Panašu, policija lieka viena kovos lauke su kelių chuliganais – Seimas užsimojo švelninti sankcijas vairuotojams, kurie kerta ištisinę liniją ir išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą.
Policija baksnoja į juodąją statistiką – būtent tokie nesaugūs lenkimai baigiasi skaudžiausiomis avarijomis, tačiau, atrodo, kad Seimas nelinkęs klausytis.
Nuo šių metų sausio pirmosios pagal naują Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) lenkimai per ištisinę liniją baigiasi bekompromisiu teisės vairuoti atėmimu. Panašu, kad jau greitai ši sankcija bus švelninama.
Siūlo naikinti privalomą teisių atėmimą
Seimas svarstys siūlymą braukti įpareigojimą privalomai laikinai atimti teisę vairuoti už draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimus.
Birželio viduryje po pateikimo 84 Seimo nariams balsavus už ir septyniems susilaikius pritarta tokioms Administracinių nusižengimų kodekso įstatymą švelninančioms pataisoms. Taip pat pritarta, kad projektas būtų svarstomas skubiai, tad jo priėmimas planuojamas dar šio pavasario sesijoje – tam Seimas balsuos dar kartą.
Šiuo metu už draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimus teisė vairuoti privalomai atimama nuo trijų iki šešių mėnesių, iniciatoriai siūlo, kad tai būtų tik galima sankcija šalia piniginės baudos. Teisės vairuoti atėmimas už ištisinės juostos kirtimą tapo privalomas nuo šių metų sausio.
Siūlo vertinti kiekvieną atvejį
Pataisų iniciatorius Seimo narys Rimas Andrikis teigia, kad šia pataisa nesiekiama teisinti chuliganų.
„Yra chuliganų, kurie kerta ištisines linijas. Tačiau yra ir nepatyrę vairuotojai. Ir ką dabar: žmogus gavo vairuotojo pažymėjimą, kirto liniją ir ką? Vėl viskas iš naujo? Vėl 3 mėnesiams netenka pažymėjimo? Manau, bet kas gali atskirti, kur už vairo sėdi chuliganas, o kur ne chuliganas. Ir tikrai nereikia visų matuoti pagal vieną matą.
Jei vienas siautėja kelyje, tai mes turime atitinkamas tarnybas, kurios ir turi tramdyti. Bet aš dar kartą sakau, kad yra žmonės, kurie nesiautėja kelyje, bet neatsargiai, netyčia, na taip, be tinkamo dėmesio jie išvažiuoja į priešingą eismo pusę ir pasaulis nuo to nesugriūna ir nesugrius“, – DELFI teigė R. Andrikis.
Seimo narys mano, kad kiekvienas atvejis turėtų būti vertinamas individualiai.
„Vienas dalykas yra piko valandomis išvažiuoti į priešingą eismo juostą, kitas dalykas – išvažiuoti naktį, kur per du kilometrus nėra nė vieno automobilio. Dar kartą kartoju – tai ne tas pažeidimas, kur visus būtų galima matuoti pagal vieną matą“, – įsitikinęs R. Andrikis.
Priemonė efektyvi
Tuo tarpu policija pastebi, kad griežtesnė sankcija jau duoda rezultatų. Vien per sausį dėl šio pažeidimo su teisėmis laikinai atsisveikino 143 vairuotojai.
„Policijos nuomone, sankcija, kuomet už tokį pažeidimą atimamas vairuotojo pažymėjimas, yra pakankamai efektyvi, nes būtent tokie pažeidimai lemia baisiausias eismo nelaimes“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Policija pabrėžia, kad būtent nesaugūs lenkimai baigiasi tragiškomis avarijomis.
„Įstatymo leidėjas turi teisę siūlyti įstatymo pakeitimus. Mes, policija, turime nuomonę, kad tai yra pakankamai aktualūs ir pakankamai pavojingi pažeidimai. Jei bus dedamos pastangos, kaip nuo metų pradžios yra daroma – pripratinti, kad tokių pažeidimų nebūtų daroma, tai turėtų būti efektyvi priemonė dėl nelaimių keliuose. Manau, kad sankcijos turi likti tokios pačios, kokios dabar, ir tai turėtų turėti efektą“, – įsitikinęs V. Grašys.
Problema – keliai
Žinomas vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas sako, kad tai labai plati erdvė diskusijoms.
„Niekada ištisinės linijos kirsti nebuvo galima. Pabandykite Lietuvos keliuose nekertant ištisinės linijos ką nors aplenkti. Pabandykite užmiesčio kelyje nepažeidžiant KET ką nors aplenkti – neviršijant greičio, nekertant ištisinės linijos, nepažeidžiant ženklo „Lenkti draudžiama“. Pabandykite aplenkti dvi tris fūras“, – retoriškai siūlo A. Pakėnas.
Specialistas skaičiuoja – kasmet į Lietuvos kelius išleidžiama po 30 tūkst. naujų vairuotojų.
„Tai reiškia, kad vienu metu eisme dalyvauja apie 60 tūkst. žalialapių. Jų greitis 70 km/val. Sunkvežimių greitis – 80 km/val. Suskaičiuokite, kiek važiuoja jaunuolių, kiek važiuoja sunkvežimių ir kaip man juos aplenkti nekertant ištisinės ir neviršijus greičio?“, – klausia specialistas.
A. Pakėnas pirštu beda į kitą problemą – kelius.
„Kiek vairuotojo nervai laikys važiuojant 70 km/val. greičiu, jei jis turi teisę važiuoti 90 km/val.? Jo nervai ilgai nelaikys, o kelyje vien ištisinės linijos – posūkis, kalniukas, uždaras posūkis. Realiai lenkti saugių vietų beveik nėra, tada vairuotojai lenkia nesaugiai.
Aš manau, geriau reikėtų pagalvoti apie kelių platinimą, trečios juostos (pagal principą 2+1) atsiradimą. O šiuo atveju vėl pradėta bausti. Aš nesakau, kad nereikia bausti. Reikia – sunkios sąlygos nėra pagrindas pažeidinėti KET. Tik tiek sakau, kad problema nėra vienareikšmiška ir paprasta“, – konstatuoja A. Pakėnas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
