Dirbtiniai saldikliai: ką apie juos būtina žinoti visiems

Asociatyvi/Kas vyksta Kaune skaitytojo Sauliaus nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kai pradėta kalbėti, jog dirbtiniai saldikliai tokie pat gardūs kaip cukrus ir nedidina svorio, buvo metas, kai dėl išaugusios paklausos netgi buvo sunku įsigyti sukralozės ir aspartamo.

Neseniai į šiuos dirbtinius saldiklius imta žvelgti įtariau: atliktas ne vienas tyrimas, kurio išvadose šie dirbtiniai saldikliai siejami su pilvo srityje besikaupiančiais riebalais ir ligų rizika, skelbia „The Independent“.

Tiek Amerikos diabetu sergančių asociacijos, tiek Amerikos širdies ligų asociacijos ekspertai 2014 metais viešai išreiškė savo pritarimą dirbtinių saldiklių vartojimui, tad amerikiečiai manė radę būdą, kaip ir toliau mėgautis saldžiu gyvenimu, tačiau nekenkti sveikatai.

Tarptautinių ekspertų grupė nusprendė imti ir patikrinti, ar dirbtiniai mažai kalorijų turintys saldikliai iš tikrųjų tokie naudingi, kaip kad teigiama. Manitobos universiteto mokslininkė Meghan Azad kartu su kolegomis peržiūrėjo dešimtis tyrimų, skirtų ilgalaikiam cukraus pakaitalų poveikiui tirti, išvadas.

Tyrimo metu nustatyta, kad dirbtiniai saldikliai ne tik kliudo kontroliuoti svorį, bet ir susiję su tuo, jog jais gardintus gėrimus geriantys žmonės labiau rizikuoja susirgti kraujagyslių ligomis, padidėja ir jų kūno masės indeksas.

„Manau, kad iš pradžių problema buvo kalorijos. Tada sugalvojome tas nulines kalorijas, ir jautėmės išsprendę problemą. Dabar ima aiškėti, kad kalorijos čia niekuo dėtos“, – teigia M. Azad.

JAV gaiviųjų gėrimų rinka nuo 2011 iki 2016 metų susitraukė 0,6 proc., o amerikiečiai dažniau ėmė rinktis alternatyvas. Kaip skelbia „Journal of the Academy of Nutrition and Dietetics“, beveik pusė JAV suaugusiųjų ir ketvirtadalis nepilnamečių dirbtinius saldiklius vartoja kiekvieną dieną.

Dauguma klaidingai mano, kad viena ar dvi dietinės kolos porcijos per dieną – nieko tokio, tas pats, kas gerti vandenį, tvirtina M. Azad. Kiti, patys nežinodami, dirbtinių saldiklių gauna iš jogurto ar pusryčių dribsnių.

„Mums reikia daugiau įrodymų iš patikimų tyrimų, kurie padėtų geriau suprasti priežastinį ryšį, tačiau kasdieninis tokių gėrimų vartojimas jau dabar kelia klausimų“, – sako akademikė.

Anot specialistų, ankstesnių tyrimų apžvalga atskleidė: „Maistinės vertės neturintys dirbtiniai saldikliai dažnais atvejais siejami su nuosaikiu kūno masės augimu, kūno masės indekso ir liemens apimties didėjimu“.

Pilvo riebalai padidina širdies ligų, antrojo tipo diabeto ir atsparumo insulinui riziką, rašo Lenny Bernsteinas. Didelė liemens apimtis taip pat gretinama su vadinamuoju metaboliniu sindromu – sveikatos rizikos veiksnių sąrašu, tarp kurių padidėjęs kraujo riebumas (trigliceridų skaičius), kraujo spaudimas ir gliukozės kiekis.

„The Washington Post“ prašymu M. Azad įžvalgas apžvelgė Amerikos diabetu sergančių asociacijos atstovas Williamas Cefalu.

Anot jo, dirbtiniai saldikliai vis tiek išlieka geras pasirinkimas diabetu sergantiems žmonėms, bandantiems sumažinti angliavandenių vartojimą ir kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. W. Cefalu akcentavo saiko svarbą ir pritarė, jog reikia atlikti daugiau tyrimų dėl galimo ilgalaikio dirbtinių saldiklio poveikio žmogaus sveikatai.

Anot M. Azad, neabejotinai egzistuoja dirbtinių saldiklių ir svorio augimo ryšys, tačiau apie jo priežastis dar žinoma nedaug.

Kaip teigia M. Azad, gali būti, kad žmogaus organizmas jaučia saldumą ir mano valgantis cukrų, tad atitinkamai prisitaiko jį apdoroti. Dar vienas variantas – neįvardytas biologinis jungiklis, kurį aktyvuoja dirbtiniuose saldikliuose esančios cheminės medžiagos.

Priežastis gali slypėti ir žmonių galvose: reguliariai suvartodami tam tikrą kiekį dirbtinių saldiklių, žmonės gali paprasčiausiai įprasti rinktis daugiau kaloringų saldumynų (manydami, kad cukraus vengia rinkdamiesi dirbtinius saldiklius). Anot M. Azad, gali būti kalta ir virškinimo sistema. Mokslininkė specializuojasi žarnyno bakterijų klausimais ir yra parengusi teoriją, jog dietiniai gaivieji gėrimai keičia mažų organizmų, gyvenančių virškinimo trakte, formą, o tokie pokyčiai gali lemti virškinimą ir bendrą savijautą.

Anot specialistų, įmanomas ir kitoks priežastinis ryšys – žmonės, priaugantys papildomo svorio dėl kitų priežasčių, gali rinktis daugiau dirbtiniais saldikliais gardintų produktų. Kaip atskleidė kiti tyrimai, tie, kurie laikosi dietų (ir galbūt geria dietinių gaiviųjų gėrimų), iš pradžių netenka dalies svorio, bet jis galiausiai grįžta su kaupu.

M. Azad su kolegomis ieško konkrečių atsakymų. Bent jau kol kas, anot mokslininkės, geriausias patarimas – nesirinkti dirbtinių saldiklių kaip vienintelės sveikos alternatyvos.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kauno pareigūnai sulaikė vyrą, įtariamą Šančiuose įvykdytu nužudymu

Kauno įgulos karininkų ramovėje nuaidėjo „Priesaika“

Seimas – prieš žmogui palankesnes išankstinės pensijos sąlygas

Grįžti į Lietuvą gali ir nepavykti: „Ryanair“ ruošia streiką

Perskaičiuos valstybei padarytą žalą - neužtenka ES paramai gauti

Avarija Tunelio gatvėje - moteris patyrė galvos traumą

Išrinktas Kauno dramos teatro vadovas

S. Skvernelis atšovė į prezidentės kritiką: šalyje yra vienas žmogus, kuris neklysta

Patvirtintas 2018 metų biudžetas

Chanuka prasideda tik šiandien, tačiau Kaune pradėjo švęsti anksčiau