Rekonstruojant Vilniaus oro uostą skrydžių Kaune padaugėjo penkis kartus

Kaunas.lt nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Vykstant Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai, Kaune skrydžių skaičius išaugo beveik penkis kartus, penktadienį skelbia skrydžių valdymo paslaugas teikianti valstybės įmonė „Oro navigacija“.

Nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 18 d. lėktuvams kylant arba leidžiantis Karmėlavoje, įmonės skrydžių vadovai aptarnavo 3965 skrydžius. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu pernai Kauno oro uoste buvo aptarnauta 800 skrydžių.

Skrydžių valdymo paslaugas Kaune teikė 17 skrydžių vadovų, iš kurių 6 buvo deleguoti iš sostinės – tai Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo centro skrydžių vadovai. Jie minėtu laikotarpiu gyveno ir dirbo Kaune.

Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos metu daugiau skrydžių aptarnauta ir Palangos bei Šiaulių oro uostuose. Palangoje minėtu laikotarpiu orlaiviai kilo ir leidosi 664 kartus, o tai yra 16 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (557 skrydžiai).

Šiaulių oro uoste skrydžių vadovai šiuo laikotarpiu aptarnavo net 31 proc. daugiau skrydžių nei pernai tuo pačiu metu – 531 vietoj pernai buvusių 365.

Nors aptarnaujamų skrydžių skaičius Kauno, Palangos ir Šiaulių skrydžių valdymo centruose pastebimai išaugo, neįvyko nė vienas incidentas ne tik į Kauno, bet ir Palangos bei Šiaulių skrydžių valdymo centrų atsakomybes zonas patenkančioje oro erdvėje.

VĮ „Oro navigacija“ laikinasis vadovas Mindaugas Gustys teigė, kad tokio masto projektas Lietuvoje buvo įgyvendinamas pirmą kartą. Pasak jo, atsakingas pasiruošimas leido sėkmingai perkelti Lietuvos skrydžių sostinę iš Vilniaus į Kauną, t. y. didesnio oro uosto veiklą perkelti į mažesnįjį.

Kaip jau skelbta, penktadienį Vilniaus oro uostas atnaujino veiklą, jame po tako rekonstrukcijos leidosi ir kilo pirmieji lėktuvai. Kauno oro uostas nuo šeštadienio turėtų grįžti prie įprasto darbo ritmo.

Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcijos darbai buvo pradėti liepos 14 dieną ir truko iki rugpjūčio 17 d. 23.59 val. Per 35 dienas vykusius darbus buvo iš esmės atnaujintas pats takas ir jo prieigos: sustiprinta grunto dalis aplink taką, pakeistos lietaus vandens surinkimo ir drenažo sistemos, visiškai atnaujinti elektros tiekimo tinklai, paklota nauja asfalto danga ir įrengta moderni LED signalinių žiburių sistema.

Pagrindinis rekonstrukcijos tikslas – užtikrinti skrydžių saugumą.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Tarpukaris: vaikų patriotizmą ugdė ir sąsiuvinių viršeliai

Tyrimas: lietuviai per atostogas taškosi vandeniu ir pinigais

Kultūros pasas: skirs pinigų kultūriniam moksleivių užimtumui

Istorinių pastatų renovacijos bumas: kodėl tai svarbu ir kokie dažniausiai kylantys iššūkiai

Suaktyvėjęs vagysčių sezonas: nesibodi vogti ir turėdami vos kelias minutes

Kaunietės dalijasi patarimais: kaip paruošti sveiką maistą iškyloms

Pasivažinėjimą dykumoje primenanti pramoga: pusantro kilometro adrenalino (video)

Tyrėjai atskleidė slaptažodžių kūrimo tendencijas: svarbias paskyras apsaugo prekių ženklų pavadinimais

Sausra įsisiautėja: ketina riboti apsilankymą Lietuvos miškuose

Keliaudami po Izraelį nustebsite, kiek daug žydų žino Kauno vardą