Ispanijoje šiuo metu esantis Kauno „Žalgirio“ treneris nesiilsi ir oficialių atostogų metu – savo patirtimi treniruočių stovykloje dalijasi su vietos jaunimu. Radęs laisvą minutę 42-ejų krepšinio specialistas davė išskirtinį interviu žurnalistui „El Mundo“ žurnalistui Jose Ignacio Huguetui, kuriame atsakė į daugybę klausimų, visą pavasarį ir vasaros pradžioje nedavusių ramybės trenerį ir toliau Kaune norėjusiems matyti „Žalgirio“ gerbėjams.
Š. Jasikevičius atskleidė, kad „Žalgirio“ pasiūlymas buvo geresnis už tą, kuriuo jį viliojo „Barcelona“, papasakojo apie nelengvą kovą dėl žaidėjų su Europos krepšinio grandais ir iki liepos 20 d. išliksiantį nerimą dėl kai kurių krepšininkų, pasidalijo savo mintimis apie kito sezono planus ir atvirai išdėstė savo asmeninį požiūrį į FIBA ir Eurolygos kofliktą bei pasaulio čempionato atrankos varžybų langus, kuriuose žalgiriečių jis kol kas nemato.
Visas pokalbis su žurnalistu sukosi apie dvi Š. Jasikevičiaus mylimas komandas – „Barceloną“ ir „Žalgirį“.
– Kaip, būdamas varžovo pozicijoje, vertinate nesėkmingą praėjusį „Barcelonos“ sezoną?
– Praėjęs Barselonos komandos sezonas buvo siurprizas. Maniau, kad kažkuriuo metu, kai žmonės išsigydys traumas, komanda pradės žaisti geriau, kad pateks į Eurolygos atkrintamąsias kaip 7-8 komanda ir pridarys problemų favoritams… Tačiau nebuvo nieko panašaus. Iš šalies labai sunku vertinti, tačiau matyti Barselonos ekipą tokioje situacijoje buvo labai keista. Nors Eurolygoje būna visko, tai sudėtingas turnyras. Jeigu pasirašai blogas sutartis, jeigu nusisuka sėkmė arba užklumpa traumos, taip gali nutikti…
– Tačiau „Barcelonos“ komandai tai nutiko ir Eurolygoje, ir Ispanijos taurėje, ir Ispanijos čempionate…
– Buvo labai blogi metai, be jokios abejonės – kitaip to nepavadinsi.
– Kodėl su jumis nesikalbu kaip su „Barcelonos“ treneriu?
– Viskas labai paprasta: mes nesusitarėme. „Žalgirio“ pasiūlymas buvo geresnis: galbūt skamba keistai, tačiau buvo daug geresnis.
– Kalbant tik apie ekonominį lygmenį?
– Taip, kalbant apie ekonominį lygmenį. Žinau, kad tai skamba keistai, tačiau „Žalgirio“ finansinis pasiūlymas buvo daug geresnis. Aš tai jau sakiau viso sezono metu – kauniečiai labai norėjo, kad aš likčiau, man leido dirbti, ten mano ryšiai su klubo darbuotojais, su klubo prezidentu, generaliniu vadybininku, apskritai visais Kauno žmonėmis yra labai geri. Visada sakiau, kad norėčiau likti Kaune tol, kol nesulauksiu tikrai daug daug geresnio pasiūlymo. Čia esu labai patenkintas, dirbu su savo krepšininkais kurie stengiasi ir dėl klubo, ir dėl manęs. Situacija yra puiki. Eidamas į kitą klubą turiu puikiai žinoti, kad situacija bus ne prastesnė.
– Kalbama apie Barselonos pasiūlymą, bet klubo sporto direktorius Nacho Rodriguezas ne viename interviu sakė, kad pirmasis pasirinkimas į trenerio poziciją visą laiką buvo Sito Alonso…
– Gerai, Barselona turi tai sakyti, aš nematau jokių problemų, klubas turi laikytis savo linijos. Aš niekada nesakysiu nieko blogo apie klubą, kadangi ir pats esu, ir du mano vaikai seniai yra „Barcelonos“ gerbėjų klubo nariai. Yra keistų ir stebinančių dalykų, tačiau negali visuomet laimėti, negali visuomet būti aukščiausiame lygmenyje. Esu įsitikinęs, kad itin darbštus N. Rodriguezas komandą sugrąžins į buvusias aukštumas.
