Kiek gerti vandens, kad šoktelėjus termometro stulpeliui organizmas išvengtų streso?

Asociatyvi/R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Į Lietuvą pagaliau atėjus geriems orams dažnas nežino, kur dėtis – staiga užklupusi karščio banga organizmui reiškia stresą. Kokias klaidas darome ir ką iš tiesų reikėtų daryti?

Apie tai penktadienį tiesioginėje DELFI konferencijoje diskutavo Visuomenės sveikatos saugos specialistė Rūta Maceinaite ir „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškiene.

Svarbu teisingi drabužiai

Vaistininkė įspėja, kad staiga užklupus karščiui organizmas patiria stresą, todėl svarbu prie didelės temperatūros pratintis palaipsniui. „Reikia ilgai nebūti karštyje, ypač nuo 10 iki 14 valandos. Tuo metu reikėtų stengtis būti vėsesnėse patalpose. Ir šiaip pirmas karščio dienas reikėtų stengtis būti mirguliuojančiame pavėsyje – pavyzdžiui, po medžiais“, – vardija ji.

Visuomenės sveikatos saugos specialistė R. Maceinaitė taip pat pastebi būtinybę pasirūpinti tinkamais drabužiais: pataria vengti dirbtinio pluošto, o vietoj jų rinktis lininius, medvilninius, nes tuomet oda gali laisvai kvėpuoti. Avalynė turi būti lengva, pagaminta iš natūralių medžiagų, prideda E. Ramaškienė.

Pagaliau į Lietuvą atėjus šilumos bangai, suskubome ja džiaugtis, tačiau karštis gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų.

„Reikia nepamiršti ir galvos apdangalų bei saulės akinių. Jie turi būti ne bet kokie. Reikia pasirūpinti, kad būtų UV ir UVA filtrai, kurie apsaugo nuo saulės spindulių 99-100 proc.“, – pataria vaistininkė.

Ji turi rekomendacijų ir dirbantiems fizinius darbus ar sportuojantiems – tai geriau daryti ryte arba vakarop. „Jeigu išeina taip, kad žmogus vis tiek būna dieną saulėje, reikia lėčiau atlikti visus darbus negu įprastai“, – sako E. Ramaškienė.

„Ir daryti pertraukas, – skuba pridėti R. Maceinaitė. – Jeigu žmogus yra statybininkas ar žemės ūkio darbuotojas, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas pasilsėti vėsioje aplinkoje kas valandą ar pusantros, tam, kad jis neperkaistų.“

Vandenį gerti būtina ne tik ištroškus

Taip pat sveikatos specialistė pataria gerti vandenį ne tik tada, kai ištrokštama. Tai daryti, anot R. Maceinaitės, reikia kas vieną-dvi valandas. „Jeigu žmogus pajaučia troškulį, tai yra simptomas, kad žmogui jo trūksta“, – aiškina ji.

Maistas taip pat turi būti kitoks nei įprastai – jis turi būti lengvas, nekaloringas. „Riebus maistas tiesiog apkrauna žmogaus organizmą. Riebūs patiekalai yra lėtai virškinami, organizmas tam sunaudoja daugiau energijos.

Taip pat reikia valgyti daugiau daržovių, vaisių, nes jie turi gausybę vandens ir mikroelementų, kurie išprakaituojami, todėl reikia atstatyti vitaminų balanso“, – sako R. Maceinaitė, pridurdama, kad reikėtų vengti ir produktų, kuriuose yra daug cukraus.

Visuomenės sveikatos specialistė mini, kad yra rekomendacijos išgerti 2-3 litrus vandens per dieną. Tačiau jeigu diena yra karšta, žmogaus poreikiai gali pakilti ir iki 5-6, o dirbant labai aktyvų darbą – net iki 7 litrų.

Geriamas vanduo turėtų būti kambario temperatūros, tačiau jeigu jaučiami organizmo perkaitimo simptomai – vandenį geriau reikia vėsinti visais įmanomais būdais, pataria R. Maceinaitė.

Ką daryti ir ko nedaryti perkaitus?

Vaistininkė E. Ramaškienė sako, kad patirti saulės smūgį dažniau rizikuoja apkūnūs, pervargę žmonės, taip pat maži vaikai. „Patyręs saulės smūgį žmogus gausiai prakaituoja, netenka druskų, įvyksta dehidratacija. Jeigu jis dar būna karštyje, tuomet lėtėja pulsas, krenta kraujospūdis ir jis gali netgi apalpti. Jeigu taip atsitinka, vadinasi, kad tai pavojinga gyvybei“, – teigia ji.

„Manau, kad reikia stebėti žmogaus odą, – įsiterpia R. Maceinaitė. – Jeigu jis dar prakaituoja, jo oda yra vėsi, jis dar gali susitvarkyti su karštu oru. Bet jeigu jis dar ilgiau pabūna karštyje, žmogus gali netekti sąmonės ir iš karto kūno temperatūra gali pakilti iki 42 laipsnių.“

Žmogų, kuris patyrė saulės smūgį, svarbu kuo greičiau pašalinti iš tiesioginių saulės spindulių, o tai padarius imtis vėsinimo: šaltu vandeniu patepti pažastis, kirkšnis, šlapiu audeklu apdengti kūną, sako E. Ramaškienė.

Ji taip pat vardija tai, ko šiukštu negalima daryti perkaitusiam žmogui: „Netrinti kūno jokiu alkoholiu, neduoti jokių vaistų, jeigu žmogus jau vemia, jam traukuliai, yra be sąmonės, nedėti jam nieko į burną, nes gali užspringti. Taip pat būtinai nenumoti ranka, kad „čia praeis“, ypač, jeigu žmogus yra vaikas ar vyresnio amžiaus. Kai žmogus atsigaus – neleisti jam dirbti jokio fizinio darbo, jis turi ilsėtis.“

Kondicionieriai gelbėja nuo karščio, bet nereikėtų persistengti

R. Maceinaitė taip pat įspėja dirbančius biuruose, turinčiuose kondicionierius: temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko neturėtų būti daugiau nei 4 laipsniai. Ten, kur nėra kondicionieriaus, nuo karščio galima apsisaugoti dienos metu uždengiant langus, kuriuos pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Taip pat R. Maceinaitė rekomenduoja naudoti kuo mažiau elektros prietaisų, mat jie skleidžia šilumą ir dar labiau kelia temperatūrą namuose.

Automobiliuose, kuriuose nėra oro kondicionieriaus, reikia praverti langus – taip jų salonas bus vėdinimas. Tačiau ypač svarbu, teigia E. Ramaškienė, nesukurti skersvėjo, kuris yra labai pavojingas: gali perpūsti raumenis ir susargdinti.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kaunietis E. Riabko tapo Europos F2 vandens formulių vicečempionu

Pirmą kartą lietuje vykusios futbolo varžybos panemuniečiams atnešė pergalę prieš sunkiasvorę žvaigždžių komandą FK „Prelegentai“

Festivalis „Broma Jazz" sukvietė įvairiausių džiazo stilių gerbėjus

Rasta nuskendusi moteris

Nauji reikalavimai gali užkirsti kelią šalyje rengti dvi populiarias loterijas

„Kaunas Jazz“ įkūrėjas J. Jučas: kitų metų festivalį iš dalies gaubia nežinia

Ministrai – prieš kovinių ir pavojingų šunų bei jų mišrūnų sąrašo naikinimą

Gyventojai tebekeičia buvusius pinigus, bet apyvartoje dar yra beveik 0,5 milijardo litų

Ką vertėtų žinoti, kad permanentinio makiažo paslauga netaptų ilgalaikiu nemalonumu?

Nemokamai vežtis dviratį traukiniu siūlo daugiau krypčių