Ar kauniečiai moka taisyklingai parašyti miesto mero pavardę? | Kas vyksta Kaune

Ar kauniečiai moka taisyklingai parašyti miesto mero pavardę?

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Penktadienį, liepos 28 dieną, portale „Kas vyksta Kaune“ pasirodžius straipsniui apie pranešimo lapelį, priklijuotą ant prekybos alkoholiu vietos durų Šiaurės prospekte, skaitytojų dėmesį patraukė grubi klaida rašant Kauno miesto mero pavardę.

„Labai atsiprašome pirkėjų. Baras laikinai uždarytas savivaldybės potvarkiu. Pagarbiai – p. Matjošaitis“, – rašoma pranešime ant balto lapo. Nesunku pastebėti, kad Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pavardė parašyta klaidingai – praleista raidė I.

Tai pastebėjo ir portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai. Vienas iš jų komentavo: „ne mero pavardė raštelyje – praleista „i“ raidė“. Kiti taip pat dalinosi užfiksuotomis nuotraukomis su tuo pačiu skelbimu ant durų bei rašė, jog sprendimas uždaryti kai kurias alkoholinių gėrimų pardavimo vietas apribojant jų prekybos laiką – geras.

Apie tokio pobūdžio rašybos klaidas teiraujamės Valstybinės kalbos komisijos Kalbos konsultacijų grupės vadovės Sigitos Sereikienės. „Panašios pavardės lietuvių pavardžių žodyne yra dvi – Matijošaitis ir Matjošaitis.  Klaida rašant pavardę galėjo įsipainioti, jei žmogus neatkreipė dėmesio į tai, kokia Kauno mero pavardė yra iš tiesų“, – situaciją komentavo ji.

Pasak Kalbos konsultacijų grupės vadovės, galima daryti išvadą, jog šis atvejis – tiesiog korektūros klaida, kai žmogus neįsigilina, kokia tikroji pavardė – su „i “po „t“ ar be „i“. Galima manyti, svarsto kalbininkė, jog klaida – sąmoninga (aut. past. taip elgiamasi, pavyzdžiui, norint išvengti atsakomybės viešai naudojant mero pavardę jam nežinant), tačiau drąsiai to teigti negalima, nes aplinkybės nėra tikslios, įmanoma tik numanyti, bet ne tvirtinti.

„Kai įsipainioja korektūros ar gramatinės klaidos, nėra gerai. Ypač, jei tekste jų daug – sunku suprasti, kas parašyta. O, jei žmogus rašydamas praleidžia nosinę raidę, ar parašo netaisyklingą galūnę žodyje. To priežastis gali būti gramatikos neišmanymas. Pastarasis atvejis laikomas tikresnėmis kalbos klaidomis nei korektūros klaidos “, – paaiškino S. Sereikienė.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA