Darbo kodekse numatyta, bet atlyginimai nedidėjo tūkstančiams darbuotojų

Asociatyvi/DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Liepos pradžioje įsigaliojusiame naujame Darbo kodekse numatyta, kad minimalią algą mokėti galima tik nekvalifikuotiems darbuotojams.

Be to, kiekvienoje didesnėje darbovietėje turi būti patvirtinta darbo apmokėjimo sistema, o joje – be kita ko, ir darbo užmokesčio indeksavimo (didinimo arba mažinimo) tvarka. DELFI pasidomėjo, kaip įgyvendinamos šios nuostatos.

Vadovai kvalifikuoti, bet už minimumą

Duomenis apie darbuotojų profesijas ir darbo užmokestį kaupianti „Sodra“ kol kas atsargiai vertina minėtų kodekso nuostatų poveikį.

„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė informavo, kad liepą buvo apie 140 tūkst. kvalifikuotų darbuotojų, kurių pajamos neviršijo minimalios mėnesinės algos (MMA – 380 Eur). Tai yra 20 tūkst. mažiau nei birželį ir 60 tūkst. mažiau nei praėjusių metų liepą.

Birželį lygiai 380 Eur uždirbusių kvalifikuotų darbuotojų skaičius po mėnesio, jau įsigaliojus kodeksui, sumažėjo 19 tūkst.

Tačiau 13 tūkst. sumažėjo ir tų, kurių alga buvo didesnė negu 380 Eur. Uždirbančių mažiau nei MMA skaičius beveik nepakito. Beveik nesikeitė ir nekvalifikuotų darbuotojų uždirbusių iki MMA.

Beje, vidutinės dirbančiųjų pajamos liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo 13 Eur – iki 801 Eur.

„Vis dėlto didelės įtakos darbuotojų skaičiaus ir pajamų sumažėjimui galėjo turėti ir sezoniniai veiksniai, dėl kurių šis sumažėjimas gali būti trumpalaikis“, – komentavo J. Varanauskienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad liepą, sumažėjo vadovų, kurių alga neviršija MMA. Pavyzdžiui, tokių įmonių ir organizacijų vadovų sumažėjo – 1,6 tūkst. (arba 12 proc.). Panašiai (1 tūkst.) padidėjo šios profesijos atstovų, kurie uždirbo daugiau negu MMA, skaičius.

„Taigi tikėtina, kad daugelis birželį minimumą ir mažiau uždirbusių vadovų liepą buvo ne atleisti, o gavo didesnes pajamas. Panašios tendencijos, kai kalbame apie tokias profesijas kaip reklamos ir rinkodaros, pirkimo specialistus, taip pat kirpėjus, kosmetikus ir giminiškų profesijų darbuotojus, kvalifikuotus žemės ūkio darbininkus.

Vis dėlto dar neskubame daryti išvados, kad taip atsitiko dėl naujo teisės akto, nurodančio, kad kvalifikuotų darbuotojų alga turėtų būti didesnė negu MMA, – 11 tūkst. įmonių vadovų ar 7 tūkst. rinkodaros, reklamos pirkimo specialistų, kurių alga neviršija MMA, yra daug.

Liepos mėnesį pokyčiams įtaką galėjo daryti tai, kada vadovai ar pirkimo specialistai išėjo atostogų, arba tai, kad darbų apimtis ir pajamos žemės ūkyje ar grožio paslaugų sektoriuje liepą buvo didesnės negu birželį dėl sezoninių veiksnių. Vadinasi, reikia stebėti, kaip pajamos keisis vėliau“, – svarstė patarėja.

Po truputį juda

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas taip pat atsargiai vertino, kiek darbuotojams buvo didinti atlyginimai, kaip to reikalauja nuo liepos galiojantis Darbo kodeksas.

„Matote, įstatyme ta nuostata, ja buvo galima girtis kiek nori, bet realiai ji ganėtinai neapibrėžta, kad paskatintų darbo užmokesčio užmokesčio augimą.

Pasakyta, minimali alga mokama tik už nekvalifikuotą darbą. O kiek didesnė? Euru, šimtu eurų ar penkiasdešimt? Juridiškai tai išspręsti galima pridedant vieną eurą ar dešimt centų – jau būtų ne MMA ir kodekso reikalavimai įgyvendinti“, – aiškino pirmininkas.

Jo teigimu, šios vienos nuostatos negalima išimti iš konteksto ir vertinti atskirai. Reikia atkreipti dėmesį, kad kita kodekso nuostata reikalauja, jog kiekvienoje įmonėje, turinčioje bent 20 darbuotojų privalomai turi būti darbo apmokėjimo sistema.

