Šildymo sezono įkarštyje gyventojų laukia kainų smūgis

Asociatyvi/R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Jei iki naujųjų metų Seimui nepavyktų rasti sutarimo dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos centriniam šildymui, o žiema bus šalta, butų gyventojams gali reikšmingai išaugti išlaidos šilumai.

PVM tarifo įtaką šildymo išlaidoms galima apibendrinti taip: kuo mėnuo šaltesnis, tuo ji didesnė.

Pavyzdžiui, jei sausį vidutinė mėnesio temperatūra bus 7,5 laipsnio šalčio (kaip buvo 2016 metais), o 60 kvadratinių metrų butas Kaune suvartos apie 1860 kilovatvalandžių šilumos, jo savininkas gaus 106,44 euro sąskaitą (su 9 proc. PVM).

Tačiau, jei PVM tarifas būtų 21 proc., už tą patį mėnesį tektų sumokėti jau 118,16 eurų, t.y. 11,72 euro daugiau.

Jei PVM tarifas būtų 15 proc., sąskaitoje būtų įrašyta 112,3 euro, t.y. 5,86 euro daugiau.

Kainos nuolat keičiasi

Skirtingų Lietuvos šilumos tiekėjų taikomos kainos kas mėnesį keičiasi. Kol kas paskelbti tik 2017 metų rugsėjo duomenys, todėl prognozuoti artėjančio šildymo sezono gyventojų išlaidas ir lyginti jas su ankstesnių metų statistika nėra visiškai korektiška.

Vis dėlto, pagrindines tendencijas, ypač susijusias PVM tarifu, apibendrinti galima.

Šilumos kainoms daug įtakos turi oro temperatūra – rudenį ir pavasarį kWh suvartojama mažiau, o žiemos mėnesiais daugiausiai.

Nemažiau svarbi ir daugiabučio būklė – senuose labai prastos būklės daugiabučiuose gyventojai moka daugiausiai, o naujos statybos namuose – mažiausiai.

Kainų palyginimams DELFI naudojo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenis už 2016 metų spalio, 2017 metų sausio ir rugsėjo mėnesius, Lietuvos šilumos tiekėjų (LŠTA) asociacijos statistiką apie šilumos suvartojimą 2016 metų sausio ir spalio mėnesiais.

Painiava su lengvata

Per artimiausią pusmetį PVM tarifas šildymui gali pasikeisti tris kartus. Šiuo metu jam galioja 21 proc. tarifas, nes lengvata praėjusios sesijos metu buvo panaikinta.

Tačiau nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos ir vėl galios lengvatinis 9 proc. tarifas. Taip Seimas nusprendė praėjusią savaitę.

Kas gyventojų laukia prasidėjus 2018 metams – kol kas iš tiesų nežinia. Jei lengvatos galiojimas nebus pratęstas, teks mokėti standartinius 21 proc.

Tačiau Vyriausybė kalba apie naują – 15 proc. lengvatinį PVM tarifą, tad vietoje 9 proc. gali įsigalioti ir šis.

Tuo metu opozicija kviečia neribotam laikui palikti įprastus 9 proc.

Didina kainą

2017 metų rugsėjį vilniečiai už šilumą mokėjo 4,44 ct už kWh (be PVM). Priklausomai nuo PVM tarifo, ši kaina galėtų didėti iki 4,84 ct/kWh (9 proc.), 5,11 ct/kWh (15 proc.) arba 5,37 ct/kWh.

Kaune šiluma rugsėjį kainavo 4,02 ct/kWh (be PVM), Klaipėdoje – 4,04 ct/kWh. Kaip PVM tarifas kainas paveiktų šiose miestuose galima pamatyti lentelėje.


Kaip atrodys sąskaitos

Tačiau gyventojai moka ne centais už kWh ir ne be PVM. Jiems svarbu, kokią sąskaitą gaus už savo buto šildymą, ar jis bus didesnė, ar mažesnė nei pernai.

DELFI palygino, kaip PVM tarifo pokyčiai būtų paveikę tipiniame senos statybos neapšiltintame 60 kv. m bute gyvenančių asmenų išlaidas šildymui.

LŠTA duomenimis, 2016 metų spalį toks butas Lietuvoje vidutiniškai suvartojo 660 kWh šilumos. Tuomet galiojo 9 proc. PVM tarifas.

Už butą Vilniuje teko mokėti 36,33 euro, už butą Kaune – 29,86 euro, už butą Klaipėdoje – 29,64 euro.

Sausį šildymo išlaidos būna daug didesnės. Su 9 proc. PVM vilniečiai vidutiniškai mokėjo 80,49 euro, kauniečiai – 106,44 euro, klaipėdiečiai – 94,68 euro.

Kaip šios išlaidos keistųsi priklausomai nuo PVM tarifo galima pamatyti lentelėse.

Pavyzdžiui, Vilniuje sausį su 21 proc. PVM gali tekti sumokėti 89,35 euro, t.y. 8,86 euro daugiau negu su 9 proc. PVM.

