Ekonomistai užsimojo nustatyti sumą, kurią žmogus gautų nuo gimimo iki mirties | Kas vyksta Kaune

Ekonomistai užsimojo nustatyti sumą, kurią žmogus gautų nuo gimimo iki mirties

delfi.lt 2017/09/26 08:45
Asociatyvi / Finansų ministerijos nuotr.

Universalių bazinių pajamų modelio entuziastai iš Vilniaus universiteto ketina nustatyti konkrečią sumą, kurią Lietuvos piliečiai gautų į savo sąskaitą visą gyvenimą be jokių papildomų sąlygų.

Universalių bazinių pajamų (UBP) suma būtų visiems vienoda, nepriklausytų nuo kitų gaunamų pajamų ar nuo turtinės padėties ir garantuotų žmogui pakankamą pragyvenimui pinigų kiekį būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Žinoma, norėtųsi, kad ši suma būtų kuo didesnė, tačiau reikia atsižvelgti į šalies biudžeto galimybes. Dėl to Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai ketina atlikti tyrimą ir išsiaiškinti UBP modelio įgyvendinimo Lietuvoje galimybes.

UBP modelis taip pat yra vienas populiaresnių pasiūlymų iniciatyvoje „Idėja Lietuvai“.

Prašo beveik 600 tūkst. eurų

Lietuvos mokslo tarybai (LMT) šiuo metu yra pateikta paraiška dėl UBP tyrimo finansavimo.

Prašoma suma – 595 595,16 euro. Jei bus patvirtinta, ji būtų finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Teigiama, kad projekto metu bus parengtas UBP modelio Lietuvai aprašymas, nustatytas tinkamas bazinių pajamų dydis bei įvertintas UBP metodo efektyvumas ir socialinis-ekonominis poveikis.

„Tyrimas taip pat leis atsakyti, ar UBP modelis Lietuvoje ilguoju laikotarpiu padės spręsti nelygybės, socialinės atskirties ir gyventojų gerovės bei socialinės apsaugos sistemos efektyvumo klausimus“, – rašoma paraiškoje.

LMT mokslo fondo direktorė Aušra Vilutienė DELFI sakė, kad visos paraiškos vertinimo procedūros bus užbaigtos spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje.

Truks 3 metus

Viena iš paraiškos iniciatorių VU dr. doc. Birutė Visokavičienė DELFI sakė, kad nuoširdžiai tiki UBP modeliu.

„Aš tikiu, kad tai būtų geriausias dalykas visiems Lietuvos žmonėms. Atsirastų daug pozityvių permainų visuomenėje, žmonės tikėtų ir žinotų, kad yra saugūs, kad turi pajamas, kurių niekas neatims“, – sakė ji.

Mokslininkė teigė, kad ši idėja neša didžiulę socialinę naudą.

„Mažintų emigraciją, mažintų korupciją, pinigai suktųsi Lietuvoje, daugiau gautų biudžetas“, – vardijo ji.

B. Visokavičienė dar sakė, kad UBP modelis įneštų skaidrumo.

Mažintų emigraciją, mažintų korupciją.

„Būtų sąskaitos, kreditinės ar debetinės kortelės. Žmogus žinotų, kad jis turi gauti, sakykim, 600 eurų, ar jis pensininkas, ar studentas, ar neįgalus, ar dirbantysis – žino, kad tie pinigai bus.

Jei nori, gali juos pasiimti anksčiau, tada moka palūkanas. Tai mechanizmų klausimas. Žmonių indėliai grįžtų į Lietuva, jie nebūtų motininiuose bankuose, būtų naudojami čia“, – svarstė ji.

B. Visokavičienė teigė, kad jei LMT patvirtins finansavimą, tyrimas truks apie 3 metus – nuo 2018 iki 2020 metų.

„Tačiau mes galėtume labai greitai Vyriausybei parengti mechanizmą, kaip pradėti eksperimentą“, –sakė ji.