– Grįžkime prie katalonų pasiūlymo. Iš įvairių šaltinių teko girdėti, kad kiekvieną kartą jūs prašydavote vis naujų sąlygų…
– Tai visiškas melas. Neturėjome tiek susitikimų, kiek rašė kai kurie žurnalistai. Kaina buvo pasakyta labai greitai, aš turėjau kitų, daug geresnių pasiūlymų. „Barcelonos“ pasiūlymas buvo pats blogiausias iš visų.
– Turėjote geresnių nei „Žalgirio“ pasiūlymų?
– Taip, daug geresnių.
– Iš kurių komandų?
– Nenorėčiau apie tai kalbėti, tai buvo Eurolygos komandos. Jų pasiūlymai buvo geresni nei Kauno, tačiau manęs neįtikino. Visų pirma todėl, kad „Žalgiryje“ dirbame labai rimtai. Didieji klubai kasmet iš mūsų nugvelbia žaidėjų, bet šiuo metu mes pasirašome sutartis su tais, kurių norime ir esame patenkinti. Žiūrėsime, kaip seksis kitą sezoną, tačiau pakartosiu, kad pastaroji Eurolyga yra labai rimtas turnyras. Jei laimi rungtynes, niekada nežinai, ar laimėsi kitas. Matysime, ar vėl sugebėsime laimėti daugiau nei 10 mačų ir įsitraukti į kovą dėl atkrintamųjų. Tačiau reikia žengti žingsnelis po žingsnelio.
– Ar buvo kitų kliūčių susitariant su Barselona – prašėte klubo atsivežti savo asistentų, pasirašyti sutartis su naujais krepšininkais, o gal norėjote kitų atsisakyti? Buvo problemų?
– Ne, šiemet tai nebuvo problema. Tai nutiko praėjusiais metais, kai Barselonos komanda nenorėjo, kad atsivežčiau daugiau nei vieną asistentą. O aš visuomet noriu atvykti su asistentu ir fizinio rengimo treneriu, tai man yra labai svarbu. Jei keliauju į naują vietą, noriu greta turėti patikimų žmonių. Šiais metais apskritai iki to nepriėjome. Mano keliamos sąlygos nėra iš kito pasaulio, klubai jas turi aiškiai priimti. Daugybė pagrindinių trenerių į kitas komandas keliauja su visa savo asistentų grupe. Aš nenoriu pilno asistento štabo, manau, kad svarbu turėti kažką iš anksčiau, kas pažįsta klubą, lygą.
– Ar tiesa, kad praėjusiais metais dėl patirties stokos nebūtumėte galėjęs treniruoti klubo Ispanijoje?
– Tai nėra tiesa. Aš jau galėjau dirbti Barselonoje ir praėjusį sezoną. Yra keletas sąlygų, kurios leidžia dirbti ir neturint dvejų metų treniravimo Eurolygoje patirties. Tai nebuvo problema.
– Manote, kad Barselonos durys jau užsitrenkė, ar įvairių dalykų gali nutikti ir ateityje?
– Niekada nežinai. Viskas yra paprasta – vyksta derybos tarp klubo ir trenerio, o dabar susitarti nepavyko. Visas pasaulis žino apie mano sentimentus Barselonai. Ar tai nutiks ateityje? Nežinau, tačiau kaip treneris turiu labai aiškias idėjas, kaip norėčiau dirbti. Reikia būti apsuptam gerų žmonių, tikrų profesionalų, kurti šeimyninę aplinką, tai labai svarbu kiekvienoje krepšinio komandoje, ar tai būtų Kaunas ar Barselona. Turiu savo darbo idėjas ir tikiuosi rasti klubą, kuris padės jas įgyvendinti. Dabar tai turiu Kaune.
– Kas turi nutikti, kad Barselona taptų konkurencingesnė?
– Kadangi nebūsiu jos treneris, nenoriu dalinti patarimų, o tai apskritai daryti nėra legnva. Aš manau, kad kiekviena komanda turi turėti charakterį ir vieningos šeimos pojūtį, jausti, kad eina vienu keliu. Ir tai svarbu kiekviename kolektyve, ne tik Barselonoje.
– „Žalgiris“ vasarą prarado labai daug svarbių žaidėjų, tačiau reagavo labai greitai.
