-30 d. veiks Kęstučio g. 38, įėjimas nemokamas.

13 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauno pareigūnai sulaikė vyrą, įtariamą Šančiuose įvykdytu nužudymu

Kauno įgulos karininkų ramovėje nuaidėjo „Priesaika“

Seimas – prieš žmogui palankesnes išankstinės pensijos sąlygas

Grįžti į Lietuvą gali ir nepavykti: „Ryanair“ ruošia streiką

Perskaičiuos valstybei padarytą žalą - neužtenka ES paramai gauti

Avarija Tunelio gatvėje - moteris patyrė galvos traumą

Išrinktas Kauno dramos teatro vadovas

S. Skvernelis atšovė į prezidentės kritiką: šalyje yra vienas žmogus, kuris neklysta

Patvirtintas 2018 metų biudžetas

Chanuka prasideda tik šiandien, tačiau Kaune pradėjo švęsti anksčiau