Sukėlė aršią diskusiją: didelės ar mažos baudos vairuotojams Lietuvoje?

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Baudos Lietuvoje – jos didelės, o gal per mažos? Kaip sako vienas specialistas, apskritai baudų dydžiai neturėtų rūpėti tvarkingiems vairuotojams, tačiau anksčiau ar vėliau bene visiems tenka atverti piniginę. Klausimas, ar lietuviai tą piniginę atveria ne per plačiai?

Delfi.lt kalbinti specialistai pasidalino į dvi stovyklas – vieni sako, kad botago politikai jau atėjo galas, nes vis augančios baudos nėra pagrindinė priemonė tikslui pasiekti. Kiti tikina, kad tvirtos rankos politika turi išlikti, nes būtent tai ir keičia situaciją Lietuvos keliuose.

Klausimas, didelės ar mažos baudos už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus galioja Lietuvoje, yra gana subjektyvus, tačiau kone visi Delfi.lt kalbinti specialistai turėjo aiškią nuomonę. O ji gana skirtinga.

A. Juknevičius – kategoriškas

Kaip visuomet tvirtą ir aiškią nuomonę turi geriausias Dakaro ralio lenktynininkas Baltijos šalyse Antanas Juknevičius.

„Manau, kad kai kurios baudos yra tikrai per didelės ir neadekvačios pragyvenimo lygiui. Pirmas dalykas, pamatuokime baudas Vokietijoje, Prancūzijoje ar Italijoje ir pažiūrėtume, koks ten pragyvenimo lygis. Tada pažiūrėkime pragyvenimą Lietuvoje ir lietuviškas baudas. Pas mus už vieną baudą gali pakloti visą minimalų pragyvenimo lygį. Tai nėra adekvatu ir, mano nuomone, tai yra neteisinga.

Lietuvoje kai kurios baudos yra tikrai per didelės. Kai kurios gal yra per mažos, bet kai kurios – stipriai per didelės. Žinoma, mes suprantame, kodėl taip yra, nes turėjome problemų dėl eismo saugumo. Dabar kai kur mes esame visiškai susilyginę su Europa, net kai kuriuose parametruose esame lyderiai gerąja prasme, o baudos išliko tokios pačios didelės. Tai nėra teisinga. Mano manymu, tai turėjo būti laikina priemonė“, – teigė patyręs pilotas.

Kaip ir pastaruoju metu, bene daugiausiai klausimų kelia itin griežta atsakomybė už ištisinės linijos kirtimą, kai išvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą. Už šį pažeidimą garantuotai teks kuriam laikui atsisveikinti su vairuotojo teisėmis.

„Dabar susidaro toks įspūdis, kad valstybė siekia pasipelnyti. Mano tokia nuomonė, kad tai nėra adekvatu. Aš tikrai nemažinčiau baudų už važiavimą išgėrus – esu kategoriškai prieš tokius vairuotojus. Čia galbūt baudas reikėtų didinti ir didinti stipriai. Čia galima susirinkinėti – jei žmogus tiek durnas, kad girtas sėda už vairo, tai ir vanokime.

Bet kai kurios baudos atrodo absurdiškai. Kad ir tas ištisinės linijos kirtimas. Aš ir pats važiuoju ir žinau, kad gali atimti teises. Važiuoji ir matai tris kilometrus tiesaus, lygaus kelio, puikus matomumas, o priekyje 40 km/val. greičiu važiuoja sunkvežimis. Jis negali važiuoti greičiau, o tu negali jo lenkti ir turi vilktis iš paskos bei uostyti jo dūmus. Tu negali jo lenkti, nors lenkimas būtų visiškai saugus. O tau – bauda ir iškart teisių atėmimas. Tai yra absurdas“, – piktinosi A. Juknevičius.

Patyręs lenktynininkas įsitikinęs, kad situacija mūsų keliuose nėra tokia bloga, kad reikėtų nuolat didinti baudas.

„Nėra pas mus tokia bloga situacija, o baudos – neadekvačiai didelės. Gal vienam pinigai nėra dideli, bet pensininkui tai gali būti labai didelė suma. Tai jei netyčia papuola, tai nuskalpuoja visą pensiją. Manau, kad taip papuola nemažai vairuotojų.

Aš siūlyčiau mažinti baudas kai kuriose srityse. Vairuotojų sąmoningumas jau gerokai pakilo ir jau nereikia mojuoti botagais, o pas mus vis dar mosuojama. Žmonės jau brandūs, o juos kaip baudžiavos laikais lupa botagais. Gal būsiu nepopuliarus, tačiau manau, kad ne taip viską reikia daryti“, – teigia A. Juknevičius.

Kelių kosmonautai

Buvęs lenktynininkas Darius Jonušis taip pat pastebi, kad baudos Vakarų šalyse yra santykinai mažesnės nei Lietuvoje. Be to specialistas mano, kad ne bauda turi būtu pagrindinis instrumentas tikslui pasiekti.

„Jei kalbant apie tas šalis, kur man tenka daugiausiai važiuoti, – Italija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija – manau, kad ten šiek tiek mažesnės baudos. Tačiau tai tik emocinis palyginimas. Labai sunku vienareikšmiškai atsakyti ir negali visos visuomenės lyginti pagal vieną matą.

Sunku tiksliai identifikuoti, kas žmogų stabdo – bauda ar sąmoningumas? Man norėtųsi tikėti ir aš būčiau už tai, kad žmones labiausiai stabdo sąmoningumas. Baudos yra tik papildoma gąsdinamoji priemonė sąmoningumui padidinti. Gal aš neteisus, gal kitiems kitaip atrodo ir kitus žmones tik bauda stabdo, bet man atrodo, kad bauda nėra pagrindinis argumentas“, – teigia D. Jonušis.

Specialistas į dienos šviesą iškelia jau primirštą, tačiau taip baudomis ir neišspręstą problemą.

„Nemaža bauda numatyta už kalbėjimą telefonu. Kad ir dabar – išeikite į gatvę ir pastovėkite sankryžoje bei pažiūrėkite. Manau, kad būtent tai yra vienas iš prioritetinių dalykų, nes mieste ir užmiestyje važiuoja krūva kosmonautų. Nesuprasi, kur jis suks, nei ką planuoja… Tai tikrai didžiulė bėda. Tai pavyzdys, kad bauda ne visuomet veikia“, – įsitikinęs specialistas.

„Esu ir pats gavęs baudą. Na taip, tam kartui pasako nu nu nu. Pasikartosiu: manau, kad bauda tik papildoma, o ne pagrindinė priemonė. Kai kurie ženklai rodo, kad pas mus baudą norima padaryti kaip pagrindinę priemonę. Valstybėje daug pavyzdžių, kai priimami įstatymai, nustatomos baudos ir mes manome, kad problema išspręsta. Taip nėra. Problema išspręsta, kai pasiekiamas tikslas. Jei vis didinant baudas tikslas nepasiekiamas, tai reiškia, kad tai nėra pagrindinė priemonė. Mes vis keliam baudas, dar keliam ir dar keliam. Ir? Ir kas iš to? Tai reiškia, kad bauda nėra pagrindinė priemonė“, – priduria D. Jonušis.

Tvirta ranka ir Vilniaus lygis

Saugaus eismo ekspertas Darius Grinbergas į situaciją žvelgia iš kitos barikadų pusės. Specialistas pastebi, kad chroniški pažeidėjai apskritai nemoka baudų.

„Tiesą pasakius, jau bene 10 metų nesu gavęs baudos, todėl sunku vertinti, nes visuomet vertini pagal save. Mano nuomone, Lietuva yra labai nevienalytė pagal pajamas. Tai baudos matyt yra Vilniaus lygio. Jos nėra mažos, bet ir nėra pačios didžiausios Europoje. Yra kur ir daugiau reikia sumokėti už įvairius pažeidimus. Bet kiek teko skaityti, tai rajonuose ar mažesniuose miestuose žmonės tiesiog nemoka tų baudų. Tai klausimas, ar jie jas mokėtų, jei jos būtų mažesnės?“, – retoriškai klausia D. Grinbergas.

„Mano manymu, bauda nėra pagrindinis dalykas, kuris galėtų sutvarkyti situaciją mūsų keliuose. Tai turėtų būti ne baudos dydis, o baudos neišvengiamumas. Juk kiekvieną dieną visi matome, kiek vairuotojai pridaro pažeidimų – kerta ištisines linijas, apsisukinėja kur negalima, per raudoną važiuoja. Tai – kasdienybė.

Kalbant apie greičio viršijimą, tai reikalinga labai stipri kontrolė. Man baudų dydžiai tinka, nes jų negaunu. Bet nemanau, kad Lietuva baudų dydžiu išsiskiria Europoje. Manau, kad jos pakankamai adekvačios. Jeigu jų nebūtų galima išvengti, būtų dar geriau. Mes baudomis siekiame, kad keliuose būtų saugiau. Jei visas baudas išieškotų, tai žmonės labiau pagalvotų, ar verta pažeidinėti“, – įsitikinęs D. Grinbergas.

Ekspertas mano, kad baudos buvo viena iš priežasčių, kodėl situacija Lietuvos keliuose gerėjo.

„Važiuojant ir stebint kitus eismo dalyvius, progresas jaučiamas, vairavimo kultūros atsiranda vis daugiau. Prieš kokį dešimtmetį iš šalutinės gatvės ar kiemo išvažiuoti į pagrindinį kelią, tai būtum stovėjęs pusvalandį. O dabar kolega vairuotojas džentelmenas iškart stabteli ir praleidžia. Ir persirikiuoti rodant posūkį ne problema. Turbūt pamenate, kokia situacija buvo anksčiau. Tad natūraliai situacija gerėja. Be abejo, prie to prisidėjo ir baudos“, – įsitikinęs D. Grinbergas.

Svarbiausia – baudos neišvengiamumas

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sutinka su D. Grinbergu, kad esminis dalykas yra baudos neišvengiamumas.

„Iš tiesų galima diskutuoti apie baudų didinimą ar mažinimą, bet pats pagrindinis efektas yra bausmės neišvengiamumas. Jei daromas KET pažeidimas, vairuotojas visą laiką turi žinoti, kad visuomet jis gali būti sustabdytas, užfiksuotas ir sulauktų atsakomybės. Manau, kad tai labiausiai prevenciškai veikia vairuotojus laikytis KET“, – teigė V. Grašys.

Kelių policijos vadovas svarsto, kad baudos dydis yra subjektyvus dalykas, todėl jį vertinti gana sudėtinga.

„Vieniems bauda gali būti maža, kitiems galbūt didelė. Tai labai individualus reikalas. Jei visuomenė apie tai diskutuotų, policija taip pat pareikštų savo nuomonę. Daug diskusijų sukelia griežtos sankcijos už ištisinės linijos kirtimą, kai išvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą. Iš tiesų šis pažeidimas sukelia labai skaudžias pasekmes. Mūsų praktika rodo, kad tai tikrai aktualūs klausimai.

Kita vertus, drausmingam vairuotojui, kuris nepažeidinėja KET, neturėtų rūpėti atsakomybė už pažeidimą, nes jis jo tiesiog nedaro. Todėl aš vėl sugrįžčiau prie to, ką jau minėjau – baudos neišvengiamumas. Jei policija sugeba nustatyti ir nubausti tą vairuotoją, kuris kirto ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kol dar neįvyko eismo įvykis, tai manau yra pakankamai geras policijos darbo rezultatas“, – įsitikinęs V. Grašys.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

32 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kaune tokio koncentuoto protų šturmo nebuvo jau seniai

Praneša skaitytojai: pirmadienio vakarą Petrašiūnų ramybę sudrumstė gaisras

Pirmųjų sezono rungtynių namuose metu „Žalgiris“ sutriuškino Pasvalio komandą

Kėdainiuose griūva valdančioji koalicija

Kaunas ieško trijų sporto mokyklų direktorių

Ukrainietis tenoras, triumfavęs konkurse, debiutuos Kauno muzikiniame teatre

Iššokęs iš automobilio bagažinės Kaune neblaivus vyras sužalojo du asmenis

Mirusio senolio sofoje - pavojingas radinys

Kauno rajono pirmokai kasmet gauna vis po naują knygą

Suskaičiavo: atostogauti lietuviškame SPA kainuoja kur kas brangiau nei Europoje