Verslininkai išsigando minimalios algos didinimo, bet ekonomistai pasiūlė galimas išeitis

Asociatyvi / Finansų ministerijos nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Vyriausybei pasiūlius didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 400 eurų, ekonomistai pradėjo teikti savo variantus, pagal ką galėtų būti skirstoma minimali alga, nes kai kuriuose regionuose įsikūrusiems verslams net 20 eurų padidinimas kerta itin skaudžiai.

Startą šioms diskusijoms davė SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos idėja Lietuvai – leisti pačioms savivaldybėms nustatyti minimalią algą, kadangi ne visose pragyvenimo lygis yra vienodas.

Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis teigia, kad geriausia būtų MMA skirstyti pagal amžių, t. y. jauniausiesiems darbo rinkos dalyviams MMA būtų mažesnė, o Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis svarsto, kad minimalios algos dydį galima būtų nustatyti pagal atskirtas verslo šakas.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė, koncerno „Vikonda“ savininkė Jolanta Blažytė griežta – minimalaus atlyginimo bent kol kas didinti nereikia, geriau galvoti apie priemones našumui Lietuvos versle didinti.

Norėtų „žirgų lenktynių“

G. Nausėda praėjusią savaitę pasiūlė labiau įgalinti savivaldybes ir netgi joms pačioms leisti nustatyti minimalią algą.

Visgi, kadangi baiminasi kai kurių politikų savivaliavimo, jis pažymi, jog galėtų būti nustatytos tam tikros grindys.

„Gal net nereikėtų jų nustatyti, bet kadangi yra baimių, kad merai – uzurpatoriai, merai – drakonai nustatys minimalios algos dydį – 60 eurų, atsargumo dėlei galima tas grindis nustatyti. Jos galėtų būti, tarkime, dabartiniai 380 eurų (tiek šiuo metu siekia MMA Lietuvoje – DELFI)“, – sako jis.

Ekonomistas sako, kad šiuo siūlymu jis nori atkreipti dėmesį į skirtingą savivaldybių ekonominę bei finansinę padėtį: „Minimali alga nustatoma pagal darbo jėgos paklausą ir pasiūlą, o šiuo metu žinome, kad yra regionų, kuriuose vidutinis atlyginimas yra vos didesnis nei minimali alga, ir, pavyzdžiui, siekia 500 eurų. Jei valstybės mastu keliama MMA, tai darbo užmokesčio su MMA santykis tampa kokie 70–75 proc., ir tai nėra labai gerai tos savivaldybės požiūriu.

Tegul tos savivaldybės, kurios gali leisti nustatyti MMA 500 ar 600 eurų, taip ir daro, akcentuoja, kaip gerai joms sekasi.

Tada nebeliktų nuolatinių ginčų, kad MMA didinama per daug ar per mažai, nes tas klausimas labai politizuojamas. Visi supranta, kad viena liniuote čia nenubrėši, taigi įgalinus savivaldybes, atsirastų žirgų lenktynių momentas, kada jos pradės konkuruoti.“

Tačiau R. Kuodžiui toks siūlymas susižavėjimo nekelia: „Bandymai pasiūlyti, kad verslui Akmenėje būtų mažesni reikalavimai negu Vilniuje gali baigtis tuo, kad Akmenėje prisiregistruos daug verslų.“

Visgi G. Nausėda pažymi, kad MMA reikėtų kontroliuoti ne pagal įmonės registracijos, o pagal realaus veikimo vietą.

„O jeigu bus imtasi kitų būdų, norint apeiti sistemą, toks viešas apėjimo mechanizmo paskelbimas spaudoje suduotų smūgį tų verslininkų įvaizdžiui“, – mano jis.

Tačiau R. Kuodžio tai neįtikina. „Vieta ir lokacija yra keičiama charakteristika“, – sako jis.

Siūlo 16-mečiui mokėti mažesnę MMA negu 25-ečiui

R. Kuodis mano, kad geriausia minimalų atlyginimą būtų skirstyti pagal amžių.

„Kompensacija už darbą susideda ne tik iš algos, bet ir patirties darbo vietoje, darbdavio investicijų į apmokymą. Taigi vienoda minimali alga 16-mečiui ir labiau patyrusiam 25-ečiui reiškia, kad realiai 16-metis uždirbtų daugiau nei 25-metis, turintis daugiau patirties, kad ir dirbdamas nekvalifikuotą darbą“, – sako jis.

R. Kuodis tvirtina, kad ši praktika yra įsitvirtinusi daugelyje šalių, todėl neabejojantis, kad kažkada ji bus įtvirtinta ir Lietuvoje.

16-mečiai, kurie išvis nežino, kaip elgtis darbo vietoje, nemanau, kad turėtų gauti tą pačią minimalią algą nei 25-ečiai. Be to, įmonės gautų tam tikras lankstumo perspektyvas.
Raimondas Kuodis
„Amžius yra nekeičiamas, jūs negalite pakeisti savo amžiaus. Galima būtų tą diferencijavimą padaryti tam tikrai jauno amžiaus grupei, pavyzdžiui, nuo 15–18 metų,18–21 metų grupė ir t.t.

16-mečiai, kurie išvis nežino, kaip elgtis darbo vietoje, nemanau, kad turėtų gauti tą pačią minimalią algą nei 25-ečiai. Be to, įmonės gautų tam tikras lankstumo perspektyvas“, – sako jis.

Visgi svarstyti, kokie galėtų būti MMA dydžiai tam tikroms amžiaus grupėms jis nesiryžo: „Labai toli bėgame į priekį. Pirma, reikia pačią idėją pristatyti, supažindinti politikus. 10 metų praeis galvoti apie tai, 10 metų kažką daryti ir jau galiausia po 30 metų kažką padaryti, bet aš neabejoju, kad tai bus padaryta.“

G. Nausėda sako, kad idėja nėra bloga, o MMA nustatymą pagal amžių būtų lengva kontroliuoti ir administruoti. Visgi jis atkreipia dėmesį, kad toks skirstymas išspręstų tik labai siaurą vieną problemą, o ne problemų kompleksą.

„Galimas ir toks sprendimas, tačiau viso šito bloko klausimų, kuriuos išspręstų MMA skirstymas pagal savivaldybes, šis variantas niekaip neišspręstu, tik vieną siaurą problemą – jaunimo įdarbinimo galimybes. Šiuo metu tai tikrai nėra ypatingai didelė problema Lietuvoje“, – teigia jis.

R. Dargio idėja – MMA pagal verslo šakas

R. Dargis pažymi, kad minimalios algos kėlimas nėra vienintelis kelias spręsti atlyginimų ir pragyvenimo lygio problemas Lietuvoje, kadangi į tai itin jautriai reaguoja smulkūs verslai regionuose.

Minimalus mėnesinis atlyginimas turėtų būti optimalus, kad nebankrutuotų verslai, todėl nekiltų nedarbo lygis, tačiau ir žmonės negyventų ties skurdo riba.

Anot R. Dargio, galima būtų svarstyti minimalų mėnesinį atlyginimą nustatyti pagal sektorius, t. y. tam tikroms verslo šakoms galėtų būti taikomas skirtinas MMA.

Reikėtų pabrėžti, kad palaikyčiau diskusiją su socialiniais partneriais, šiuo atveju, profsąjungomis, jei jos kalbėtų apie šakinius minimumus arba šakinius vidurkius. Tada galima būtų ieškoti kompromiso ir tartis, nes šaka šakai nelygi. Įmonėse, kur darbuotojai valdo kompiuterizuotas stakles, rašo kompiuterines programas, jie uždirba tikrai daugiau nei minimali alga, jų kvalifikacija yra aukšta.
Robertas Dargis
„Reikėtų pabrėžti, kad palaikyčiau diskusiją su socialiniais partneriais, šiuo atveju, profsąjungomis, jei jos kalbėtų apie šakinius minimumus arba šakinius vidurkius. Tada galima būtų ieškoti kompromiso ir tartis, nes šaka šakai nelygi. Įmonėse, kur darbuotojai valdo kompiuterizuotas stakles, rašo kompiuterines programas, jie uždirba tikrai daugiau nei minimali alga, jų kvalifikacija yra aukšta“, – sako jis.

R. Dargis atkreipia dėmesį, kad pramonės įmonės yra labiau atsparesnės MMA kėlimui, todėl tas dydis galimai galėtų būti didesnis nei kitame, pavyzdžiui, paslaugų sektoriuje.

Jis pažymi, kad ypatingai svarbu išnagrinėti, kaip tokie siūlymai paveiktų smulkų verslą, išanalizuoti paslaugas teikiančių įmonių situaciją regionuose.

„Smulkus verslas itin jautriai reaguoja, todėl reikėtų giluminiai, iš visų pusių pažiūrėti į problemą. Kol kas tai tik idėja, ji nevirtusi kūnu, tačiau gal galima būtų pririšti vidutinį atlyginimą prie minimalaus, ir tai leistų įmonėms prognozuoti ateitį, o verslui, ypač smulkiam, labai svarbu žinoti, kaip bus, ypatingai mokestinius dalykus, nes įmonės biudžetus planuoja metams į priekį, ima paskolas, kreditus, skaičiuoja“, – sako jis.

Visgi smulkiau paaiškinti, kaip galėtų būti įgyvendinta ši idėja, jis dar nesiryžo.

„Aš manau, kad tai tik pradinė stadija, tik dalinuosi idėjomis, nes dabar pas mus Lietuvoje idėjų laikmetis, paleista gera programa „Idėja Lietuvai“, ir mes visi galvojame, ką galima būtų padaryti geriau. Kol kas ši idėja svarstytina, ją rimtai išdiskutuotume iki detalių, jei profsąjungos rimtai atstovautų derybose. Tada galima būtų rasti sutarimą“, – DELFI teigė R. Dargis.

J. Blažytė siūlo įšaldyti MMA didinimo planus

Klausimų dėl G. Nausėdos pasiūlytos idėjos kyla ir verslininkei J. Blažytei. Visgi ji mano, kad pirmiausia minimali alga Lietuvoje kol kas neturėtų būti didinama išvis.

„Pritarčiau, Ž. Šilėno nuomonei (Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas rugsėjo 5 d. DELFI teigė, kad MMA didinti nereikia), kad minimali alga Lietuvoje yra ir taip didelė, nes jos ir vidutinės algos santykis yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Turi būti protinga riba tarp to, ką žmogus uždirba, naudodamas savo kompetencijas bei asmeninį efektyvumą, ir tarp to, ką iš viršaus „nuleidžia“ populistinės vyriausybės.

Be to, MMA didinimas atlieka meškos paslaugą ir patiems darbuotojams, nes mažiausiai kvalifikuotieji tiesiog greičiau pakeičiami automatizuotais procesais. Taip pat už tą MMA padidėjimą visi užsimokame didėjančiomis kainomis ir infliacija.

Todėl mano pozicija – įšaldyti MMA didinimą bent metams į priekį ir siūlyti projektus dėl našumo Lietuvos versle didinimo“, – teigia ji.

Visgi J. Blažytė sako, kad jei be minimalaus atlyginimo didinimo apsieiti neišeina, galima būtų svarstyti apie minimalios algos skirstymą pagal savivaldybės ar pramones šakas, tačiau būtinai reikia suderinti formules, pagal ką ta minimali alga bus nustatoma.

„Pavyzdžiui, jei savivaldybėse MMA bus skirstoma tik pagal ten esančio atlyginimo vidurkį, visi smulkieji verslininkai drebės, bijodami, kad į jų savivaldybę neateitų kokia nors aukštųjų technologijų įmonė ir neiškeltų bendro atlyginimų vidurkio. Jei nebus griežtos, vyriausybėje suderintos formulės toks skirstymas gresia nauju populistų siautėjimu regionuose“, – tikino ji.

G. Nausėda sako, kad reikia ne bendros formulės, o pagalbos politikams, kurie turėtų nustatyti dydžius: „Manau, kad kiekvienas politikas savo savivaldybėje, gyvenamoje vietoje geriausia žino apie tos savivaldybės situaciją.

Siekiant padėti politikams, reikėtų metodologinės pagalbos, kurią, pavyzdžiui, galėtų teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar kitos institucijos: kokia yra MMA reguliavimo prasmė, tikslai, didinimo galimybės, kokios sąsajos su vidutiniu darbo užmokesčiu.“

Jis nemano, kad toks savivaldybių įgalinimas, vadžių atidavimas į politikų rankas sukels populistinį siautėjimą.

„O tai jau yra klausimas, ar apskritai pasitikime savivaldybėmis, ar ne. Yra veidmainiška sakyti, kad duokime daugiau laisvės savivaldybėms, bet turėti mintyje, kad Petraitis ar Antanaitis šioje savivaldybėje pradės siautėti, kažką nuskriaus. Vadinasi, kad savivaldybės funkcijos neveikia, o tada gal reikia tiesioginio valdymo šitai savivaldybei“, – šypsodamasis klausė jis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

40 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Eurolygos akistatoje – susidūrimas su komandai pažįstamu žaidėju

Žvalgosi didžiausių metų geradarių

Kviečia atsiliepti eismo įvykį mačiusius gyventojus

Sunerimę skaitytojai: kas vyksta Kauno oro uoste?

Kaune į naują „McDonalds“ investuotas milijonas eurų: planuoja statyti daugiau

Vairuotojams kurį laiką teks aplenkti V. Putvinskio gatvę

Lietuvoje lankysis popiežius (papildyta)

Eidama Kauno senamiesčiu mažamečio mama raudo iš gėdos

Kaune bus laikinai uždaryta požeminė perėja

Sulaikyti geležinkelio bėgius ardę ir jų dalis bandę pasisavinti jaunuoliai