Įsilaužimai į būstus: kas labiausiai privilioja vagis?

Asociatyvi / AM nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Rūpesčių per atostogas norisi mažiausiai. Vis tik tai nė motais vagims, kuriems atostogų sezonas yra tikras darbymetis. Kiekvieną vasarą gyventojams išsiruošus poilsiauti ilgapirščiai naudojasi tuo, kad žmonių namai lieka be priežiūros ir taikosi į juos įsilaužti.

Vienos Europos bendrovės Lietuvoje duomenimis, per šiuos metus iš viso jau registruota 117 vagysčių iš būsto atvejų, kurių metu gyventojai patyrė nuostolių už 124 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ekspertai pažymi, kad, nors nuo vagystės nėra apsaugotas niekas, tačiau tam tikros atsargumo priemonės gali padėti sumažinti jos riziką ir atbaidyti nusikaltėlius.

Europos bendrovės Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas sako, kad neretai gyventojai patys to nenorėdami prisivilioja vagis, palieka atvirus kelius jiems lengvai patekti į namų vidų.

„Namuose palikti praviri langai, balkonai, orlaidės ar menkai teapsaugantys durų užraktai itin vilioja ilgapirščius, todėl net ir išvykstant poilsiauti trumpam visuomet reikėtų pasitikrinti, ar nepalengviname jų darbo. Net ir pravira lango mikroventiliacija gali tapti pretekstu ir galimybe nusikaltėliams įsibrauti į namus. Apie „slaptose“ vietose – po durų kilimėliu, pašto dėžutėje ar kitur – paliktus namų raktus taip pat neturėtų būti nei minties. Vagišiai tik ir laukia tokių progų, todėl tikrai neverta jų jiems suteikti“, – sako A. Pilčicas.

Be to, anot draudikų atstovo, gyventojai neretai vagims patys suteikia ir naudingos informacijos, kuria šie pasinaudoja įgyvendindami savo kėslus.

„Planuojant atostogas ar tolimesnes išvykas tikrai nereikėtų apie jas visiems iš eilės pasakoti, o ypač – nepažįstamiems ar mažai pažįstamiems žmonėms. Žinia, kad namai tam tikrą laiką liks be gyventojų, gali pasiekti ilgapirščius, kuriems tai labai padeda. Tiesa, patikimus kaimynus apie kuriam laikui paliekamus tuščius namus visuomet pravartu informuoti. Jie gali būti budriomis akimis ir ausimis, reaguojančiomis į įtartinus garsus ar judėjimą ir tokiu būdu galinčiomis padėti apsisaugoti nuo vagysčių. Kaimynų savitarpio pagalba ir supratingumas visuomet yra labai svarbūs kuriant saugią aplinką“, – sako A. Pilčicas.

Apie tai, kad būsto gyventojai yra išvykę ilgesniam laikui, A. Pilčico teigimu, vagims gali liudyti ir nusikaltimui juos pastūmėti korespondencijos ar spaudos pilna pašto dėžutė, niekuomet neužtraukiamos ar neatitraukiamos buto ar namo užuolaidos, iš vietos nepajudantis arba į ją keletą dienų nesugrįžtantis gyventojų automobilis. Dėl to pravartu susitarti su patikimais kaimynais, kad šie, pavyzdžiui, išimtų iš pašto dėžutės gautus laiškus ir spaudą, o galbūt ir kartas nuo karto užsuktų į namus pasižiūrėti, ar viskas tvarkoje.

„Žinoma, visų vilčių dėti į kaimynus ir namų saugumu patikėti rūpintis tik jiems būtų tikrai neadekvatu. Patikimos šarvuotos durys su šiuolaikiškais užraktais ir signalizacija namuose turbūt išlieka patikimu būdu apsaugoti namus, todėl visuomet verta investuoti ir į tokius sprendimus. Nors profesionaliems ilgapirščiams net ir tai dažnai netampa kliūtimi laužtis į namus, tačiau patikimas užraktas ir signalizacija gali gerokai apsunkinti jų darbą, o dalį vagišių visai atbaidyti nuo nusikaltimo“, – sako A. Pilčicas.

Be to, žalų eksperto teigimu, svarbu pasirūpinti, kad namo laiptinė bei jo prieigos tamsiu paros metu būtų gerai apšviestos, o galbūt ir visą laiką filmuojamos vaizdo stebėjimo kamerų. Tai taip pat daro namą mažiau patraukliu taikiniu vagims. Tuo metu turto draudimas gali apsaugoti ne nuo pačių vagysčių, bet nuo jų metu patirtų nuostolių.

Pasak A. Pilčico, vagys stebi gyventojų aktyvumą socialiniuose tinkluose. „Dažnas gyventojas neatsispiria pagundai pasigirti draugams, kad dar visą savaitę lepinsis saule Lietuvos pajūryje ar pasiekė Ispaniją, kur praleis savaitgalį. Naudojantis socialiniais tinklais reikėtų visuomet pasirinkti tokius privatumo nustatymus, kad skelbiamų įrašų negalėtų matyti nepažįstami asmenys“, – pataria žalų ekspertas.

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiemet iki birželio mėnesio iš viso jau užregistruotos 952 vagystės įsibraunant į gyvenamąją patalpą. Pernai per visus metus tokių vagysčių registruota 2567.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

2 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kaune bus laikinai uždaryta požeminė perėja

Sulaikyti geležinkelio bėgius ardę ir jų dalis bandę pasisavinti jaunuoliai

Naujas mokestis už elektrą suplonins piniginę

Atomazga: neįgalią motiną uždusinęs kaunietis - pakaltinamas

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojai padėjo surasti pavogtą pirtį: banditai toliau ieškomi

Nauji butai Kauno senamiestyje vilioja ieškančius balanso tarp karjeros ir turiningo laisvalaikio

Valstybės biudžete numatyta skirti pinigų naujajam Kauno stadionui

Sunkiasvorio automobilio partrenkta moteris paniro į komą

Nelaime paženklintas vidurnaktis: per gaisrą užgeso žmogaus gyvybė

10 Kauno regiono baseinų: kiek kainuoja, geriausi kainų pasiūlymai, paslaugų paketai