Sezonui pasiruošę

LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas DELFI sakė, kad tiekėjai artėjančiai žiemai pasiruošę.

„Žiemai viskas paruošta, visos sistemos – kai tik šilumos reiks, visi bus aprūpinti. Kitas svarbus klausimas – kaip paruošti pastatai. Ar sutvarkytos vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos?

Rugsėjo 15 dieną kiekvienas pastatas, turintis vidaus prižiūrėtoją, turėjo baigti visus darbus ir pateikti pastato savininkui aktą, kad viskas paruošta. Tada pastato savininkas per 5 dienas turėjo akto kopiją pateikti šilumos tiekėjui, kad jis žinotų. Tokių pastatų Lietuvoje yra 30 tūkst. visuose miestuose.

Kol kas visiškai tikslių duomenų apie tai neturime, bet iš nuogirdų žinome, jog tik apie 20 proc. yra viską sutvarkę“, – sakė jis.

V. Stasiūnas dėl PVM tarifo buvo ramus.

„Po naujų metų paims patvirtins ir vėl pratęs. Man atrodo, čia yra tik žaidimai. Manau, kad ir toliau bus 9 proc.“, – svarstė LŠTA prezidentas.

Pašnekovas pastebėjo, kad didžiausią įtaką sąskaitoms turi pastato būklė. Atitinkamai, PVM pokyčiai labiausiai paveiktų senuose namuose gyvenančius, o mažiausiai – naujuose.

Kaip yra paskaičiavusi asociacija, esant 9 proc. PVM, 60 kv. m buto šildymas sename labai prastos būklės daugiabutyje per visą sezoną (6 mėn.) atsieina 718 eurų. Tokiuose pastatuose gyvena maždaug 0,33 mln. žmonių.

Sovietinės statybos tipiniame daugiabutyje, kokiuose gyvena 1,15 mln. žmonių, kaina už sezoną sudaro 391 eurą. Naujos statybos namuose, turinčiuose 0,358 mln. gyventojų – 185 eurus.

Jei PVM tarifas pakiltų iki 21 proc., prastos būklės daugiabutyje sąskaita už sezoną pasiektų 798 eurus, sovietinės statybos – 434 eurus, naujos statybos – 205 eurus.

V. Stasiūnas dar sakė, kad sezono metu šildymui naudojamo kuro kaina paprastai brangsta. Tačiau, jo manymu, vidutinė kaina visoje Lietuvoje bus apie 5,5 ct/kWh.

„Atmetant PVM pokyčius, kilovatvalandės kaina bus maždaug tokia pati, kaip ir pernai“, – prognozavo jis.

Lietuvoje šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už 10 laipsnių šilumos pagal Celsijų.

Gyventojams reikia pasiruošti

Vilniaus skirstomųjų tinklų komunikacijos vadovė Edita Sirutienė papasakojo, į ką atkreipti dėmesį turėtų patys gyventojai.

„Reikia tinkamai pasiruošti savo būstus šaltajam metų laikui. Pavyzdžiui, atkreipti dėmesį į bute esančių šildymo prietaisų būklę, stengtis neužstatyti jų baldais, neuždengti storomis užuolaidomis, pasitikrinti langų sandarumą.

Pagal galimybes už šildymo prietaisų įrengti šilumą atspindinčias plėveles. Taip pat pasidomėti ir reikalauti iš pastatų prižiūrėtojų, kad šie tinkamai paruoštų vidines pastatų šildymo sistemas, tam kad VŠT tiekiama šiluma bei karštas vanduo gyventojus pasiektų laiku ir kokybiškai bei teiktų maksimalią naudą.

Tuos klientus, kurie iki šiol už karštą vandenį moka pagal nustatytą ir šįmet padidintą normatyvą (ne pagal skaitiklių rodmenis), raginame pateikti prašymus VŠT, kad būtų įrengti skaitikliai ir mokestis už karštą vandenį klientams būtų mažesnis.

Tuos klientus, kurie dar nesinaudoja VŠT savitarnos svetaine, skatiname prisijungti prie jos ir atsisakyti popierinių sąskaitų. Savitarnos naudotojai gali gauti el. paštu aktualią informaciją apie kainų pokyčius, planuotus ir neplanuotus karšto vandens išjungimus ir kt.“ – sakė E. Sirutienė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

28 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia

Šančiuose mirtinai nudurtas vyras, policija prašo pagalbos

Universiteto laukia pokyčiai: paskelbė konkursą rektoriaus pareigoms užimti

Pokyčiai „Žalgirio“ ekipoje: atsisveikino su Dee Bostu.

Pradėtas paskutinis A. Mickevičiaus gatvės rekonstrukcijos etapas

Svarstoma plačiau naudoti biometrinius duomenis

Kauno rotušės aikštėje - greitai tirpstantys stebuklai

Vilijampolėje partrenktos mergaitės atsidūrė ligoninėje

Kauno valdžia nusitaikė į mokyklas: laukia daug permainų, kurios patiks ne visiems

2018-ųjų biudžetas: kiek gaus pensininkas, mokytojas, prezidentas