Prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Saulius Skvernelis bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Taip atrodo įtakingiausių Lietuvos politikų trejetas. Dėl šio trejetuko sutaria ir apklaustas šalies elitas, ir visuomenė.
Trečius metus iš eilės DELFI pristato išskirtinį projektą „Lietuvos įtakingiausieji 2017”. Septynių dalių ciklas atskleis, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai/ekonomistai, tarnautojai/teisininkai, žiniasklaidos atstovai, visuomenininkai, sporto ir popkultūros atstovai. Rugsėjo 4 dieną projektą vainikuos bendras Lietuvos įtakingiausiųjų sąrašas.
Šis projektas unikalus tuo, kad Lietuvos elito nuomonė lyginama su tautos balsu. Tai reiškia, kad buvo atliktos dvi apklausos: vienoje apklaustas šalies elitas, kita apklausa yra reprezentatyvi ir atspindi Lietuvos gyventojų nuomonę.
Pirmoje projekto dalyje pristatome tyrimą, atskleidžiantį, kas Lietuvoje yra įtakingiausi politikai. Šįmet čia nemažai intrigos: visuomenės akyse Gabrielius Landsbergis pagaliau aplenkė senelį Vytautą Landsbergį, o Vilniaus merą Remigijų Šimašių visuomenė laiko įtakingesniu už Visvaldą Matijošaitį.
G. Landsbergis veržiasi iš senelio šešėlio
Pagal žurnalo „Reitingai“ atliktą elito apklausą, trečius metus iš eilės įtakingiausia šalies politike įvardijama prezidentė D. Grybauskaitė. Antrą kadenciją įpusėjusi D. Grybauskaitė iki šiol niekam neužleidžia pirmos vietos įvairiose nuomonės apklausose ir reitinguose.
Antroje vietoje – premjeras S. Skvernelis, trečias – LVŽS lyderis R. Karbauskis. Jau praėjusiais metais S. Skvernelis ir R. Karbauskis buvo pirmajame dešimtuke, o šįmet šoktelėjo į pirmąjį trejetą.
Ketvirtas sąraše – buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, pirmasis faktinis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas V. Landsbergis. Penktas – aktyvioje politikoje nedalyvaujantis kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.
Į šeštą vietą iš vienuoliktos šįmet šoktelėjo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas G. Landsbergis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Saulius Skvernelis bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Taip atrodo įtakingiausių Lietuvos politikų trejetas. Dėl šio trejetuko sutaria ir apklaustas šalies elitas, ir visuomenė.
Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko ekspremjeras Andrius Kubilius, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Seimo narė konservatorė Ingrida Šimonytė ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Politikos naujokas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis liko 11-tas.
Palyginti su praėjusiais metais atliktu analogišku tyrimu, dešimtuke nebėra ekspremjero Algirdo Butkevičiaus. Praėjusiais metais buvęs antras, šįmet A. Butkevičius, netekęs premjero ir partijos pirmininko postų, užima 15 vietą.
Respondentai taip pat paminėjo keletą įtakingų, bet į sąrašą neįtrauktų asmenų. Tai prieš septynerius metus miręs prezidentas Algirdas Brazauskas, Seimo nariai Vytautas Juozapaitis ir Asta Kubilienė bei socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis.
R. Šimašius aplenkė V. Matijošaitį
Įdomu tai, kad dėl trijų įtakingiausių politikų visuomenės nuomonė sutapo su elito balais.
Pagal „Spinter tyrimų“ atliktą reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą, viršūnėje taip pat atsidūrė D. Grybauskaitė, S. Skvernelis, R. Karbauskis.
Gyventojų nuomone, toliau sąraše pagal įtakingumą rikiuojasi prezidentas V. Adamkus, konservatorių pirmininkas G. Landsbergis, jo senelis, politikos patriarchas V. Landsbergis, ekspremjeras A. Butkevičius, Seimo pirmininkas V. Pranckietis. Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė ir Seimo narė Irena Degutienė.
Įdomi didžiųjų Lietuvos miestų merų dvikova. Vilniaus meras, Liberalų sąjūdžio pirmininkas R. Šimašius užėmė 11 vietą, Kauno meras V. Matijošaitis – 13-tas.
