Kauno pilyje – naujai atgimė legendinės Barboros Radvilaitės drama

A. Barzdžiaus nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Sekmadienio vakarą Kauno pilies prieigose susirinkę svečiai galėjo išvysti legendinės Juozo Grušo dramos „Barbora Radvilaitė“ inscenizaciją. Ją žiūrovams dovanojo „Pažaislio muzikos festivalis“. Susidomėjusiųjų dėmesio neišblaškė, net sinoptikų pranašautas lengvas lietus.

„Nėra prasto oro, yra tik netinkama apranga“ – šypsojosi skėčiais ir lietpalčiais apsirūpinę žiūrovai. „Šio spektaklio laukiame kiekvienais metais ir kaskart jis maloniai nustebina, o lietus šiam nuostabiam renginiui tik suteikia savotiško šarmo…“ – atviravo ištikimi renginio gerbėjai.

Naujai atgimusi legendinė J. Grušo drama „Barbora Radvilaitė“ vadinama vienu iš garsiausių šio autoriaus kūrinių. Drama turi itin didelį svorį visoje lietuvių dramaturgijoje. Šioje renesanso dvasios pripildytoje Žygimanto Augusto ir jo žmonos meilės istorijoje nestinga per amžius neblėstančių vertybių – atkaklių žmogaus siekių, pasiaukojimo.

Pjesės kulminacijoje nuskambėjo įkvepiantis tekstas: „Galinga, nesuvaldoma kaip Dievas, ateinanti širdies regėjimais, / Tu nesibaigianti pradžia, / Meile, gyva būk amžinai“.

Barbora Radvilaitė čia vaizduota įvairiapusiškai – viena jos pusė lyriška, kita – atspindi moters, turinčios tvirtą poziciją įvaizdį – kovotoja už vidinę laisvę, pasirinkimus. Tiesa, ji dramoje nunuodijama, nors remiantis istoriniais įvykiais, Barbora Radvilaitė mirė nuo nūdienoje daugelį moterų kamuojančios ligos – gimdos kaklelio vėžio.

Pagrindinę heroję Lenkijos karalienę ir Lietuvos didžiąją kunigaikštienę – Barborą Radvilaitę Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai paminėti skirtame „Pažaislio muzikos festivalio“ spektaklyje įgyvendintame bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru įkūnijo aktoriai Toma Vaškevičiūtė bei Tadas Gryn. Dramą režisuoti patikėta Vytautui Rumšui, scenografei Virginijai Idzelytei-Dautartienei, šviesų dailininkui Karoliui Jukniui. Spektaklio kompozitorius – Antanas Kučinskas.

Spektaklio scena tarpusavyje dalinosi ne tik gerai žinomi šalies veidai, bet ir jaunosios kartos atstovai. Tokie kaip: Džiugas Siaurusaitis, Remigijus Vilkaitis, Remigijus Bučius, Dalia Storyk, Marcelė Zikaraitė, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Evaldas Jaras, Eimantas Pakalka ir kiti.

„Sukurti tradiciją yra sunku, o ją išsaugoti dar sunkiau. Lengviausia tradiciją nutraukti. Ši erdvė yra unikali, labai džiaugiuosi galėdamas čia sugrįžti kiekvieną vasarą“ – kalbėjo spektaklio režisierius Vytautas Rumšas.

Pirmą kartą spektaklis Kaune buvo pastatytas 1972 metais. Pagrindinius vaidmenis tuomet atliko šviesios atminties aktorė Rūta Staliliūnaitė ir Žygimantą Augustą įkūnijęs Kęstutis Genys.  Ši istorinė drama tapo tikrų tikriausia lietuvių teatro legenda. Jos populiarumas neblėsta iki šiol žadindamas lietuvių tautinę savigarbą – primindamas laikus, kai Lietuvos vardas puikavosi šalia kitų įtakos nestokojančių tuometinių valstybių. Be to, galima didžiuotis ir tuo, jog Barbora Radvilaitė laikyta viena iš gražiausių moterų Europoje.

12 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauną pasirinko ne atsitiktinai: sukūrė svajonių biurą

Centralizuotas šildymas – ne prievolė iki gyvos galvos

Kaune randamam retam vabalui saugoti skyrė per milijoną eurų

Du Kauno rajono žvyrkeliai bus padengti asfaltu

Kontrolieriaus verdiktas: Petras Baršauskas nesilaikė citavimo taisyklių ir pažeidė akademinę etiką

Užkliuvo dviratininkai ant Trijų mergelių tilto?

Dėl A. Mickevičiaus medžių pateko į aklavietę: ekspertai siūlo tai, ką draudžia įstatymai

Pristatys dar vieno parko rekonstrukcijos projektą

Trečiasis iš rekonstruojamų Kauno parkų bus dedikuotas sportui

Per garsiakalbį geležinkelio stotyje skaitytoja išgirdo keistą skaičiavimą