Eksperimentas Suomijoje

UBP modelio eksperimentas šiuo metu jau vykdomas Suomijoje.

2 tūkst. skirtingose šalies vietose gyvenančių, 25–58 metų, nedirbančių suomių nuo 2017 metų pradžios kas mėnesį gauna po 560 eurų.

Tuo metu mokslininkai stebi, kaip ši suma keičia jų elgseną, gyvenimo sąlygas, įpročius ir t.t. Jei eksperimentas bus sėkmingas, tuomet galėtų būti įgyvendintas nacionaliniu mastu.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl suomiai pasiryžo tokiam eksperimentui, buvo tai, kad sena socialinė sistema neskatino nedirbančių gyventojų pradėti dirbti.

Suomijoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, žmogus netenka socialinės pagalbos iš valstybės, jei pradeda gauti kitų pajamų, dažniausiai iš darbo.

Dėl to kurį laiką nedirbę žmonės pradeda skaičiuoti, ar jiems labiau apsimoka dirbti, ar verčiau gauti pašalpą ir turėti daugiau laisvo laiko.

Jau paskaičiavo

Apie UBP modelio įgyvendinimą Lietuvoje dar 2016 metų viduryje rašė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jis paskaičiavo, kad pakeitus dabar egzistuojančią painią ir brangią socialinės apsaugos sistemą, kiekvienas šalies pilietis galėtų tikėtis maždaug 200 eurų.

„Vienas iš pagrindinių argumentų pasisakant už bazinių pajamų modelį yra tai, kad dabar galiojančios socialinės apsaugos sistemos yra labai neefektyvios.

Visose valstybėse socialinės apsaugos sistemos yra daug kainuojančios biurokratinės džiunglės, deja, dažniausiai neleidžiančios pasiekti optimalaus rezultato.

Šis argumentas yra itin aktualus Lietuvai. Pavyzdžiui, valstybė moka septynių rūšių socialinio draudimo pensijas – senatvės, invalidumo, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių, ištarnauto laiko, už ypatingas darbo sąlygas ir išankstinės senatvės pensijas.

Iš viso kasmet išmokama daugiau nei milijonas tokių pensijų, nors senatvės pensijų gavėjų yra mažiau nei 600 tūkstančių. Ir tai tik pensijos – o kur dar įvairios kitos socialinės išmokos, pašalpos, garantijos ir kompensacijos?“ – argumentavo N. Mačiulis.

Neleis kultūra

UBP modelis turi ir skeptikų. Pavyzdžiui, JAV politikos apžvalgininkas Ezra Kleinas svarsto, kad vien iš tokių pajamų gyvenantieji būtų žeminami ir vadinami „pašalpiniais“.

Savo tinklalaidėje „The Ezra Klein Show“ apie bazinių pajamų modelį kalbėjęs E. Kleinas įspėjo, kad jis gali sukurti labai didelę trintį tarp skirtingų visuomenės grupių.

„Nesu įsitikinęs, kad Jungtinėse Valstijose turime kultūrą, kurioje toks modelis galėtų egzistuoti, – sakė jis. – Net jei valstybė galėtų jį finansuoti, vien iš bazinių pajamų gyvenantys žmonės būtų vertinami kaip „pašalpiniai“.“

Pasak naujienų svetainės „Vox“ redaktoriaus, tokie žmonės taptų žemiausia visuomenės klase, į kurią visi kiti jos nariai žiūrėtų iš aukšto.

„Politikai nuolat juos pultų, taip siekdami gauti kelis balsus. Bazinių pajamų išlaikymas būtų labai sudėtingas, nes tai nepopuliari idėja. Dirbantys žmonės būtų nepatenkinti, kad jų uždirbti pinigai skiriami nedirbančiųjų subsidijoms“, – kalbėjo E. Kleinas.

Apžvalgininkas teigė, kad būtų labai sudėtinga sukurti tokią kultūrą ir politinį sutarimą, kurie nesmerktų žmonių už tai, kad jie nedirba.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA