Niūrios rudens naujienos vairuotojams – privalomasis draudimas stipriai brangs

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Šiemet ketvirtadaliu jau pabrangęs civilinės atsakomybės privalomas draudimas netrukus gali pabrangti dar labiau.

Po pateikimo Seimas pritarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisoms.

Jomis siūloma panaikinti 5 tūkst. Eur neturtinės žalos ribą ir numatyti, kad draudimo suma yra 5 mln. Eur – į ją būtų įtraukta ir minėta neturtinė žala.

„Priėmus įstatymą gali augti draudimo įmokos, sulėtėti žalos atlyginimo nukentėjusiems tretiems asmenims procesas, kilti daugiau ginčų dėl neturtinės žalos dydžio, didėti teismų darbo našta“, – nurodoma pataisų aiškinamajame rašte.

Jame taip pat teigiama, kad pataisos parengtos siekiant įgyvendinti ES Teisingumo teismo praktiką dėl žalos atlyginimo. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2019 m. pradžios.

Tiesa, pataisų projektą pristatęs finansų ministras Vilius Šapoka tikino, kad kol kas nėra prielaidų įmokoms didėti, tačiau esą viskas priklausys nuo teismų praktikos.

Edmundo Pupinio, Aušros Maldeikienės, Mykolo Majausko ir kitų parlamentarų spaudžiamas prie sienos, kiek tiksliai brangs draudimas, ir kaip tai paveiks viduriniąją klasę atstovams ministras gynėsi negalintis nuspėti, kaip bylas spręs teismai ir pusiau juokais pridūrė: „Nesu Naglis Šulija.“

Už tai, kad įstatymo projektas būtų priimtas po pateikimo, balsavo 56 parlamentarai, vienas buvo prieš, o 33 susilaikė.

Kiek brangs, parodys teismų praktika

Transporto priemonių draudikų biuras vadovas Algimantas Križinauskas prieš kurį laiką pripažino, kad galutinai priėmus įstatymo pataisas, vairuotojams civilinės atsakomybės draudimas pabrangtų.

„Šitas pakeitimas yra neišvengiamas, nei Vyriausybė, nei Seimas neturi jokio pasirinkimo. Įgyvendinant europinę praktiką tai reikia padaryti visoms valstybėms narėms. Kaip bus su įmokomis, priklausys nuo būsimos teismų praktikos.

Neturtinė žala arba, kaip geriau suprantama visuomenėje, moralinė žala atlyginama po visko. Tai yra, kas jau atlyginta dokumentais pagrįsta žala turtui, gydymo išlaidos, asmens žala, netektos pajamos ir kt.

Moralinė arba neturtinė žala priteisiama be jokio dokumento tiesiog už kentėjimus, už nepatogumus, jeigu žmogus buvo sužeistas arba, neduok Dieve, žuvo. Be teismo niekas negali pasakyti, kokia ta suma turi būti“, – paaiškino biuro vadovas.

Jo teigimu, kol kas niekas negali tiksliai pasakyti, kiek pabrangs draudimas vairuotojams, tačiau tai gali būti „tam tikras procentas“.

„Tai neišvengiamas žingsnis. Gal jis nėra gera žinia dėl galimų įmokų pokyčių, bet, kita vertus, nėra bloga žinia nukentėjusiems ir besidraudžiantiems. Teismas dabar gali priteisti ir didesnę nei 5 tūkst. Eur moralinę žalą (net jei žmogus žuvo). Tačiau tik tiek maksimaliai išmoka draudimo bendrovės. Kas viršija šią sumą, turi mokėti kaltininkas. Jeigu projektas būtų priimtas, visą teismo priteistą žalą mokėtų draudimo bendrovės“, – komentavo A. Križinauskas.

Draudimas pabrango ketvirtadaliu

Lietuvos banko (LB) duomenimis, vidutinė vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įmoka per pirmąjį 2017 metų pusmetį padidėjo net 24 proc.

Neseniai paskelbtoje apžvalgoje LB skelbia, kad ne gyvybės draudimo šių metų pirmąjį pusmetį labiausiai išaugo motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo apimtis: įmokos išaugo trečdaliu – iki 104 mln. eurų, išmokos – ketvirtadaliu, iki 60 mln. eurų.

„Šios rūšies draudimo augimui turėjo įtakos ne tik išaugęs sudaromų naujų sutarčių skaičius (6,7 proc.), bet ir didėjantys įkainiai (vidutinė įmoka, apskaičiuojama kaip draudimo įmokų ir sudarytų sutarčių santykis, išaugo net 24 proc.)“, – rašoma apžvalgoje.

Tiek Lietuvos bankas, tiek draudikų asociacija pastebi, kad automobilių draudimas yra nepelningas, tačiau 2016 metais penkios iš septynių tuo užsiimančių bendrovių bendrai dirbo pelningai, rodo jų finansinės ataskaitos.

2017 metų pirmojo pusmečio draudimo rinkos apžvalgoje taip pat rašoma, kad privalomasis automobilių draudimas visais laikotarpiais nuo jo įvedimo (išskyrus pirmuosius metus, kai draudimo įkainiai buvo reglamentuojami įstatymu) buvo nuostolinga draudimo rūšis ir turėjo labai didelės įtakos bendram rinkos rezultatui.

„Akivaizdu, kad draudikai pagaliau ėmėsi priemonių, kad pataisytų susiklosčiusią padėtį. Tačiau ne vien pajamos turi įtakos rezultatui, sąnaudos – taip pat“, – teigiama joje.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

292 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Ar Kaune įmanoma bent 16 dienų be smurto?

Apgynė tvirtovę: E. Ulanovo surengtas šou ir dar viena užtikrinta pergalė

Seimo nuosprendis – kitais metais brangs degalai ir tabako gaminiai

Nelaukia valdžios iniciatyvos: Giraitės bendruomenė patys kuria pokyčius

Kaune jau greitai duris atvers prekybos tinklo „Pepco“ parduotuvė

Atskleistos detalės apie šių metų Kauno eglę: sprendimas bus visiškai kitoks nei įprasta

Išrinktas kauniečių metų automobilis

Petrašiūnų elektrinėje paleistas naujas katilas - ruošiasi netikėtumams

Dėl receptinių vaistų ažiotažo nesikremta - gavo progą paaiškinti tvarką

„Regitra“ įspėja: nesusimokėjusiems baudų nuo gruodžio gresia sankcijos