Dėl Kauno ir Vilniaus universitetų jungtuvių – naujas bruzdesys: veikia už nugarų

LEU nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Seimas jau nutarė, kaip persitvarkyti šalyje turi aukštasis mokslas, tačiau, panašu, kad aklai taikstytis su tuo akademinė bendruomenė nėra linkusi.

Trečiadienį Lietuvos edukologijos universitete (LEU) organizuojamas bendruomenės susirinkimas, kuriame, informuojama, bus kalbama apie LEU ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pertvarkos aktualijas.

„Taip pat susirinkimo metu bus siekiama nustatyti, kiek LEU bendruomenės narių pritaria, kad LEU taptų VDU Švietimo akademija Vilniuje“, – skelbiama universiteto tinklalapyje.

Savo ruožtu švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas delfi.lt sakė, kad tai nėra visiškai korektiška.

„Seimas yra patvirtinęs valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, kuriame labai tiksliai yra įvardyta, kad pedagogų rengimas turi būti vykdomas klasikiniuose universitetuose, nedublikuojant šių universitetų veiklos viename mieste. Kitaip tariant, Vilniuje pedagogai turėtų būti rengiami klasikiniame universitete. Be abejo, tai yra Vilniaus universitetas (VU). Turbūt labai sunku įsivaizduoti kitą klasikinį universitetą“, – delfi.lt nurodė jis.

Dėl „bendros jungties“ jau pasirašė: derėjosi ilgiau nei metus

Tiesa, LEU rektorius Algirdas Gaižutis priešpriešos neįžvelgia ir leidžia suprasti, kad jau seniai aišku, su kuo jo atstovaujamas universitetas jungsis.

„Mes jau beveik pusantrų metų ne šiaip tariamės su VDU. Vyko faktiškai daugiau nei 20 įvairių pasitarimų įvairiuose lygiuose – rektorato, Senato, Tarybos, atskirų fakultetų… Tokiais klausimais kaip studijų programos, mokslas, studentų veikla, administraciniai reikalai… Yra tam tikras labai didelis įdirbis, visos valdančios universitetą institucijos yra pasirašiusios dėl bendros jungties. Šia kryptimi mes, galima sakyti, dabar veikiame ir judame. O šis mūsų susirinkimas daugiau skirtas dabartinės situacijos pasiaiškinimui – dėl studentų priėmimo, koks gali būti procentas“, – delfi.lt dėstė rektorius.

Pasak A. Gaižučio, kalbama susitikimo metu bus ir apie mokytojų poreikį, jų trūkumą tam tikrose srityse.

Komisijos balsą vadina tik patariamuoju

Tiesa, Vyriausybės sudaryta darbo grupė buvo numačiusi bendrą LEU, Šiaulių universiteto (ŠU), Mykolo Romerio universiteto (MRU) ir VU darinį. Vėliau Seimas nutarė, kad Vilniuje ir Kaune gali būti po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Nurodyta, kad šiuose miestuose taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai.

Apie atskirą švietimo akademiją nutarime neužsiminta, nors planas ir taip pavadintas kompromisiniu. Taip nutiko dėl to, kad po ginčų Seime ir akademinėse bendruomenėse jame nebeliko konkrečių nurodymų, kaip universitetai turėtų jungtis.

„Pirmiausia, teisiškai, juridiškai neturėjome jokio pasiūlymo, kuris būtų apsvarstytas jau ir rektorato – rektoriaus pasiūlymas buvo, bet ir Tarybos, ir Senato. Mes iki tol neturėjome šio pasiūlymo. Be to, komisija turi ne ką kitą, o tik patariamąjį balsą. Ji išdėstė bendrą nuomonę, jai atrodo, kad būtų galbūt geriau prie VU“, – į tai atsakė A. Gaižutis.

Nori būti atskira akademija, o ne fakultetu

Anot rektoriaus, VU priekaištų jie neturi ir kritikuoti šio universiteto nėra linkę, bet VDU vizija akademinei bendruomenei esą buvo artimesnė.

„Galvojimai, mūsų pamąstymai buvo, iš tikrųjų, pasverti ir protingi. Mes galime prisijungti prie VDU su savo fakultetais kaip atskira Švietimo akademija, o ne šiaip kažkoks fakultetas“, – aiškino jis.

Pasak A. Gaižučio, bet kuriuo atveju nuostolių bus, LEU esą jų nevengia, tačiau neva su VDU jungtis jiems būtų paprasčiau, nes diskusijos – jau pradėtos.

„Mes jau kalbamės ir apie bendro statuto priėmimą, jo aptarimą – kokiomis teisėmis, kiek atstovaus mūsų žmonių Senate. Ten yra daugybė dalykų išmąstytų, teisiškai pagrįstų ir taip toliau“, – pasakojo LEU rektorius.