Palyginti su praėjusių metų dešimtuku, sąraše neliko Europos Parlamento nario Rolando Pakso, buvusios Seimo pirmininkės, iš politikos pasitraukusios Loretos Graužinienės, buvusio Darbo partijos lyderio Valentino Mazuronio.
Neįvertino naujųjų ministrų
„Matome, kad jei žmogus neturi pareigų, įtakingumo laipteliais kyla ypatingai lėtai. Žmonės, kurių pernai nematėme, šįmet gavo ministrų, viceministrų pareigas ar aukštus postus Seime, iš karto šovė į viršų“, – komentuoja apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Kartu jam keista, kad mažokai balsų gavo S. Skvernelio vadovaujamos profesionalų Vyriausybės ministrai. G. Sarafino pastebėjimu, šįmet žemyn nėrė A. Butkevičius, kartu su juo – praėjusios Vyriausybės ministrai.
G. Sarafinas taip pat pakomentavo kai kuriuos balsavimo ypatumus. Jo aiškinimu, yra politikų, kaip, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras L. Linkevičius. Jo įtaka didžiulė, už jį gausiai balsuoja skirtingų partijų atstovai ir apolitiški žmonės. Kitas pavyzdys – V. Adamkus – gal jo įtaka sunkiai įžiūrima, jis mažai reiškiasi viešojoje erdvėje, bet žmonės iš inercijos, laikydami jį autoritetu, atiduoda savo balsus.
„O už kitus dažnai balsuoja savi partiečiai, jei jie turi galimybių atiduoti penkis balsus už politikus, tai būtinai balsuos už savo partijos narius. Jei seniau taip darydavo Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, tai dabar tai daro valstiečiai. Nieko naujo mūsų šalyje, tik pasikeitė iškaba, kita partija, ir vėl elgiamasi panašiai. Gal žmonės mano, kad reikia atsidėkoti tiems, kurie juos atvedė į politiką ir atitinkamai balsuoja“, – svarstė „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius.
G. Paluckui dar teks padirbėti
„Pirmosios pozicijos, matyt, buvo nesunkiai nuspėjamos – šalies vadovai bei valdančios partijos pirmininkas ir matomi kaip turintys didžiausią įtaką. V. Adamkaus ir V. Landsbergio aukštos pozicijos taip pat nestebina – tai stiprūs moraliniai autoritetai nemažai daliai Lietuvos gyventojų“, – aiškina visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Jį kiek stebina visuomenės sprendimu itin aukšta ekspremjero A. Butkevičiaus pozicija. Politikas šiuo metu neužima jokių reikšmingesnių pareigų, tačiau atsidūrė septintoje vietoje.
„Jeigu į tai pažiūrėsime partijos senbuvių ir naujojo lyderio „santykių aiškinimosi“ šviesoje, tai aiškiai matome, kad Gintautui Paluckui dar reikia nemažai padirbėti visuomenės akyse auginant politinį svorį. Pagal suvokiamą politikų įtaką jis žaidžia visai kitoje svorio kategorijoje nei A. Butkevičius ar amžinai populiari V. Blinkevičiūtė.
Kitoje idėjinių barikadų pusėje – konservatorių stovykloje – jaunajam lyderiui G. Landsbergiui geriau pavyksta įtvirtinti savo pozicijas – ir tai, kad jis pirmas tarp konservatorių, ir tai, kad bent simboliškai vienu laipteliu aplenkė savo legendinį senelį gali būti vertintina kaip įtvirtinamo pripažinimo ženklai“, – kalbėjo I. Zokas.
Jo pastebėjimu, taip pat gana aukštai sąraše – 19 vietoje – atsidūrė jokių pareigų neužimantis Viktoras Uspaskichas. Tuo metu atsistatydinusi Darbo partijos pirmininkė Živilė Pinskuvienė – paskutinė. Tai, sociologo aiškinimu, suteikia minčių Darbo partijos narių pamąstymui.
„Neskaniai stebina sąrašo apačioje atsidūręs beveik visas ministrų kabinetas. Tikrai nemanau, kad gyventojai nesuvokia ministrų svarbos ar svorio, tiesiog dauguma pavardžių, lyginant su senaisiais politikos sunkiasvoriais, dar per daug „šviežios“ ir jei ši vyriausybė išsilaikys, beveik neabejoju, kad jau kitais metais ministrų kabineto nariai užims gerokai solidesnes sąrašo pozicijas“, – prognozuoja I. Zokas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