– Kartais tai priklauso nuo sėkmės. Matydami mūsų praėjusį sezoną – krepšinį, kurį demonstravome, kai kurie žaidėjai patys norėjo atvykti į Kauną, netgi gaudami mažesnį atlyginimą nei siūlo kiti klubai. Tai suteikia man pasitikėjimo, kad darbą atliekame gerai. Tačiau tai yra tema, su kuria susidūriau šią vasarą. Mes praradome penkis ar šešis žaidėjus – esu labai patenkintas, kad jie pakilo į aukštesnį ar daug aukštesnį lygį – tačiau taip mes praradome savo pagrindinį 9-10 žaidėjų smogiamąjį bloką. Turėjome pradėti nuo nulio, kad jį vėl sulipdytume. Labai svarbu, kad naujokai gerai įsilietų į komandos aurą rūbinėje. O atmosfera mūsų rūbinėje yra nuostabi.
Leo Westermannas
– Kokie „Žalgirio“ tikslai artėjančiame sezone?
– Kalbėti dar anksti, nes yra dalykų, kurie gali pasikeisti iš esmės. Iki liepos 20 dienos laukiame, ar du mūsų žaidėjai nepasinaudos galimybe nutraukti sutarties. „Žalgiris“ nėra nei CSKA, nei „Fenerbahče“, kurie tiesiog privalo nužygiuoti iki finalo ketverto. Mums jau vienos laimėtos rungtynės Eurolygoje yra didelė šventė. O toliau einame prie kitų. Ateinantį sezoną mano idėjos bus tokios pačios. Noriu, kad komanda neleistų traukiniui nuvažiuoti į priekį ir išliktų konkurencinga iki sezono finišo.
– Visi jus pažįsta kaip žaidėją. Esate panašus treneris?
– Manau, kad taip. Man labai svarbios asmeninės temos. Krepšinis yra antraeilis dalykas. Aš bandau gauti žaidėjus, kurie gali išgyventi rūbinėje 10 mėnesių. Jau geriau įsigyti mažiau talentingą žaidėją, tačiau puikų žmogų, kuris treniruosis, padės savo kolegoms. Tai yra svarbiausi man dalykai, o jau vėliau kalbame apie krepšinį. Norime žaidėjų, kurie padėtų tapti geresniais savo partneriams. Personalinės temos man labai, labai svarbios.
– Prieš kurį laiką visą pasaulį apskriejo jūsų interviu apie vaikus. Ar tai bent kažkiek atspindi jūsų ryšį su žaidėjais?
– Aš esu labai reiklus, manau kad to galiu reikalauti ir iš žaidėjų. O kai žaidėjas yra profesionalas, jis man taip pat atiduoda visą save. Turiu omenyje, kad tu bendraudamas gali suvokti, jog šis žaidėjas turi šeimą, vaikus, žmoną. Tai yra svarbiausia gyvenime, krepšinis yra antraeilis dalykas. Krepšinis žaidžiamas tik tris ar keturias valandas per dieną, o visas kitas laikas skiriamas kitiems dalykams. Matyti savo vaiko gimimą yra pats didžiausias dalykas, kuris gali nutikti.
– Netyla kalbos apie FIBA organizuojamus pasaulio čempionato atrankos varžybų langus Eurolygos sezono metu. Ar galės žalgiriečiai atstovauti Lietuvai?
– Nemanau – jie yra pasirašę sutartis su „Žalgiriu“, niekas neįrėmė jiems ginklo į galvą ir nevertė to daryti. Tai reiškia, kad jie yra susieti su klubu. O Eurolygos ekipos jau seniau nusprendė, kad mūsų žaidėjai tuo metu rungtyniaus klubuose – šios idėjos mes ir laikomės.
– Eurolyga leido suprasti, kad nors tuo metu ir yra suplanuotos rungtynės, žaidėjai turės pasirinkimą…
– Pamatysime, kas nutiks. Šiais sunkiais Europos krepšiniui laikais jie turės nuspręsti. Žaidėjui labai sunku pasakyti „ne“ rinktinei. Galbūt jie galės vykti, galbūt ne. Tačiau tiesa yra tokia, kad žaidėjas sutartyje pasirašo klubui atstovausiantis per visas oficialias jo rungtynes. Ir jeigu klubas žaidžia, jis turi būti jo sudėtyje.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
