Kleboniškio parkas – vieta, kur seniau buvo karinis miestelis, o dabar kviečia pažintinis takas ir gėlo vandens šaltinis | Kas vyksta Kaune

Kleboniškio parkas – vieta, kur seniau buvo karinis miestelis, o dabar kviečia pažintinis takas ir gėlo vandens šaltinis

R. Tenio nuotr.

Jei savaitgaliui dar neturite planų – kviečiame į kauniečių pamėgtą pasivaikščiojimų ir poilsio vietą – Kleboniškio miško parką. Čia ne tik pasivaikščiosite, pavažinėsite dviračių taku, bet ir galėsite atsigaivinti tyru vandeniu, trykštančiu iš čia pat esančio šaltinio, atitekančio iš žemės gelmių.

Šis parkas yra vienas didžiausių Kaune. Į jį patogu patekti pėsčiomis: reikia pereiti prie automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda esantį pėsčiųjų tiltą ir pateksite į parką. Jis tęsiasi iki pat Kleboniškio kaimo ir Neries upės.

Kleboniškio miškas

Legenda byloja apie užkastus lobius

Kaip LRT laidoje „Požiūris” (Algio Kuzmicko reportažas) pasakojo šiame miške ilgus metus dirbęs girininkas Vincas Kavaliauskas, šiame miške ieškota nuo seno užkastų lobių, anot jo, žmonės kasė mišką, ieškojo ir prieš karą, ir karo metu, ir pokariu. „Kartą žiūriu po liepa iškalta strėlė rodanti į žemę, reiškia kažkas užkasta. Pakasiau, lobio neradau, bet aptikau paslėptą kastuvą ir stiklo duženas, lobio čia ieškojo ne vienas, tik ar ką rado – nežinia”, – kalbėjo V. Kavaliauskas.

Veikė karinis miestelis

Kaip pasakojo girininkas, kur dabar aptverta Eigulių vandenvietė, seniau stovėjo Muravjovo dragūnų caro pulkas. O šiapus kelio, miške – buvo karininkų gyvenvietė. Paeikime kelis šimtus metrų į miško gilumą: teigiama, kad caro laikais būtent čia stovėjo karininkų miestas, karininkai čia buvo pasistatę kelių aukštų vilas, viena buvo net su tvenkiniu ir salyte.

Kleboniškio miškas

1914 m. vokiečiai caro kariuomenę išvijo ir miestas liko niekieno. Girininkas pasakoja, kad Kleboniškio kaimo gyventojai per vieną žiemą pas save išsinešiojo visas plytas, lentas ir šioje vietoje beliko tik miškas.

Seniausia Kleboniškio miško pušis milžinė skaičiuoja daugiau kaip 245 metus, tai gamtos paminklas. Netoli jos yra dar vienas caro laikų paminklas – čia buvo Kauno tvirtovės pradžia.

„Kai caro kariuomenė statė Kauno tvirtovę, su dabar išlikusiais devyniais fortais, Kleboniškio miške buvo pirmosios Kauno tvirtovės prieigos: kulkosvaidžių lizdai įbetonuoti, įrengta apkasų sistema, apkasai sujungti su blindažais. Miškas visa tai užkonservavo ir nuo 1914 m. šie objektai nelabai pakito – išlikusi vadavietė, apkasų linija, beje, jų šiame miške labai daug. Tai rodo, kad buvo numatyta rimta gynyba, pirmosios prieigos prie fortų, tačiau aršūs mūšiai čia niekad nevyko”, – aiškino V. Kavaliauskas.

Kadaise stovėjo bunkeriai

Kleboniškio miške seniau stovėjo keturi bunkeriai, tačiau apie 1956 m. vienas Kauno vykdomojo komiteto vadas liepė susprogdinti bunkerius ir jie virto betono luitais.

„Dabar vaikštinėjant ant bunkerių stogų, galima pamatyti daugiau kaip prieš šimtą metų stingstančiame betone paliktų statytojų batų žymes”, – pasakojama A. Kuzmicko LRT parengtame reportaže.

Kleboniškio miškas

Smetona vykdavo medžioti

Tarpukario laikais Kleboniškio miške buvo ramiausia, nors kartais čia medžiodavo pats prezidentas Antanas Smetona su svita ar pavieniui. „Senieji gyventojai pasakojo, kad A. Smetona atjodavo ant žirgo medžioti, greta būdavo liokajus. A. Smetona paimdavo šautuvą ir eina į mišką, žirgą palieka, o liokajus seka iš paskos su kėde. Tik A. Smetona pavargo – liokajus tik kyšt kėdę ir laukia kol atsisės, prezidentas pailsi, atsistoja ir toliau medžioti, o liokajus – iš paskos”, – senųjų gyventojų atsiminimus perpasakojo girininkas V. Kavaliauskas.

Įdomu, kad prezidentas nebijojo su liokajumi vaikščioti po mišką nesaugomi, kai šiuo metu svarbūs valstybės asmenys visur keliauja su apsauginiais.

Kleboniškio miškas

Magnetinis kalnas trikdo kompasus

Įdomi vieta Kleboniškio miške – Magnetinis kalnas, tai maždaug miško geometrinis vidurys. Girininkas pasakojo, kad 7 dešimtmetyje į šį kalną kopę turistai pastebėjo, jog keistai juda jų kompaso rodyklė, taip užfiksuota magnetinė anomalija, klaidinusi net 11 laipsnių.

„Kaip yra dabar – reikia patikrinti, tą kviečiu padaryti vaikščiojant miške, be to, čia dažnai vyksta topografiniai žygiai. Ant Magnetinio kalno liko kadaise buvusios poilsiavietės pėdsakai”, – teigė girininkas ir papasakojo apie jas išsamiau.

Kleboniškio miškas

Įkūrė daugybę poilsiaviečių

Kaip mena V. Kavaliauskas, miškas seniau buvo virtęs šiukšlynu, tačiau girininko iniciatyva prasidėjo Jaunųjų eiguliukų judėjimas, kasmet jie mišką tvarkydavo, surinkdavo šiukšles bei pastatė poilsiavietes, darbuodavosi šimtai Kauno vidurinių mokyklų moksleivių.

Teigiama, kad Kleboniškio miško atgimimas prasidėjo prieš 35 metus, tą inspiravo moksleivių pastatytos slėptuvės. „Tada Lietuva dar nežinojo, ką reiškia poilsiavietė miškuose, man kilo idėja pastatyti tokias poilsiavietes Kleboniškio miške, kad žmonės turėtų, kur laužą saugioje vietoje kūrenti, šiukšles tvarkingai išmesti. Per maždaug 25 m. Kleboniškio miškas matė 86 poilsiavietes, statytas mano ir moksleivių rankomis. Dabar galima matyti liekanas: anksčiau buvo laužavietė, mediniai laiptai į kalniuką, stalas su suolais, tačiau per 5-7 m. stovyklavietė supūna, reikia atnaujinti, ne kartą tą darėme, bet reikia nuolatinio atnaujinimo. Estafetę turi perimti kiti. Kai prieš keliolika metų iš miško išėjau, stovyklavietės sunyko”, – liūdnai konstatavo V. Kavaliauskas.

Mėgo „Kauno berniukai”

Girininkas mena, kad Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, apie 1993-1996 m. Kleboniškio miške pamėgo lankytis tuometiniai nusikalstamo pasaulio atstovai – „Kauno berniukai”, kuriems buvo patogu automobiliu atvažiuoti į poilsiavietę, šašlyką išsikepti.

„Matyt jie čia prišaudydavo savo ginklus, nes išlikę kulkų suvarpytų medžių, štai, kad ir pušis, radome kulkų, gilzių. Gal ir reikalus aptarti rinkdavosi. Vėliau, kaip spėju, pajuto, kad jais domimasi ir daugiau čia nebesirinko”, – pasakojo V. Kavaliauskas.

Kleboniškio miškas

Šaltinio vandenį pamėgo ir briedis

Pasakojama, kad seniau miške gyveno briedis, senasis eigulys jį ne kartą čia matė. Išlikęs prisiminimas, kad senas briedis atėjo į raistą, atsigėrė vandens iš trykštančio šaltinio ir jo ragai staiga pradėjo blizgėti, briedis iškart atjaunėjo. „Juk ne veltui čia trykštantis tyras šaltinis vadinamas jaunystės eliksyru”, – komentavo V. Kavaliauskas.

Praūžus melioracijai, dingo senasis šaltinis ir raistas su briedžiais. Į vietą, kur trykšta dabartinis šaltinis veda platus takas, prie lėta srove tekančio čiaupo visada būriuojasi žmonės. Jie leidžia vandenį į kelis didelius plastikinius butelius ar atvažiuoja net su vežimais pasikrauti daugiau.

„Šis vanduo stovi mėnesį laiko ir nepažaliuoja, o kokia nuostabi su juo gaminta kava! Sveikatos centro specialistai ištyrė jį ir patikino, kad vanduo labai geras, skanus. Naudokite ir džiaukitės!”, – siūlė girininkas.

Veikia slaptos pašto dėžutės

Miške išlikusios išmėtytos penkios pašto dėžutės nuo senų laikų, apie jas žinia perduota iš kartos į kartą. Viena jų yra Baravykų aikštėje, praeidamas pro šalį girininkas pasakojo matantis pagal sutartinius ženklus, ar joje kas yra, tą nurodo į skirtingas puses pakreiptas pagaliukas.

„Į žemę negiliai įkastoje dėžutėje yra popieriaus ir pieštukas, galima palikti žinutę. Mano eiguliukai tą žino, jei kas miške atitrūko, atsiliko ar nerado – parašo, o mes paskaitome ir susižinome”, – sakė girininkas.

Kleboniškio miškas

Aktyviam laisvalaikiui – dviračių takas

Kleboniškio miške raginama aktyviai poilsiauti, tam įrengtas dviračių takas, kurio ilgis – 10 km, plotis 2,5 – 3 m. Dviračių takas nutiestas Kleboniškio miško parke, taku galima nuvažiuoti iki Kauno rajono, Narėpų gyvenvietės. Kadangi šiuo taku dažnai važiuoja transportas, kuris prižiūri miško parką, dviračių tako dangos kokybė nėra itin gera, tačiau geram laikui miške praleisti tai netrukdo. Dviračių takas valomas 2 kartus per mėnesį.

Straipsnis parengtas pagal LRT laidą „Požiūris” („Kleboniškio miško parko takais”, Algio Kuzmicko reportažas).

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA