Vairuotojai pastebėjo, kad pastaruoju metu pastebimai pabrango automobilių civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau netrukus jis gali dar labiau pabrangti.
Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisų projektui, kurį netrukus turėtų svarstyti Seimas.
Pataisose siūloma panaikinti 5 tūkst. Eur neturtinės žalos ribą ir numatyti, kad draudimo suma yra 5 mln. Eur – į ją būtų įtraukta ir minėta neturtinė žala.
„Priėmus įstatymą gali augti draudimo įmokos, sulėtėti žalos atlyginimo nukentėjusiems tretiems asmenims procesas, kilti daugiau ginčų dėl neturtinės žalos dydžio, didėti teismų darbo našta.
Kad neigiamų pasekmių būtų išvengta ar jos būtų mažesnės, projekte numatoma, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos apskaičiavimo rekomendacijas“, – nurodoma pataisų aiškinamajame rašte. Jame taip pat teigiama, kad pataisos parengtos siekiant įgyvendinti ES Teisingumo teismo praktiką dėl žalos atlyginimo.
Transporto priemonių draudikų biuras vadovas Algimantas Križinauskas pripažino, kad jei būtų priimtos Vyriausybės svarstomos įstatymo pataisos, vairuotojams civilinės atsakomybės draudimas pabrangtų.
„Vis dėlto šitas pakeitimas yra neišvengiamas, nei Vyriausybė, nei Seimas neturi jokio pasirinkimo. Įgyvendinant europinę praktiką tai reikia padaryti visoms valstybėms narėms. Kaip bus su įmokomis, priklausys nuo būsimos teismų praktikos.
Neturtinė žala arba, kaip geriau suprantama visuomenėje, moralinė žala atlyginama po visko. Tai yra, kas jau atlyginta dokumentais pagrįsta žala turtui, gydymo išlaidos, asmens žala, netektos pajamos ir kt.
Moralinė arba neturtinė žala priteisiama be jokio dokumento tiesiog už kentėjimus, už nepatogumus, jeigu žmogus buvo sužeistas arba, neduok Dieve žuvo. Be teismo niekas negali pasakyti, kokia ta suma turi būti“, – paaiškino biuro vadovas.
Jo teigimu, kol kas niekas negali tiksliai pasakyti, kiek pabrangs draudimas vairuotojams, tačiau tai gali būti „tam tikras procentas“.
„Tai neišvengiamas žingsnis. Gal jis nėra gera žinia dėl galimų įmokų pokyčių, bet, kita vertus, nėra bloga žinia nukentėjusiems ir besidraudžiantiems.
Teismas dabar gali priteisti ir didesnę nei 5 tūkst. Eur moralinę žalą (net jei žmogus žuvo). Tačiau tik tiek maksimaliai išmoka draudimo bendrovės. Kas viršija šią sumą, turi mokėti kaltininkas. Jeigu projektas būtų priimtas, visą teismo priteistą žalą mokėtų draudimo bendrovės“, – komentavo A. Križinauskas.
Policijos Kelių tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu pablogėjo beveik visi eismo įvykių rodikliai, nor nuo šių metų pradžios ir buvo gerokai sugriežtintos bausmės už daugelį Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų.
Keliuose žuvo 89 žmonės (4,7 proc. arba 4 asmenimis daugiau), sužeista 1 895 žmonės (14,2 proc. arba 235 asmenimis daugiau), iš viso fiksuota 1 570 eismo įvykių (beveik 12 proc. arba 167 įvykiais daugiau).
Tiesa, šiemet žuvo ne 4 nepilnamečiai, o vienu mažiau, neblaivių asmenų padarytų esimo įvykių sumažėjo nuo 104 iki 89.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad departamentui pavaldi tarnyba skelbia pirminius ir ne visai tikslius duomenis apie sužeistųjų skaičių.
Esą jis keičiasi priklausomai nuo to, kiek sužeidimų nustatoma nukentėjusius asmenis pristačius į ligoninę (būna, kad jų nekonstatuojama ar nustatomas tik sumušimas). Tiesa, žuvusiųjų skaičiaus padidėjimo vedėjas nekomentavo.
„Policijos pareigūnai nuolat vykdo prevencines priemones eismo dalyvių elgesiui kelyje kontroliuoti. Tačiau saugaus eismo (ir avaringumo) situacija šalies keliuose, pirmiausia, priklauso nuo visų eisme dalyvaujančiųjų sąmoningumo, KET paisymo, tinkamo elgesio.
Galime konstatuoti, kad vairavimo kultūra mūsų šalyje nors ir gerėja, tačiau šiurkščių KET pažeidimų padarymas, nepagarba kitiems eismo dalyviams vis dar yra visuomenės yda“, – komentavo R. Matonis.
Jo teigimu, policija siekia ir sieks atsakomybės neišvengiamumo už šiurkščius ir sąmoningai daromus KET pažeidimus.
„Dar kartą atkreipiame dėmesį: praėjo per mažas laiko tarpas nuo Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo, kad būtų vertinamas jo teisinio reglamentavimo veiksmingumas dėl numatytos atsakomybės už KET pažeidimus“, – taip R. Matonis atsakė į klausimą, kodėl situacija keliuose blogėja, nors baudos už pažeidimus padidėjo.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
