A. Gudžius: disko metimui atėjo sunkios dienos

V.Pliadžio / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pasaulio čempionas Andrius Gudžius nesikremta nepatekęs į geriausių 2017 metų Europos lengvaatlečių trejetą, bet išgyvena, kad Lietuvoje mažai disko metikų.

Šių metų pasaulio disko metimo čempionas ir Deimantinės lygos laimėtojas kaunietis Andrius Gudžius dabar atostogauja, bet neatskleidžia, kur ir kaip tai daro.

„Žurnalistams atidaviau savo duoklę, kai reikėjo pasakoti apie varžybas, rezultatus, o visa kita – mano asmeninis gyvenimas. Noriu, kad mane vertintų pagal pasiekimus disko metimo sektoriuje. Kalbėsiu tik apie tai, kas yra susiję su sportu“, – tarsi perspėjo pasaulio čempionas.

Spalio 14-ąją jis planuoja atvykti į Vilniuje, „Compensa“ arenoje vyksiančius „Golden Tracks“ apdovanojimus. Tiesa, tarp trijų geriausiųjų, pretenduojančių į Europos metų lengvaatlečio titulą, A. Gudžiaus nėra – jis pateko į dešimtuką, bet liko už pirmojo trejeto ribos.

Paklaustas, kaip reagavo į tai, planetos čempionas sakė: „Labai normaliai, vadinasi, buvo vertesnių. Apdovanojimų laureatai – tai ne tik disko metikai, bet visų rungčių lengvaatlečiai.“

Ir patikino, kad būtinai atvažiuos į iškilmes Vilniuje, kurias ves šių metų Europos uždarų patalpų šuolių į aukštį čempionė Airinė Palšytė.

– Andriau, kaip vertini 2017-ųjų sezoną?

– Normaliai, ilgam bus ką prisiminti. Bet sezonas jau praėjo. Rengsimės kitų metų Europos čempionatui. Šio mėnesio pabaigoje pradėsiu judėti Lietuvoje, o kada ims kandžiotis šaltukas, lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, vyksiu pasišildyti į šiltus kraštus.

– Ar vis dar sulauki skambučių, kviečiančių į įvairius susitikimus?

– Aplankau vieną kitą mokyklą, noriu, kad kuo daugiau vaikų sportuotų, judėtų. Kaip aš atsiradau sporte? Kažkas atvažiavo į mokyklą ir mane pasikvietė. Neseniai lankiausi savo buvusioje Vilkijos gimnazijoje, pasišnekėjau su vaikais. Kai mane kas nors pakviečia, niekada neatsisakau.

– Kokių klausimų dažniausiai sulauki?

– Kasdienių, natūralių. Vaikams įdomu, kaip patekau į sportą, kaip treniruojuosi, jaučiuosi per varžybas ir t. t.

– Gal tarp mokinių įžvelgi talentų, tvirtai sudėtų, aukštų vaikinų?

– Tas talentas ant kaktos neparašytas. Kažkodėl vyrauja stereotipas, jeigu jau esi aukštas ir stambus, tai tikrai būsi diskininkas. Tai mitas. Jeigu reikėtų tik didelio, aukšto ir stambaus, tai disko metikais galėtų tapti daug žmonių. Pamatyti, ar vienas, kitas yra gabus disko metimui, pirmiausia reikia, kad jis ateitų į treniruotes ir pasižiūrėti, ko iš tiesų vertas. Viską galima ištreniruoti iki tam tikro lygio, tačiau vėliau jau reikia įgimtų savybių. Vien treniruotėmis daug ko nepasieksi.

– O per varžybas ar nepastebėjai talentingų disko metikų, kurie galėtų atsiskleisti po kelerių metų?

– Bijau kam nors sugadinti nuotaiką, bet su disko metimu Lietuvoje yra bėda. Nėra tų disko metikų. Kai buvau vaikų amžiaus, per mūsų čempionatus dalyvaudavo kelios dešimtys vaikų. Jaunių grupėje vėlgi jų susirinkdavo nemažai. O dabar terungtyniauja vos keturi-penki metikai ir viskas. Lietuvos suaugusiųjų čempionate varžosi iki 10 sportininkų.

Ką mes matome? Nuo mano sportavimo pradžios jaunių grupėje prabėgo 12 metų, o iš to amžiaus sportininkų, su kurias varžiausi, likau vienintelis. Disko metimui tikrai atėjo sunkios dienos. Daug kas atsiremia į finansines bėdas, nes tėvams brangu vaiką iškleisti sportuoti profesionaliai. Reikia mokėti už keliones, maistą, sportinę aprangą.

Būkime realistai: norint rasti vieną deimantą, reikia iškasti didelę šachtą anglių. Disko metime – tas pats. Norinti surasti vieną elitinį sportininką, reikia jo ieškoti tarp daugybės žmonių. Nebus taip, kad ateisi, bakstelėsi į vieną sportininką ir jis jau bus pasaulio čempionas. Kai aš jaunystėje mėčiau, niekas nepasakė, kad, va, šitas bus pasaulio čempionas. Jaunučių, jaunių varžybas tai laimėdavau, tai pralaimėdavau. Visko būdavo. Tačiau išryškėjo kažkokios savybės, kurios parodė, jog kažkas gali išaugti iš manęs.

Tas pats ir su šiandienos jaunimu. Neturime žmonių, iš ko rinktis. Treneriai turi keletą sportininkų, bet jų lygis vidutinis. Auga Virgilijaus Aleknos sūnus Martynas, kuris jaunių grupėje šiuo metu yra geriausias Lietuvoje. Suaugusiųjų grupėje pradėjo rungtyniauti Domantas Poška. Tačiau šiuo metu disko metimo rungtyje yra vakuumas. Tiesa, po Virgilijaus Aleknos irgi buvo vakuumas. Tačiau ilgainiui jis užsipildė. Gal po penkerių metų vėl atsiras kažkas. Metant 1,5 kg ar 1,75 kg diską, nėra atletų, kurie priartėtų prie 60 metrų. O tai riba, kurią įveikę sportininkai tikrai gali augti toliau.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Universiteto laukia pokyčiai: paskelbė konkursą rektoriaus pareigoms užimti

Pokyčiai „Žalgirio“ ekipoje: atsisveikino su Dee Bostu.

Pradėtas paskutinis A. Mickevičiaus gatvės rekonstrukcijos etapas

Svarstoma plačiau naudoti biometrinius duomenis

Kauno rotušės aikštėje - greitai tirpstantys stebuklai

Vilijampolėje partrenktos mergaitės atsidūrė ligoninėje

Kauno valdžia nusitaikė į mokyklas: laukia daug permainų, kurios patiks ne visiems

2018-ųjų biudžetas: kiek gaus pensininkas, mokytojas, prezidentas

Suskaičiuota, kiek gyventojų šiemet paliko Lietuvą

Smurto atvejis Laisvės alėjoje: kaip reagavo aplinkiniai?