„Reikalavimą mokėti MMA tik už nekvalifikuotą darbą mes siejame su darbo apmokėjimo sistema. Tik tada kai įmonės jas įdiegs, darbuotojams tampa daug aiškiau, kada, kokiomis sąlygomis jo darbo užmokestis bus didinamas.

Už tokį patį darbą turi būti mokamas vienodas atlyginimas, o ne taip, kaip yra dabar. Reikia pripažinti, kad kai kuriose įmonėse ir įstaigose alga priklauso nuo giminystės ryšių, politinės priklausomybės ir t. t. Būtent tie du faktoriai algas leis mokėti skaidriau ir aiškiau žinoti, kada tas atlyginimas didės“, – įsitikinęs A. Černiauskas.

Paklaustas, ar tokios darbo apmokėjimo sistemos realiai kuriamos, ką apie jas kalba patys darbuotojai, pirmininkas teigė, kad tai daroma „po truputį“:

„Pirmiausia tai buvo padaryta biudžetiniame sektoriuje, nes jame reikalavimai tokią sistemą sukurti atsirado anksčiau – įstatymas buvo priimtas dar sausio mėnesį. Didesnės privačios įmonės ir taip turi apmokėjimo sistemas, ten nebuvo problemų su darbo užmokesčiu. Mažesnės po truputį juda ta kryptimi ir jos turi laiko per pusę metų jas sukurti.“

Pašnekovas pripažino, kad įdiegti pačią sistemą yra iššūkis, nes ją reikia ne tik parašyti, bet dėl jos ir susiderėti su darbuotojai.

„Reikia pripažinti, kad ir kai kurie mūsų vadovai nelabai supranta, kaip ta sistema turi atrodyti, darbdaviai irgi. Bet yra daug literatūros, paruoštos metodikos, kurią galima teikti, taip pat yra įmonės, kurios už gana didelius pinigus ruošia tokias sistemas. Bet matome, kad poslinkis teigiama prasme po truputį yra“, – apibendrino A. Černiauskas.

Kvalifikuotas vištų galvų kapojimas

Buhalterines paslaugas teikiančios įmonės „Vilniaus buhalterių grupe“ apskaitos grupės vadovė Visita Ramanauskienė abejojo, ar daug įmonių didins darbuotojų atlyginimus vien dėl to, kad atsirado naujos DK nuostatos. Kita vertus, ji teigiamai vertino kodekso nuostatą dėl darbo užmokesčio sistemos.

„Mano nuomone, tokia darbo apmokėjimo sistema yra gerai abiem pusėm. Darbuotojams gerai, kad tai gali padėti tam tikra prasme tramdyti nesąžiningus darbdavius ar viduriniosios grandies vadovus, kurie priedus ar premijas kartais „skiria iš oro“. Ir darbdaviams gerai, kai darbuotojams nekyla kažkokių minčių, kodėl vienas gavo tiek, o kitas tiek“, – komentavo pašnekovė.

Tokia darbo apmokėjimo sistema yra ir jos įmonėje, nors ši neturi 20 darbuotojų.

„Mūsų darbuotojų darbo užmokestis priklauso nuo jų kvalifikacijos ir nuo pasiektų rezultatų. Jie tai žino, kas už ką gauna, kada ir kaip alga indeksuojama. Tarp mūsų klientų irgi yra įmonių, kurios tikrai turi tokią tvarką. Pavyzdžiui, viena bendrovė, turinti daug techninių darbuotojų yra numačiusi priedus, ir nustačiusi darbo apmokėjimo tvarką“, – pasakojo vadovė.

Jos įsitikinimu, daugelis normalių įmonių jeigu tokios tvarkos dar nėra pasitvirtinę, tai tikrai pasitvirtins. Kita vertus, bus ir tokių, kurių vadovai nebus girdėję apie naujovę, tad numos į ją ranka, nes tai padaryti irgi užima laiko. O mokantys vokelius susitvarkys taip, kad neužkliūtų.

V. Ramanauskienė įsitikinusi, kad reikalavimas mokėti MMA tik už nekvalifikuotą darbą neturės daug įtakos algų didėjimui.

„Pirma, nėra aiškaus apibrėžimo kodekse kas tas nekvalifikuotas darbas. Pvz., projektų vadovas – čia kvalifikuotas darbas ar ne. Kokią čia reikia baigti profesiją? O jeigu žmogus neturi to konkretaus išsilavinimo, bet dirba? Koks nors vištų galvų kirtėjas – kaip čia, kvalifikuotas ar ne? Jeigu savaitę dirba ir puikiai susitvarko tai gal jau kvalifikuotas“, – svarstė vadovė.

