Ministrai – prieš kovinių ir pavojingų šunų bei jų mišrūnų sąrašo naikinimą

Kas vyksta Kaune skaitytojų nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Ministrų kabinetas pasitarime praėjusią savaitę atmetė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymą visiškai panaikinti nuo 2001 metų galiojantį agresyvių – kovinių bei pavojingų šunų veislių ir jų mišrūnų sąrašą. Tačiau tuo taškas šio sąrašo likimo istorijoje nepadėtas – ŽŪM įpareigota pasiaiškinti, kokiu tikslu toks siūlymas dėl sąrašo naikinimo buvo rengtas.

„Žemės ūkio ministerija Vyriausybei turi pateikti argumentuotą pagrindimą, kodėl buvo parengtos pataisos“, – BNS teigė ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė.

Pasak jos, naikinti sąrašą norima, nes dabartinis „reglamentavimas neveikia“, ypač tais atvejais, kai neįmanoma kovinių bei pavojingų šunų veislių ir jų mišrūnų identifikuoti be šunų kilmės dokumentų. Jie nepateikiami dėl įvairių priežasčių, viena jų – tyčinis slėpimas.

K.Paliutienė pritaria mokslininkų išvadai, kad „visais atvejai šuns elgesys priklauso nuo jo laikytojo ir nuo situacijos, į kurią žmogus gyvūną pastato“, o ne nuo veislės.

„Kanda ne tik šių veislių šunys, o kanda visi šunys ir visais atvejais už šuns padarytą žalą atsako savininkas“, – teigė ji.

ŽŪM darbuotojos tvirtinimu, šuns kilmę ir veislę patvirtinančius dokumentus išduoda ne valstybės ar savivaldybių institucijos, todėl Lietuvoje nėra valstybės institucijoms prieinamo veislinių šunų ir jų savininkų registro. Šunų veisėjus vienijančios asociacijos Lietuvos kinologų draugijos išduodami veikslės dokumentai nėra oficialiai registruojami valstybės ar žinybiniuose registruose ar kitose informacinėse sistemose.

„Veislininkystę pas mus vykdo kinologai. Kinologų organizacijos, kurios vienija veislynus, veislių pažymėjimus registruoja savo registruose, jie nėra viešojo administravimo subjektas ir dirba pagal savo prisiimtas taisykles ir patikrinti, ar Petraitis, ar Jonaitis kažkada pasiėmė tą veislės pažymėjimą, nėra galimybės“, – kalbėjo K.Paliutienė.

Lietuvoje nuo 2013 metų liepos tuometinės parlamentarės Agnės Zuokienės iniciatyva Seimui uždraudus daugiabučiuose laikyti kovinius, pavojingus šunis bei jų mišrūnus, išskyrus atvejus, kai tam turimas savivaldybės išduotas leidimas, padaugėjo žmonių skundų dėl tokių šunų laikymo butuose.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nurodžius, kad sunku identifikuoti, ar šuo mišrūnas yra pavojingas, ar kovinis, Seimo Kaimo reikalų komitetas įpareigojo Žemės ūkio ministeriją nustatyti tikslesnius kriterijus, pagal ką šuo mišrūnas būtų laikomas koviniu ar pavojingu.

Pagal galiojančią tvarką, pavojingo arba kovinio šuns mišrūnas yra negrynaveislis šuo, kurio vienas iš tėvų pavojingas arba kovinis šuo. Tai reiškia, kad šuo gali būti laikomas pavojingo ar kovinio šuns mišrūnu tik tada, kai atsekami jo tėvai – nustatoma, kad vieno iš tėvų veislė yra kovinių ir pavojingų šunų sąraše. Jį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad kovinių bei pavojingų šunų savininkai gali nuslėpti faktą apie turimą kilmės dokumentą ir tada net turėdami grynaveislius kovinius ar pavojingus šunis, gali išvengti prievolės gauti savivaldybės specialų leidimą juos laikyti.

Pasak K.Paliutienės, iki šiol nėra tvarkos, kaip elgtis, kada šuo panašus į tą veislę, kurios įtrauktos į kovinių ar agresyvių šunų ar jų mišrūnų sąrašą, bet jo savininkas neturi leidimo jo laikyti namuose.

„Kai visa savo išvaizda šuo panašus į tą veislę, bet dokumento nėra. Ir tikrinančios institucijos – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyba ar savivaldybės pareigūnai – negali nieko padaryti (uždrausti tokį šunį laikyti namuose – BNS)“, – teigė K.Paliutienė.

Ministerijos atstovės teigimu, tokiu atveju šuns veislę galima nustatyti pagal genetinius tyrimus, bet jie kainuoja brangiai ir yra kebli bei neaiški tvarka, nustatanti, kas už tyrimus turi sumokėti, – šuns savininkas, jeigu būtų nustatyta, kad gyvūnas priklauso kovinių ar pavojingų šunų ar jų mišrūnų veislei, ar tas, kam kyla įtarimas dėl gyvūno.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pasiūlė šunis mišrūnus identifikuoti pagal išorinius požymius. Ši tarnyba yra atlikusi visuomenės apklausą dėl kovinių ir pavojingų veislių šunų sąrašo panaikinimo. Iš 4148 apklaustų asmenų 3462 pasisakė už sąrašo panaikinimą, 620 – už išsaugojimą.

2014 metais pavasarį Seimui buvo pateiktos pirmosios pataisos, kuriomis ir pasiūlyta pakeisti kovinio ir pavojingo šuns mišrūno sąvokas, nustatant, jog mišrūnams priskiriami šunys, kuriems nėra išduotas kilmės ir veislės patvirtinimo dokumentas ir kuris turi Tarptautinės kinologų organizacijos nustatytuose kovinių šunų veislių standartuose nurodytų būdingų požymių.

Bet Seimas gegužę jas grąžino ministerijai tobulinti.

Tuometinė žemės ūkio ministrė „darbietė“ Virginija Baltraitienė 2014 metų rugsėjį sudarė darbo grupę naujiems pakeitimams parengti. Tuomet ir gimė siūlymas minėtą sąrašą naikinti.

107 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Akibrokštas: Sodra jauną mamą prilygino pensininkei

Avarija Petrašiūnuose: po automobilių susidūrimo prireikė medikų pagalbos

„Mojo Lounge“ ruošia Kauno naktinį gyvenimą dar vienam laipteliui

Smurto proveržis Kauno apskrityje: kentėjo nuo pažįstamų žmonių

Vėlų vakarą Kauno rotušė nusidažė purpuru

Pasiūlė idėją, leisiančią pakelti vidutinį atlyginimą iki 1440 eurų ir susigrąžinti emigrantus

Dalyje Kauno regiono kelių eismo sąlygas sunkina plikledis

Prašo pagalbos: ieškomas Kaune merginą nuskriaudęs vairuotojas

„Queen“ koncertas Kaune: gerbėjai prie scenos laukė 5 valandas

Šį savaitgalį šviesų festivalio taikinyje – vienas seniausių Kauno pastatų