Ekonomistas G. Nausėda: kils ir algos, ir kainos

DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Algos toliau turėtų augti, tik kiek mažiau, tačiau taip pat augs ir paslaugų bei prekių kainos.SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda antradienį pristatė naujausią Lietuvos makroekonomikos apžvalgą.

2017 m. šalies BVP augo daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau, t. y. 3,7 proc. vietoje 3,2 proc. G. Nausėda spėja, kad 2018 m. šalies BVP augs iki 3,2 proc. , 2019 m iki 3 proc.

„Eksportas pirmąjį metų ketvirtį palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu augo 9,4 proc., antrąjį paspartėjo iki 12,3 proc. Taigi jis pranoksta importo augimą. Kai kas daro išvadą, kad kylančios kainos lemia tai, kad vartojimas yra mažesnis“, – sakė ekonomistas.

Vidutinė infliacija 2017 m. sudarys 3,3 proc., 2018 m. ji prognozuojama jau kiek mažesnė – 2,8 proc, 2019 m. dar mažesnė – 2,5 proc.

G. Nausėda išskiria didelę infliaciją kaip Baltijos šalių išskirtinumą, tiesa, ne itin gerą: „Infliacija Baltijos šalyse yra dvigubai didesnė nei Europos centrinio banko tikslinis orientyras – 2 proc. Tuo tarpu kitos ES šalyse iki šio rodiklio net netempia.“

Jis pažymi, kad kol kas kainos Lietuvoje vis dar mažesnės, ypač paslaugų, tačiau kai pasieks panašų lygį eurozonoje – infliacija pradės slopti.

„Vis dar sunku įsivaizduoji Lietuvą kaip brangiausią ES šalį, nebent sugalvotume PVM tarifą 30 proc. padaryti, bet tikiuosi, kad taip neatsitiks“, – šmaikštavo jis.

Jis prognozuoja, kad algos augs daugiau, nei SEB bankas prognozavo anksčiau, t. y. 2018 m. 7 proc., kai buvo prognozuota – 6 proc. 2019 m. taip pat 7 proc.

Tačiau keletą metų iš eilės sparčiai augantis darbo užmokestis gali tarpi konkurencingumo stabdžiu jeigu darbo našumo augimo tempas smarkiai atsiliks.

„Mes padidinome šių metų prognozę, bet vis dėl to manome, kad šis antras pusmetis gali būti kuklesnis, nes MMA padidinimas 2017 m. du kartus lėmė pirmo pusmečio vid. darbo užmokesčio spartesnį augimą. Atlyginimų augimo sparta yra didelė, tačiau tai, aišku, kelia disproporcijas tarp darbo našumo“, – sako jis.

Įsisukusi kainų ir algų spiralė nesustos greit suktis ir artimiausiu metu, jeigu lūkesčiai dėl infliacijos bei algų didėjimo nemažės, o Europos Sąjungos ekonomikos plėtra nelėtės.

G. Nausėda paaiškino, kad spartėjant kainų kilimui, atsiranda didesni infliacijos lūkesčiai, kurie savo ruožtu persikelia į darbo užmokesčio derybas.

Sparčiai didėjantis vidutinis darbo užmokestis šalyje rodo, kokią įtaką darbo rinkoje daro darbuotojų trūkumas ir palanki vidaus bei išorės ekonominė padėtis, dėl kurios dauguma įmonių visgi pajėgia mokėti daugiau savo darbuotojams.

Visgi nedarbo lygis Lietuvoje ir toliau mažėja, o bedarbių gretos retėja.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

2 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Rudenį kviečia praleisti aktyviai: kauniečiams dovanoja nemokamas treniruotes

Kauno klestėjimo laikotarpiui skirta paroda, kurią turi pamatyti kiekvienas

Kauniečiai pamėgo žiūrėti kiną netradicinėje erdvėje

Po rekonstrukcijos atidarytas Ražiškių viadukas

Kauno rajono savivaldybė atleido ūkininkus nuo žemės mokesčių

I. Budrienei - 20 deimantų už kiekvienus bendro gyvenimo metus

Mainais į algų kėlimą pažadėjo mažinti mokesčius

Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų - ties skurdo riba

Dėl K.Pūko ligos Konstitucinis Teismas negali pradėti apkaltos bylos

KTU „WANTed“ karjeros dienos 2017 – tramplinas į darbo rinkos vandenyną