Anot jos ir įmonių vadovai dažnai nesuka galvos, ar jų direktoriavimas yra kvalifikuotas darbas, ar ne.

Kita vertus, o direktoriai? Jeigu klasifikatoriuje ir numatyta, kad kvalifikuota profesija, bet dalis vadovų patys taip nemano.

„Kodekse taip pat neapibrėžta, kiek reikia mokėti daugiau už MMA. Apskritai dalis darbdavių vertina, kad jų pačių ar darbuotojų darbas nekvalifikuotas ir nieko nedaro. Kiti numoja, nes jiems iš viso neįdomi ši situacija, kitas gal vienu euru pakelia, dar kitas gal dešimt.

Kad atlyginimų augimui tai turėtų realios įtakos, nemanau. To nėra, nes darbdaviai nesupranta, kam to reikia. Jie atlyginimus moka pagal rinkos sąlygas, žiūri į darbuotojų rezultatus, konkurenciją ir t. t. Pagal tai vertina. O kad pakeltų kažką dėl kažko, nelogiška. Tada ir pakelia euru, jei nesupranta dėl ko. Manau, kad nesąžiningi, kurie moka vokeliuose, jei nesumažins darbo laiko, tai pakels gal vienu euru, tiesiog, kad niekas neprisikabintų“, – apibendrino V. Ramanauskienė.

Kol kas nieko nepastebėjo

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė priminė, kad pagal naują kodeksą MMA galima mokėti tik už tą darbą, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.

Kilus neaiškumams, kokią pareigybę kaip vertinti, ji patarė naudotis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, kuriame nurodyti nekvalifikuotų darbuotojų profesijų pavadinimai, joms būdingos funkcijos.

Pagal klasifikatorių, nekvalifikuoti darbininkai atlieka paprastas ir pasikartojančias užduotis, kurioms atlikti dažniausiai reikia rankinio naudojimo įrankių ir fizinės jėgos. Profesijų pavyzdžiai: kambarinė, automobilių plovėjas, pakuotojas, krovikas, prekybos salės darbuotojas, virtuvės darbininkas, sargas.

Vedėja pateikė tokius „Sodros“ duomenis: liepos mėn., įsigaliojus naujam DK, MMA gavo 47,2 tūkst. darbuotojų. Iš jų: 15,3 tūkst. nekvalifikuotų darbuotojų ir 31,9 tūkst. kvalifikuotų darbuotojų.

„Tikėtina, kad tik dalis darbuotojų, gaunančių minimumą, yra priskiriami nekvalifikuotiems darbuotojams. Todėl manome, kad gaunantys MMA darbuotojai yra ir kvalifikuoti darbininkai, todėl galima įtarti, kad toks apmokėjimas už darbą yra laikytinas DK pažeidimu.

Darbuotojai, kurie dirba kvalifikuotą darbą ir gauna MMA, gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją ar prie jos veikiančias Darbo ginčų komisijas“, – komentavo V. Baliukevičienė ir pridūrė, kad kol kas tokių kreipimųsi nebuvo.

Paklausta, kaip sekasi įgyvendinti reikalavimą, kad darbovietėse būtų nustatyta darbo apmokėjimo sistema su atlyginimų indeksavimo tvarka, ji priminė, kad tai daroma kolektyvinėmis sutartimis. Kai šios nėra, per 20 darbuotojų turinčioje darbovietėje tokią sistemą turi nustatyti ir su ja darbuotojus supažindinti darbdavys.

V. Baliukevičienė nurodė, kad kol kas neregistruota nė viena kolektyvinė sutartis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

2 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Atidedama griežtesnė receptinių vaistų kontrolė: ką reikėtų žinoti?

Ekonomistai: sunku patikėti, kaip gerai dabar gyvename

Ruošiasi artėjančioms šventėms: miesto centrą papuošė pirmosios kalėdinės dekoracijos

Perspėja kelininkai: artėjant žiemai budrumo keliuose reikės vis daugiau

Paaiškėjo, už kokią sumą V. Matijošaitis įsigijo dvarą

Geriausių dešimtukas: visureigio fenomenas

Kaune veiklą pradėjo kokybišku ir prabangiu nekilnojamu turtu prekiaujanti agentūra

Tarp krepšinio žiūrovų Kaune – žinomas modelis ir flirtuojantys latviai

Akibrokštas: Sodra jauną mamą prilygino pensininkei

Avarija Ateities plente: po automobilių susidūrimo prireikė medikų pagalbos