Albertas Motiečius iš gimtųjų Kuršėnų į Kauną gyventi atsikraustė prieš beveik dvejus metus, o sutikę jį su drauge vaikštantį Laisvės alėjoje turbūt net nepagalvotumėte, kad gan lieknas vaikinas yra išties kietas vyrukas – trikovės atletas, Europoje ir pasaulyje garsinantis ne tik mūsų miestą, bet ir Lietuvą.
Viskas prasidėjo rūsyje
22 metų beveik 72 kilogramus sveriantis sportininkas yra daugkartinis Lietuvos ir Europos Trikovės čempionas (kategorijoje iki 74 kg.). Jis gimė ir užaugo Kuršėnuose, o į Kauną atsikraustė, nes čia apsigyveno jo mylimoji. Albertas sako, kad iš pradžių teko pratintis prie miesto ritmo, tačiau dabar tvirtina, jog, jei ateityje nuspręs rinktis gyvenimą didmiestyje, tai be jokios abejonės bus Kaunas.
Po komplimentų miestui sekė nuotaikingas Alberto pasakojimas apie tai, kaip jis pradėjo savo sportininko karjerą. Jėgos trikove vaikinas pradėjo užsiiminėti prieš maždaug šešerius metus sverdamas vos 49 kg. Pažintį su šiuo sportu jis prisimena su šypsena, nes anuomet Kuršėnuose fizinio lavinimo mokytojas Antanas Gricius tiesiog pakvietė į sporto salę, įrengtą mokyklos rūsyje. Albertas pabandė stumti štangą, o po dviejų dienų jau dalyvavo Lietuvos čempionate, kur savo svorio kategorijoje užėmė antrąją vietą.
Paklaustas apie šios vasaros medalių „derlių“ atletas vardina, jog Pasaulio štangos spaudimo čempionate jis nors ir liko be medalio (liko šeštoje vietoje), tačiau jau patį dalyvavimą tokio lygio varžybose vadina laimėjimu. Taip pat šią vasarą vykusiame Pasaulio jėgos trikovės čempionate štangos spaudimo rungtyje lietuvis laimėjo bronzos medalį pagerindamas net du jaunimo ir suaugusiųjų Lietuvos rekordus: pritūpė su 190 kg, paspaudė 160 kg, o nuo žemės – per 200 kg. Pasaulio lietuvių žaidynėse Kaune (vyksta kas 4 metus) vėl tapo žaidynių čempionu 74 kg. svorio kategorijoje ir vicečempionu tarp visų sportininkų.
„Ten kur sportas, ten ir aš“, – šypsosi Albertas ir paklaustas, ką dar veikė vasarą pasakoja, jog Kaune savanoriškais pagrindais treniruoja jau 8 asmenų komandą, su jais dalinasi savo patirtimi ir užsimena, kad savo ateitį nori sieti būtent su trenerio darbu. „Mano svajonė yra tęsti jėgos trikovės tradicijas Kuršėnuose. Todėl nors kurį laiką dar gyvensime Kaune, bet, manau, kad reiktų išlaikyti gimtojo miestelio tradicijas ir kažkada perimti bei pratęsti tą darbą, kurį dabar kantriai ir sėkmingai vykdo mano pirmasis treneris“, – ateities planais dalinasi sportininkas. A. Motiečiaus treniruojami kauniečiai taip pat skina laurus varžybose – neseniai viena mergina tapo Lietuvos vicečempione, o du vaikinai – čempionais savo amžiaus ir svorio kategorijose.
Horizonte – Olimpinės žaidynės
Geriausius rezultatus Albertas demonstruoja štangos spaudimo srityje. Lietuvos rekordus šioje rungtyje jis yra pagerinęs daugiau nei trisdešimt kartų, tačiau tik visai neseniai pradėjo vadinti save profesionaliu sportininku. Net ir pokalbio metu kuršėniškis dėstė mintis ir savo išties profesionalų požiūrį į sportą, tačiau kuklinosi kalbėdamas apie save kaip profesionalą.
A. Motiečius dalyvauja rungtyse iki 74 kilogramų, bet, kaip pats sako, rizikos viršyti šią ribą dar nėra, nes paskutinėse varžybose svarstyklės rodė ne pilnus 72 kilogramus. „Dažniausiai visose varžybose aš būnu pats lengviausias dalyvis“, – šypsosi sportininkas, kuris būdamas vos 22 metų jau trejus metus dalyvauja ir vyrų kategorijoje bei kaip lygus su lygiais varžosi su kur kas vyresniais ir daug labiau patyrusiais sportininkais. Kokia sėkmės paslaptis? „Mano genetika visai netinkama šiam sportui, nes aš nei iš prigimties raumeningas, nei labai žemo ūgio ar trumpomis rankomis. Aš viską pasiekiau savo sunkiu darbu. Genetika yra svarbu, bet sunkus darbas viską gali nugalėti“, – paklaustas, kuo jis yra pranašesnis už kitus sportininkus, sako Albertas, o net septyni bronzos medaliai primena apie tiek pat aplankytų skirtingų Europos šalių.
Kelionę į varžybas, kurios dažniausiai vyksta užsienyje, Albertas vadina atostogomis. Dažniausiai kelionė trunka tris dienas – mieste, kuriame vyksta varžybos, sportininkas atvykęs turi dieną pasiruošimui, tada metas varžyboms ir laisva diena po jų. „Pirma diena tokia įtemptesnė, anksti einu miegoti, nes kitą dieną startas. Tada varžybos, kurių metu mano darbas yra tūpti, spausti ir traukti, o visa kita sužiūri treneris. Aš nesuku galvos, tik mėgaujuosi procesu. Diena po starto būna džiugesnė, be streso, dažniausiai skirta apžiūrėti miestą, pailsėti“, – apie sau įprastą rėžimą pasakoja sportininkas, o paklaustas apie tai, kaip malšina stresą prieš varžybas, jis sakė, jog labiausiai ramina bendravimas telefonu su artimaisiais.
Bendravimo netrūksta ir varžybų metu, nes, anot sportininko, jėgos trikovę galima vadinti viena draugiškiausių sporto šakų. Draugiškiausiomis komandomis sportininkas vadina Baltarusijos, Latvijos, Prancūzijos atletus. „Visi mielai keičiasi naujienomis, savo treniruočių metodika, dalinasi informacija video bloguose“, – su džiugesiu mintimis dalinasi A. Motiečius ir išduoda dar vieną paslaptį – su gyvenimo drauge susipažino irgi varžybų, vykusių Lietuvos pajūryje, metu. Tąkart simpatiškos merginos telefono numerį užsirašė ant rankos, kitą dieną paskambino jai ir štai dabar abu kartu sportuoja ir gyvena Kaune.
Tiek šie jauni sportininkai, tiek ir viso pasaulio trikovės sporto bendruomenė viliasi, kad jų sporto šaka taps olimpine. „Tai didžiulė svajonė ir gal kada pavyks atstovauti Lietuvai olimpiadoje, tai būtų fantastika“, – apie svajones pasakoja A. Motiečius. Dabar jis ruošiasi Europos čempionatui, kuris šį rudenį vyks Ispanijoje, o kalbėdamas apie ateities planus prisipažįsta, kad ir pats laikas nuo laiko vis realiau pasvajoja apie Olimpiadą, tačiau labiau už viską tikisi, kad sportas jam teiks tik geras emocijas, galimybę bendrauti ir skleisti pozityvią energiją, kuria iš tiesų lengva „užsikrėsti“ bendraujant su šiuo nuolat besišypsančiu sportininku.