Dėlioja savo planą

Anot jo, LEU kaip Švietimo akademija veiktų Vilniuje. Kol kas universitetai esą dar nėra suplanavę, kiek lėšų tam reikėtų, neva aišku tik tai, kad brangiausiai kainuos išmokos dėstytojams ir teisminiai procesai.

„Trečiadienio susirinkime mes nieko nespręsime. Tik norime dar kartą pasitikslinti, įvertinant visas universitetų jungčių sąlygas, ar pasisako dauguma, kad mes būtume VDU Švietimo akademija Vilniuje“, – aiškino A. Gaižutis.

Be to, pasirodo, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Senate, Taryboje ir rektorate esą priimtas nutarimas, kad jie taip pat jungiasi prie VDU.

„Tokiu būdu gali atsirasti, iš tikrųjų, pakankamai stiprus klasikinis arba neoklasikinis universitetas“, – kalbėjo A. Gaižutis.

Tiesa, Vyriausybės darbo grupė buvo numačiusi, kad klasikinį universitetą Kaune sudarys VDU, ASU, Lietuvos sporto universitetas ir Kauno technologijos universitetas.

„Tas jungimas niekada negali būti staigus, jis turi būti laipsniškas. Kaip rodo Europos patirtis, jungimai paprastai užtrunka 3-4 metus, manau, ir Lietuvoje tai užsitęs 2-3 metus“, – kalbėjo A. Gaižutis.

Turi arba tapti VU dalimi, arba išsikelti į Kauną

Tuo metu G. Viliūnas DELFI aiškino, kad LEU akademinei bendruomenei turėtų būti svarbūs visai kiti klausimai.

„Jiems reikia apsispręsti ne dėl to, ar nori tapti VDU akademija Vilniuje, o dėl to, ar nori tapti VDU ar VU dalimi, o galbūt nori tiesiog išsiskirstyti – dalis pasukti vienur, kiti – kitur. Taip iškeltas klausimas, mūsų nuomone, atitiktų Seimo ir Vyriausybės patvirtintas nuostatas“, – kalbėjo švietimo ir mokslo viceministras.

Pasak jo, Vyriausybės teiktame pirminiame valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano variante buvo pasiūlytas konkretus sprendimas dėl kiekvieno universiteto, tačiau Seimas po diskusijos nusprendė pradėti antrą dialogo su akademine bendruomene raundą.

„Seimo plane nėra įvardyti konkretūs universitetai, bet yra patvirtinti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis LEU nėra vietos kaip atskiram universitetui ar filialui Vilniuje universiteto, kuris yra ne Vilniuje. Iš esmės, jis turėtų tapti arba VU dalimi, arba išsikelti į kitą miestą“, – aiškino ministerijos atstovas.

Įvardijo, kokios procedūros laukia

Tiesa, pavyzdžiui, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) dar prieš darbo grupės parengtą aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą pritarė nutarimo projektui, kuriuo Seimas paremtų VDU ir LEU susijungimą.

„Šis pritarimas buvo daug anksčiau, kai dar nebuvo parengtas planas. Tai, kad dabartinė Seimo patvirtinta plano versija yra aprobuota komitete, rodo, kad komitetas tiesiog patikslino savo poziciją“, – kad priešpriešos nėra, tikino G. Viliūnas.

Seimas yra nurodęs Vyriausybei iki gruodžio 1 dienos pateikti priemones plano, kurį jis yra patvirtinęs, įgyvendinimui ir tarp šių priemonių vėl turėtų būti pateikti konkretūs siūlymai.

„Mūsų supratimu, galbūt Vyriausybė pateiks Seimui ir Seimas pritars tiesiog vienai alternatyvai. Jei Vyriausybė matys, kad yra keli galimi variantai, tuomet tiesiog Seimas politiškai turėtų apsispręsti – vienas ar kitas variantas tinkamesnis“, – kokios procedūros laukia, aiškino pašnekovas.

Viceministras: universitetai negali nesutikti su Seimo sprendimu

Paklaustas, kaip galima nubausti tas aukštąsias mokyklas, kurios plano nesilaikys, G. Viliūnas sakė besitikintis, kad kariauti su universitetais neteks.

„Seimas – jų steigėjas. Iki gruodžio 1 dienos dar vyksta diskusijos ir su aukštosiomis mokyklomis, ir tarp specialistų, Vyriausybė pateiks siūlymus, Seimas priims sprendimą ir vadovaujantis juo toliau funkcionuosime. Universitetai negali nesutikti su Seimo sprendimu“, – aiškino jis.

Tiesa, politikai vis kartoja, kad aukštosioms mokykloms aklai diriguoti negali dėl jų turimos autonomijos. Tai įtvirtinta Konstitucijoje.

„Kita vertus, ta pati Konstitucija įtvirtina aukštųjų mokyklų atsakomybę ir atskaitomybę prieš visuomenę. Vien tik tai, kad universitetai nėra patys savaime atsiradę, juos yra įsteigęs Seimas, rodo, kad tai yra valstybei reikalingos institucijos ir visa mūsų teisinė filosofija paremta tuo, kad universitetai tarnauja visuomenės ir valstybės interesams“, – sakė viceministras.

Maištauja tik LEU ir VDU

Anot G. Viliūno, kiti universitetai taip Seimo patvirtintoms nuostatoms nesipriešina.

„Su visais kitais universitetais mes daug sklandžiau siekiame atitinkančio Seimo patvirtintas gaires galutinio sprendimo. Sakyčiau, ir tai – ne priešprieša, o nesupratimas, inercija. Universitetams, kurie anksčiau, gal porą metų, dirbo dėl galimo susijungimo, gal nėra taip lengva persiorientuoti, reikia laiko surasti naują sprendimą“, – aiškino viceministras.

Paklaustas, kodėl maištą kelia būtent LEU su VDU, G. Viliūnas tikino, kad to priežastis galima tik spėlioti. Tiesa, jis aiškino nemanantis, kad taip bandoma išsaugoti turimą turtą, pavyzdžiui, pastatus prestižinėse miesto vietose.

„Pastatai yra kintamas dalykas ir šiuo atveju, vykdant universitetų optimizavimą, tikrai yra numatoma atsisakyti nereikalingo, perteklinio turto. Tačiau tai nereiškia, kad universitetai patirs nuostolių. Tos lėšos grįš į aukštąjį mokslą arba investicijomis į kitų pastatų remontą, tarkime, studentų bendrabučius, galbūt bus surastas būdas taip padidinti ir dėstytojų atlyginimus, kas irgi yra būtinybė“, – aiškino viceministras.

Pasak G. Viliūno, iš pradžių VDU ir LEU minėjo, kad jų susijungimas, tam tikri plėtros elementai – statybos, renovacijos – gali kainuoti apie 54 milijonus eurų.

„Tokia versija atrodė ne visai optimali, nes buvo susijusi tik su dviem universitetais, nežiūrėta sisteminiu požiūriu į visą aukštojo mokslo tinklą. Manome, kad Seimo patvirtintas planas yra nelyginamai labiau sistemiškas ir atveria daug geresnes galimybes plėtotis visam aukštajam mokslui ir pedagogus rengiančioms institucijoms“, – sakė jis.

60-70 proc. akademinės bendruomenės nori jungtis su VU

DELFI primena, kad dalis LEU bendruomenės prieš kurį laiką išplatintame pranešime teigė, kad nori jungtis su VU.

„Ta bendruomenės dalis, kuriai aš atstovauju – maždaug 60-70 proc. akademinio personalo, o taip pat ir neakademinio personalo, 12 akademinių padalinių, septyni neakademiniai padaliniai, daugiau kaip 50 proc. studentų, (…) mes teigiame, jog efektyviausias sprendimas Vilniuje pertvarkant aukštąsias mokyklas būtų LEU jungti su Vilniaus universitetu, siekiant didžiausios sinergijos – tiek studijų, tiek mokslo, tiek vadybos srityje ir pasiekti didelį proveržį rengiant pedagogus“, – gegužę pareiškė LEU prorektorius Aivas Ragauskas.

Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis yra pasakęs, kad po pertvarkos LEU turtą numatoma parduoti. LEU centriniai rūmai įsikūrę vaizdingoje Vilniaus vietoje: prestižiniame Žvėryno rajone, Neries pakrantėje.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

2 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Nelaukia valdžios iniciatyvos: Giraitės bendruomenė patys kuria pokyčius

Kaune jau greitai duris atvers prekybos tinklo „Pepco“ parduotuvė

Atskleistos detalės apie šių metų Kauno eglę: sprendimas bus visiškai kitoks nei įprasta

Išrinktas kauniečių metų automobilis

Petrašiūnų elektrinėje paleistas naujas katilas - ruošiasi netikėtumams

Dėl receptinių vaistų ažiotažo nesikremta - gavo progą paaiškinti tvarką

„Regitra“ įspėja: nesusimokėjusiems baudų nuo gruodžio gresia sankcijos

Kraują stingdantis radinys požeminėje perėjoje: pragulėjo ne vieną mėnesį

Teikiama jauniausio ministro po nepriklausomybės atkūrimo kandidatūra

Kauniečiai pristatė nemokamą išmaniąją programėlę, skirtą streso mažinimui